Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Irma Guobytei - Šiaulienei,

asmens, kuriam prašoma taikyti medicinines prievartos priemones, K. M. artimai giminaitei R. Z.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, neteistam,

kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki rugpjūčio mėn., ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, K. M. ranka pastūmė ir taip ant žemės pargriovė savo mamą M. M., po to užlipo jai ant kairiojo peties ir kojomis apie du kartus spyrė į kairįjį petį. Apvertęs M. M. ant pilvo, abiem kojomis užlipo jai ant nugaros ir apie du kartus spyrė į nugarą. Tokiu būdu K. M. padarė savo šeimos nariui – mamai šiuos sužalojimus: kaklo pirmo bei antro slankstelio, kairio žastikaulio chirurginio kaklo ir kairės mentės lūžius su masyviomis kairės rankos minkštųjų audinių kraujosruvomis ir patinimu bei poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairiajame šoniniame paviršiuje, nesunkiai sutrikdžiusius M. M. sveikatą.

Be to, K. M. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui:

2015 m. rugpjūčio 11 d.-12 d., vakare, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), K. M., iš rozetės ištraukęs prailgintuvą, juo apie keturis kartus smogė savo mamai M. M. į veido bei galvos sritį, tuo padarydamas jai sužalojimus: poodines paakių kraujosruvas bei galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvas, nežymiai sutrikdžiusius M. M. sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju K. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad motinos M. M. jis nemušė, kas ją sužalojo, nežino (b.l. 57-58).

Liudytoja R. Z. parodė, kad jos brolis K. M. gyvena su mama M. M. mamos bute, (duomenys neskelbtini). K. M. nedirba nuo 2007 m. ir gyveno motinos išlaikomas nes jam taip patogu. M. M. nusprendus negyventi su K. M., jis ėmė ją mušti, neduodavo valgyti, netvarkydavo kambarių. K. M. mamą marino badu, užrakindavo vieną bute arba mamos kambaryje ir į namus neįleisdavo sesers R. Z.. Policijai apie smurtą mamos atžvilgiu nepranešė, nes M. M. prašė to nedaryti. 2015 m. rugpjūčio mėnesį pamatė, kad mamos ranka žasto srityje yra labai ištinusi, veidas ir nugara nusėti „mėlynėmis“. M. M. paaiškino, kad ją sumušė K. M.. R. Z. lydėjo mamą į ligoninę. Greitosios pagalbos medikams M. M. pasakė, kad ją sumušė sūnus, tačiau medikai nepatikėjo. Jie pamanė, kad tokius daugybinius sužalojimus mama galėjo patirti pakliuvusi į eismo įvykį. M. M. ligoninėje diagnozuotas kairės mentės žastikaulio lūžis, galvos ir kairės pusės krūtinės ląstos sumušimas.Po mėnesio mama mirė slaugos ligoninėje. R. Z. mano, kad jos brolis K. M. psichikos liga neserga, o ligą simuliuoja, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Šiems liudytojos R. Z. parodymams patikrinti teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, R. Z. parodė, kad jos brolis K. M. prieš ketverius metus pradėjo keistai elgtis, kalbėti nebūtus dalykus. Jis tvirtindavo, kad turi daug pinigų, o jeigu kas apie tai sužinos, tai atvažiuos žmonės su kostiumais, ilgais lietpalčiais. K. M. atrodė, kad kažkokie žmonės jį seka. Kartais grįžęs iš miesto sakydavo, kad jį persekioja džipas. R. Z. manymu, K. M. smurtavo prieš mamą M. M. dėl to, kad turi psichikos problemų (b. l. 20-21). Teismo posėdžio metu R. Z. šių savo parodymų nepatvirtino, paaiškindama, kad brolis tik apsimeta esąs nesveikas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdžio metu perskaityti mirusios nukentėjusiosios M. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. 2015 m. rugpjūčio 17 d., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, M. M. parodė, kad K. M. yra jos sūnus. Jie kartu gyvena jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu sūnus K. M. nuolat žemina M. M., neduoda jai maisto, neleidžia matytis su dukra. 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 14 val., ji ir K. M. buvo namuose. K. M. buvo blaivus, tarp jų jokio konflikto nebuvo. Staiga K. M., be jokios priežasties, pargriovė ją ant žemės. M. M. gulint ant nugaros, jis abiem kojomis užlipo ant kairiojo peties ir ne mažiau kaip du kartus koja spyrė į petį. M. M. girdėjo, kaip sutraškėjo jos kaulai. Po to K. M. rankomis apvertė ją ant pilvo ir, užlipęs M. M. ant nugaros, ne mažiau, kaip du kartus spyrė jai į nugarą. Dieną prieš tai, 2015 m. rugpjūčio 11 d., tikslaus laiko neprisimena, vakare, K. M. iš rozetės ištraukė prailgintojo laidą ir, be jokios priežasties, M. M. gulint lovoje, prailgintuvu trenkė jai į veidą ne mažiau kaip keturis kartus. 2015m. rugpjūčio 13 d., po to, kai K. M. ją sumušė, M. M. išsikvietė policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jai buvo diagnozuotas kairės mentės žastikaulio lūžis, galvos ir kairės krūtinės ląstos sumušimas. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l. 14- 16)

