Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d. dėl padėjimo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą areštu 45 paroms;pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo ir panaudojimo areštu 50 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. V. paskirta bausmė – areštas 60 parų.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio pabaigoje, data ir laikas tiksliai nenustatyti, Neringoje, (duomenys neskelbtini), prie mūrinių garažų masyvo, tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikė savo nuotrauką ir asmens duomenis, kuriuos tyrimo metu nenustatytas asmuo panaudojo netikram vairuotojo pažymėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), išduotam (duomenys neskelbtini) V. V. vardu, pagaminti, t. y. padėjo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą.

Be to, V. V. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. sausio pabaigos, data ir laikas tiksliai nenustatyti, iki 2009-02-14 8.25 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) V. V. vardu, laikė jį savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, ir su savimi, bei 2009-02-14 apie 8.25 val. Šiaulių r., kelio Šiauliai-Palanga 3 kilometre, jį panaudojo, pateikdamas Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio patruliui A. B..

Nuteistojo V. V. nuomone, jis nepagrįstai yra apkaltintas tuo, kad mėgino pasinaudoti netikru vairuotojo pažymėjimu, nes pažiūrėjus į vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad pastarasis yra netikras, todėl jis tikrai nebūtų mėginęs juo pasinaudoti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas neteisingai konstatavo, jog jis yra nedirbantis, nors teismo posėdyje jis aiškiai nurodė, kad yra savo įmonės savininkas, net pasakė, kokia buvo įmonės apyvarta 2007 metais ir kad atlikinėdamas paskirtą 60 parų arešto bausmę jis praras užsakymus, bus priverstas uždaryti savo įmonę, liks be pajamų, todėl turės stoti į darbo biržą ar emigruoti į užsienį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. V. gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. V. kaltu dėl padėjimo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą ir žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo bei panaudojimo.

Visgi pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teisingai trumpai apibūdinęs V. V. padarytas nusikalstamas veikas, neteisingai nurodė baudžiamąjį įstatymą – BK 253 str. 1 d., nes šiame straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. V. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d., 300 str. 2 d. (b. l. 57-59) ir dėl šių nusikalstamų veikų byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (b. l. 61). Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio yra aišku, kad buvo tiriama, ar V. V. iš tikrųjų padėjo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą ir ar pastarasis, žinodamas, jog vairuotojo pažymėjimas netikras, jį laikė ir pateikė policijos pareigūnui (b. l. 87-94). Iš skundžiamo nuosprendžio įžanginės ir nustatomosios dalių matyti, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas dėl V. V. padėjimo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, už ką baudžiamoji atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d., ir dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo bei panaudojimo, už ką baudžiamoji atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. Kad V. V. yra visiškai suprantama, jog jis buvo nuteistas ne už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir kt., patvirtina jo paties apeliacinis skundas, nes pastaruoju jis neigia būtent žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimą.

Kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, daro išvadą, jog tai, kad apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje suklydęs įrašė kitą Baudžiamojo įstatymo straipsnį (BK 253 str. 1 d. vietoj BK 300 str. 2 d.), abejonių dėl teismo nuosprendžio teisėtumo nekyla. Todėl šį rašymo apsirikimą kolegija laiko technine klaida, dėl kurios nėra pagrindo naikinti nuosprendį. Tačiau minėtą klaidą būtina ištaisyti – skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. pataisyti į 300 str. 2 d. ir skundžiamą nuosprendį pakeisti Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu, kad nuosprendis būtų aiškus, logiškas ir nekiltų jokių abejonių jį vykdant.

Teisiamojo posėdžio metu apeliantas pripažino, jog susitarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad pastarasis pagamins jam netikrą vairuotojo pažymėjimą, pateikė jam savo nuotrauką bei anketinius duomenis ir po kelių dienų už 300 Lt iš to paties asmens įsigijo netikrą vairuotojo pažymėjimą (b. l. 89-90). V. V. aiškino, kad netikrą vairuotojo pažymėjimą įsigijo sau kaip suvenyrą. Taigi, nuteistasis neneigė savo kaltės dėl padėjimo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą. To apeliantas iš esmės neginčija ir apeliaciniame skunde, teigdamas, jog jis nenorėjo panaudoti netikrą vairuotojo pažymėjimą ir jo nepateikė policijos pareigūnui, tačiau pastarasis pats iš jo rankų ištraukė netikrą vairuotojo pažymėjimą.