Nukentėjusiosios M. M. 2015 m. rugpjūčio 13 d. protokolas pareiškimas. Pareiškime M. M. nurodo, kad 2015 m., rugpjūčio 11 d., apie 20 val., namuose, (duomenys neskelbtini), ją sumušė sūnus K. M. (b.l. 1-2).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-09-17 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad M. M. mirė Klaipėdos slaugos ligoninėje 2015 m. rugsėjo 14 d. (b.l. 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus 2015-11-24 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad M. M. padaryti sužalojimai: kaklo I slankstelio (Atlanto), kairio žastikaulio chirurginio kaklo ir kairės mentės lūžiai, kraujosruvos kairio peties ir žasto srityje, poodinės paakių kraujosruvos, kraujosruva krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje bei poodinės kojų kraujosruvos. Sužalojimai padaryti buka jėga. Žastikaulio chirurginio kaklo ir mentės lūžis galėjo gautis griūnant ant alkūnės sąnaryje sulenktos kairės rankos. Poodinės kraujosruvos gavosi nuo sumušimo bei atsitrenkimo. Atlanto lūžio mechanizmo iš turimų duomenų nustatyti negalima. Sprendžiant iš sužalojimų aprašymo ligos istorijoje ir rentgenologinio tyrimo rezultatų: „paakiuose besirezorbuojančios kraujosruvos“, „krūtinės ląstoje, peties, žasto srityje senos besirezorbuojančios kraujosruvos“, „kairio žastikaulio kaklo lūžimas su hipertrofiniu kaliusu“, nustatyti sužalojimai seni, galėjo būti padaryti skirtingu laiku. Rentgenologiškai nustatytas kairio žastikaulio kaklo lūžis gali būti 1-2 mėnesių senumo. M. M. padaryti Atlanto, kairio žastikaulio chirurginio kaklo ir kairės mentės lūžiai vertinami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai - nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Sprendžiant iš M. M. sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, jie atsirado nuo daugybės poveikių (b.b. 32 - 33 l.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje 2015-09-23 Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nustatyti šie tirti pateiktų M. M. kaulų lūžiai: a) kaklo pirmo slankstelio (Atlanto) priekinio ir užpakalinio lankų, dešiniosios šoninės masės, bei antrojo kaklo slankstelio dešiniosios skersinės ataugos lūžiai, kurių susidarymo mechanizmui nustatyti nepakanka morfologinių požymių; b) kairiosios mentės snapinės ataugos ir c) kairio žastikaulio chirurginio kaklo lūžiai, tikėtina įvyko dėl žasto tiesimo, viršijančio šio aktyvaus judesio amplitudę. Visų lūžių kraštai su ankstyvojo gijimo (kaulinio rumbo formavimosi) požymiais, apie vieno mėnesio senumo (b.l. 37-38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus 2015-09-15 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad M. M. sirgo išplitusiu piktybiniu plaučių naviku ir nuo to mirė, išsivysčius abipusiam hidrotoraksui, difuziniam pilvaplėvės uždegimui, ascitui ir vėžiniam išsekimui. M. M. mirė Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje 2015 m. rugsėjo 14 d. Nustatyti M. M. kūno sužalojimai: kaklo pirmo slankstelio (Atlanto) priekinio ir užpakalinio lankų, dešiniosios šoninės masės, bei antrojo kaklo slankstelio dešiniosios skersinės ataugos lūžiai, kurių susidarymo mechanizmui nustatyti nepakanka morfologinių požymių; kairiosios mentės snapinės ataugos, kairio žastikaulio chirurginio kaklo lūžis su masyviomis kairės rankos minkštųjų audinių kraujosruvomis ir patinimu, poodinės veido kraujosruvos, galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvos – viršugalvio vidurinėje dalyje ir kairiojo smilkinio raumens srityje, bei poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje. Nustatyti sužalojimai seni. Sprendžiant iš gijimo požymių, susiformavusių fibrozinių randų, kaklo pirmo ir antro slankstelių, kairės mentės ir kairio žastikaulio kaklo lūžiai padaryti 2015 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais. Poodinės kraujosruvos veide ir galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvos padarytos 2015 m. rugpjūčio viduryje. Mirusiosios kraujyje etilo alkoholio nerasta. M. M. padaryti lūžiai sunkino nukentėjusiosios būklę ir pagreitino jos mirtį (b.l. 39-45).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 2016 m. sausio 18 d. – vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad šiuo metu K. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu K. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Dėl psichikos būsenos jis negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl ryškių mąstymo, emocijų, valios, elgesio sutrikimų jis nebus pilnavertis proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būklę. K. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. (VŠĮ Rokiškio PL) (b.l. 131-134).