Pirmiausia pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. motyvas, dėl kokių priežasčių asmuo pagamino ar padėjo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, nėra būtinas nusikalstamos veikos požymis. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kada Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. dispozicijoje nurodytas netikras dokumentas pagaminamas. Todėl nuteistojo aiškinimas, kad netikrą vairuotojo pažymėjimą jis pasigamino sau, kaip suvenyrą, nei jo nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nei atsakomybei pagal baudžiamuosius įstatymus reikšmės neturi. Kad V. V., pateikdamas savo nuotrauką ir anketinius duomenis tyrimo metu nenustatytam asmeniui, padėjo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, neginčijamai patvirtina ne tik paties apelianto parodymai, bet ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, iš kurių aišku, kad teisės vairuoti automobilį V. V. neturėjo (b. l. 21; 38-41), pateiktame (b. l. 8) netikrame (b. l. 18-19) vairuotojo pažymėjime išspausdinti V. V. asmens duomenys ir jo nuotrauka.

Savo skunde V. V. kritikuoja liudytojų A. B. ir K. J. parodymus, įvardindamas juos melagingais. Tokie nuteistojo argumentai visiškai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad, priešingai nei paties apelianto paaiškinimai, liudytojais apklaustų A. B. ir K. J. parodymai viso baudžiamojo proceso metu dėl visų esminių aplinkybių buvo vienodi, papildantys vienas kitą (b. l. 12; 14; 90; 92). Apylinkės teismas teisiamajame posėdyje, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, ištyrė minėtų liudytojų parodymus ir pagrįstai jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Liudytojai A. B. ir K. J. aiškiai ir vienodai nurodė, kad įvykio dieną kelyje Šiauliai-Palanga A. B. sustabdė V. V. vairuojamą automobilį ir pareikalavus pateikti transporto priemonės dokumentus (techninės apžiūros dokumentus, registracijos liudijimą), vairuotojo pažymėjimą, nuteistasis juos pateikė. A. B. kilus įtarimui, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas gali būti netikras, parodė vairuotojo pažymėjimą K. J., duomenų bazėje patikrino vairuotojo asmenybę, po ko ir paaiškėjo, kad teisė vairuoti transporto priemones V. V. yra atimta.

Tuo tarpu V. V. viso baudžiamojo proceso metu kai kurias aplinkybes aiškino skirtingai. Apklausiamas įvykio dieną pripažino, jog netikrą vairuotojo pažymėjimą pateikė policijos pareigūnams todėl, kad teisės vairuoti automobilį neturėjo ir norėjo, jog policininkai greičiau jį paleistų (b. l. 27). Vėliau, apklausiamas Šiaulių rajono apylinkės prokuratūroje ir pirmosios instancijos teisme, teigė, jog jo vairuojamą automobilį sustabdžiusiam policijos pareigūnui visai nenorėjo ir neketino pateikti netikro vairuotojo pažymėjimo, tačiau taip atsitiko, kad pastarasis buvo su kitais automobilio dokumentais ir jis juos visus padavė policininkui (b. l. 31; 89-90). Apeliaciniame skunde nuteistasis jau nurodo, kad A. B. tiesiog įkišęs ranką per pravertą automobilio langą išplėšė netikrą vairuotojo pažymėjimą jam (apeliantui) iš rankų. Tokius skirtingus savo parodymus V. V. teisina tuo, kad pirmos apklausos metu jam buvo daromas spaudimas, jog bijojo, kad neuždarytų į areštinę, todėl melagingai nurodė, kad pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, įsigytą už 300 Lt, nes jam teisė vairuoti automobilį yra atimta.

Apeliantas taip pat nurodo, kad apklausiant jį Šiaulių rajono apylinkės prokuratūroje prokurorė tiesiog perrašė jo ankščiau duotus parodymus. Tokie apelianto aiškinimai ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški. Susidaro įspūdis, kad V. V. apklausiantiems tyrėjui bei prokurorei iš kažkur turėjo būti žinomos V. V. nusikalstamo veikimo aplinkybės, nes pats nuteistasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, lygiai taip pat parodė, kada, kur ir kokiu būdu įsigijo netikrą vairuoto pažymėjimą, skirtingai aiškindamas tik netikro vairuotojo pažymėjimo pateikimo policininkui A. B. aplinkybes.

Iš aptartų nuteistojo parodymų viso baudžiamojo proceso metu, išdėstytų aiškinimų apeliaciniame skunde, neaišku, kokius savo parodymus pats V. V. laiko teisingais. Apelianto teigimu, teisingus parodymus jis davė apklausiamas Klaipėdos prokuratūroje. Nors tokią apklausą patvirtinančio protokolo byloje nėra. Tačiau kyla logiškas klausimas, dėl kokių priežasčių apeliantas, reikia suprasti, ne tokius pat parodymus, davė apklausiamas teisiamajame posėdyje. Visgi, nei viena iš skirtingų nuteistojo versijų: 1) žinodamas, jog neturi teisės vairuoti automobilį, policijos pareigūnui tikslingai pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą; 2) netikrą vairuotojo pažymėjimą pateikti nenorėjo, tačiau netyčia pateikė su kitais dokumentais; 3) policininkas A. B., pamatęs pas jį netikrą vairuotojo pažymėjimą, ištraukė pastarąjį iš rankų – nepaneigia teismo išvados, kad V. V. panaudojo netikrą vairuotojo pažymėjimą.