Teismo psichiatrė ekspertė J. D. patvirtino teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto išvadą ir papildomai paaiškino, kad K. M. iki nusikaltimo padarymo buvo gydytas Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje 2015 m. balandžio mėnesį. Tai buvo labai trumpalaikis gydymas. Į gydymo įstaigą jis buvo atvežtas neadekvataus elgesio. Gydytojai diagnozavo abstinencinę būseną vartojant alkoholį. Tyrimo metu K. M. buvo neadekvatus, agresyvus, įtarus, įtemptas, lakstė, blaškėsi. Kalbėjo nenuosekliai, padrikai, išsakė kliedesius, kad jį keturis metus kažkas persekioja, nes neva jis turi labai daug pinigų. Buvo stebimi psichozės simptomai. K. M. pareikšti įtarimai dėl labai brutalaus, nemotyvuoto nusikaltimo padarymo. Jis niekada nebuvo gydytas, stokoja kritikos tiek savo susirgimui tiek ir padarytai veikai. K. M. nepripažino nei nusikaltimo, nei ligos. Atliktas psichologinis tyrimas rodo mąstymo sutrikimus, būdingus šiam lėtiniam psichikos sutrikimui, todėl ekspertai rekomenduoja priverčiamą gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Simuliacijos ekspertai nestebėjo. Tyrimo metu jis buvo nusiteikęs gynybiškai, uždaras, įtarus, užsisklendęs savyje. Šiai ligai būdingas valios sutrikimas, todėl labai lengvai pasiduodavo potraukiui vartoti alkoholį.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad K. M. 2015 m. liepos – rugpjūčio mėn., tikslus laikas nenustatytas, smurtavo savo motinos M. M. atžvilgiu ir padarė sužalojimus: kaklo pirmo bei antro slankstelio, kairio žastikaulio chirurginio kaklo ir kairės mentės lūžius su masyviomis kairės rankos minkštųjų audinių kraujosruvomis ir patinimu bei poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairiajame šoniniame paviršiuje, nesunkiai sutrikdžiusius M. M. sveikatą. Be to, K. M. 2015 m. rugpjūčio 11-12 d., tikslus laikas nenustatytas, mušdamas savo šeimos narį – mamą M. M., padarė jai sužalojimus: poodines paakių kraujosruvas bei galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvas, nežymiai sutrikdžiusius M. M. sveikatą. Nors K. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę neigė, tačiau į gydymo įstaigą dėl sužalojimų pristatyta nukentėjusioji M. M. GMP medikams, gydytojams, dukrai R. Z. ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nuosekliai tvirtino, kad jos sūnus K. M. nuolat ją muša, o 2015 m. rugpjūčio mėnesį sumušė net keletą kartų, paskutinį kartą dieną prieš atvykstant į ligoninę. Jis pargriovė ją ant žemės, užlipo ant peties ir spyrė kojomis, apvertė ant pilvo ir užlipo ant nugaros, spyrė kojomis. 2015 m. rugpjūčio mėn. viduryje mušė per veidą ir galvą prailgintuvo laidu. Nukentėjusiosios parodymus apie kaltinamojo K. M. veiksmus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados, kuriose nurodyti padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes: M. M. padaryti sužalojimai: kaklo pirmo slankstelio (Atlanto) priekinio ir užpakalinio lankų, dešiniosios šoninės masės, bei antrojo kaklo slankstelio dešiniosios skersinės ataugos lūžiai, kurių susidarymo mechanizmui nustatyti nepakanka morfologinių požymių; kairiosios mentės snapinės ataugos ir kairio žastikaulio chirurginio kaklo lūžiai, tikėtina įvyko dėl žasto tiesimo, viršijančio šio aktyvaus judesio amplitudę, poodinės veido kraujosruvos, galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvos – viršugalvio vidurinėje dalyje ir kairiojo smilkinio raumens srityje, nuo smūgių sudavimo ar atsitrenkimo. Kaklo pirmo ir antro slankstelių, kairės mentės ir kairio žastikaulio kaklo lūžiai padaryti 2015 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais. Poodinės kraujosruvos veide ir galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvos padarytos 2015 m. rugpjūčio viduryje. (b.l. 32-33, 37-38 ir 39-45). Liudytoja R. Z. patvirtino, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. kartu su mama M. M. GMP automobiliu vyko į ligoninę. Mamos veidas, nugara ir kojos buvo sumušti, ranka žasto srityje ištinusi. Mama M. M. paaiškino, kad ją sumušė K. M.. Šios aplinkybės patvirtina, kad K. M. smurtaudamas prieš savo šeimos narį – mamą M. M., 2015 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, o 2015 m. rugpjūčio 11-12 d. nežymiai sutrikdė M. M. sveikatą. Abi nusikalstamas veikas padarė kaltinamasis K. M.. Jo veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 2 dalį, kaip realioji dviejų nusikaltimų sutaptis, kadangi nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai ne vienodo senumo, padaryti skirtingu laiku ir aplinkybėmis.

Kaltinamajame akte, aprašant K. M., pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė 2015 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo , M. M. nurodė, kad sūnaus K. M. buvo sumušta 2015 m. rugpjūčio 11 d. (b.l.1-2). Všį Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad į ligoninę M. M. atvežė GMP 2015 m. rugpjūčio 13 d., 14.58 val. GMP gydytojui ligonė nurodė, kad vakar (12 d.) ją sumušė sūnus (b.l. 32). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus 2015-09-15 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad M. M. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide ir galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvos padaryti 2015 m. rugpjūčio viduryje (b.l. 39-45). Taigi, tikslus M. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo matas nėra nustatytas, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė patikslinama, nurodant, kad M. M. nežymiai buvo sužalota 2015 m. rugpjūčio 11-12 d. Toks faktinės aplinkybės patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu K. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Dėl psichikos būsenos jis negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. K. M. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. K. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VŠĮ Rokiškio PL) (b.l. 131-134). Teismo posėdžio metu ekspertė J. D. patvirtino Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės aktų išvadas ir teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimus, daroma išvada, kad K. M., darydamas nusikalstamas veikas, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. K. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepakaltinamas.

K. M. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir vieną apysunkį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalyje. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte rekomenduojama K. M. skirti priverstinį gydymą Všį Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (b.l. 131-134). Teismo psichiatras ekspertė J. D. patvirtino, kad dėl K. M. psichikos sveikatos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti stacionare, nes ekspertizės metu buvo stebimas ligos paūmėjimas, kliedesiai, visiškas ne kritiškumas savo ligai ir elgesiui.

Teismas, įvertinęs K. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimus ir rekomendacijas, daro išvadą, jog K. M. reikalingas aktyvus gydymas, nes, net ir pasiekus greitą sveikatos pagerėjimą, išlieka psichikos sveikatos pablogėjimo recidyvo tikimybė, o tuo pačiu ir tam tikras pavojus pačiam ligoniui, bei aplinkiniams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 3punktu, K. M. skiriama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismo manymu, stacionaro sąlygos vienaip ar kitaip leidžia labiau kontroliuoti K. M. ligos paūmėjimo (recidyvo) pavojų.

K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama (b.l. 61-62).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti, kad K. M. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, būdamas nepakaltinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 4 dalimi, K. M. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje –Všį Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Pratęsti 2016 m. vasario 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirtos procesinės prievartos priemonės - atidavimo į specialią gydymo įstaigą taikymo terminą iki nutarties paskirti K. M. priverčiamąją medicinos priemonę įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti K. M. paskirtą kardomąją priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ir artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusiojo atstovas ir prokuroras Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.