Faktas tas, kad netikras vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas iš V. V. (b. l. 8). Kad vairuotojo pažymėjimas, išduotas V. V. vardu, yra netikras, neabejotinai patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad iš V. V. 2009-02-14 paimtas vairuotojo pažymėjimas pagal bendrą vaizdą iš abiejų pusių sutampa su tokio pažymėjimo ,,Pavyzdžio“ blanku ir skiriasi tik dažomųjų medžiagų atspalviais bei išspausdinimo būdu, dėl ko padaryta išvada, jog iš V. V. paimtas pažymėjimas yra išspausdintas ne spaustuviniu plokščiosios spaudos būdu, o termosublimaciniu būdu (b. l. 18-19). Įvertinus tai, kas paminėta, yra akivaizdu, kad A. B. negalėjo iš tam tikro atstumo pastebėti, jog V. V. vairuotojo pažymėjimas yra netikras ir dėl to pastarąjį atimti. Tai, kad policijos pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, nurodė V. V. pateikti teisę vairuoti automobilį suteikiantį dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, nėra pagrindas teigti, jog A. B. priverstinai išreikalavo iš apelianto, nenorinčio panaudoti žinomai netikrą dokumentą, netikrą vairuotojo pažymėjimą, nes Policijos veiklos įstatyme ir kituose teisės aktuose yra numatyta, jog teisėti policijos pareigūno nurodymai yra privalomi tiesiogiai jiems nepavaldiems asmenims.

Kolegija, išanalizavusi liudytojų A. B., K. J. parodymus, apelianto prieštaringus teiginius viso baudžiamojo proceso metu ir kitus aptartus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus įrodymus, daro išvadą, kad prieštaringi yra paties apelianto, o ne liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai, todėl nesiremti jais apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo.

Tokiu būdu, visuma surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų neabejotinai patvirtina tai, jog V. V. valingai panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, todėl pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimo.

Viena iš baudžiamojo proceso paskirčių yra ta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 str. 1 d.), o Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas įvertintų atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinktų švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes V. V., atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus, kad jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, įvertino ir tai, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, yra neteistas, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų.

Apylinkės teismas, kolegijos nuomone, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo principų nepažeidė – V. V. paskyrė švelniausią iš Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – areštą, kurio terminus nustatė mažesnius už Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 52 paros). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, prie griežčiausios arešto bausmės (50 parų) pridėjo tik nedidelę dalį (10 parų) arešto bausmės, paskirtos už padėjimą pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą. Todėl kolegija konstatuoja, jog apeliantui nustatyta ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Savo skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai įvardino jo darbinius santykius, nes jis turi savo vardu įregistravęs įmonę, yra jos savininkas, vadinasi, yra dirbantis ir pateikė savo įmonės registravimo pažymėjimo kopiją. Ši aplinkybė, įvertinus jau anksčiau minėtas byloje nustatytas ir reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, kolegijos manymu, negali turėti esminės reikšmės sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad dėl jam paskirtos arešto bausmės jis praras užsakymus, bus priverstas uždaryti savo įmonę, liks be pajamų ir pan. Tačiau apeliantas nenurodo, kokia bausmė, jo manymu, jam turėjo būti paskirta, kadangi, kaip jau minėta, apeliantui paskirta švelniausia iš Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – areštas.

Kitas nuteistojo prašymas perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui pagal jo registracijos vietą – registruotas (duomenys neskelbtini), Neringa (b. l. 48), taip pat yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos yra aišku, kad V. V. buvo kaltinamas 2 nusikaltimų padarymu, kurių vienas buvo padarytas Neringoje, o kitas – Šiaulių rajone. Ikiteisminis tyrimas išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo užbaigtas Šiaulių rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Todėl teritorinis teismingumas šiuo atveju nebuvo pažeistas (BPK 226 str., 227 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad tenkinti V. V. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį pakeisti:

Ištaisyti techninę klaidą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl V. V. pripažinimo kaltu už žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymą bei panaudojimą, vietoje Baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. nurodant 300 str. 2 d., ir šį teismo sprendimą išdėstyti taip:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d., dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo ir panaudojimo ir nubausti 50 (penkiasdešimčiai) parų arešto.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.