Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-192-290/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
1S-192-290/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
J. A.
Advokatai
Ramūnas Putinas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-192-290/2017
Proceso Nr. 1-01-1-19142-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko) ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Ramūnui Putinui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. A. gynėjo advokato Ramūno Putino skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties, kuria palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis paskirti kaltinamajam J. A. kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesių laikotarpiui nuo jo sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. A. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su D. K., E. D., laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. 23.28 val. iki 2016 m. balandžio 23 d. 7 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais vandališkais veiksmais niokojo ir apgadino svetimą turtą, t. y. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje, J. A. garsiai rėkaujant, kojomis spardant 12-jo aukšto gyventojų duris, sienas, lifto duris, išlaužus laiptinės durų fiksatorių, E. D. kartu su D. K. atlupo bei išlaužė UAB „Būsto valda" priklausančias elektros skydinės duris, vamzdžius dengiančią plokštę 383,27 eurų vertės, taip pat D. K., būdamas bute (duomenys neskelbtini) nuplėšė nuo sienos bei sutrypė televizorių ,,Funai“ 450 eurų vertės, priklausantį L. G., tokiu būdu įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamajam J. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau kaltinamasis neatvyko į 2016 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teisme vykusi teismo posėdį, paskyrus atvesdinimą – jo atvesdinti nepavyko, telefonu su J. A. susisiekti taip pat nepavyko, todėl 2016 m. lapkričio 30 d. teismas priėmė nutartį, kuria paskelbta kaltinamojo paieška ir paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 3 mėnesių laikotarpį, jį skaičiuojant nuo J. A. sulaikymo dienos.J. A. surastas ir sulaikytas 2017 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi palikta galioti 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria kaltinamajam J. A. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas terminas trims mėnesiams. Kaltinamojo gynėjas Ramūnas Putinas skundžia šią Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. teismo nutartį, kuria palikta galioti 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis skirti J. A. suėmimą.Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad visiškai sutinka su teismo motyvu, jog byloje pakanka duomenų manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau mano, kad skirdamas suėmimą, teismas neatsižvelgė į įstatymo normas, kuriose teigiama, jog suėmimas skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Mano, kad šie tikslai būtų pasiekti ir paskyrus kelias švelnesnes kardomąsias priemones, taip nepažeidžiant kaltinamojo teisių.Skundo autoriaus teigimu, teismo argumentas apie laisvės atėmimo bausmę, kaip suėmimo skyrimo pagrindą, prieštarauja EŽTT nuostatoms, kadangi praktikoje daug kartų pabrėžta, kad tikimybė, jog asmuo bėgs ar slėpsis – negali būti motyvuojama remiantis vien jam gresiančios sankcijos griežtumu, bet turi būti vertinama ir atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi faktu, kad kaltinamojo nesieja glaudūs socialiniai ryšiai, jis nedirba, nes to jis ir neprivalo daryti, kadangi dar mokosi 12-oje klasėje, bendrauja su bendramoksliais, turi pastovią gyvenamąją vietą. Be to, skunde nurodoma, kad argumentas apie J. A. teistumą atmestinas, kadangi 2014 m. spalio 14 d. jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant metams, taigi bausmę jis jau įvykdė, todėl laikomas neteistu.Skunde nurodoma, kad kaltinamasis neatvyko į teismo posėdį, nes apie jį nežinojo, jam šaukimas nebuvo įteiktas. Be to, skunde pažymima, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, gailisi, yra visos sąlygos bylą nagrinėti sutrumpinus įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), o nusikalstamos veikos sankcijoje numatytos ir alternatyvios bausmės. Taigi, skiriant suėmimą kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar būtina taikyti tokią priemonę, kuri suvaržo asmens konstitucines teises, būtina įvertinti visas klausimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BPK 121 straipsnio 4 dalyje, ir laikytis proporcingumo principo.Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, skirti švelnesnę kardomąją priemonę, o prokurorė prašė skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą.Kaltinamojo J. A. gynėjo advokato Ramūno Putino skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė–suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų (BPK 122 straipsnio 6 dalis). Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šių nuostatų taip pat turi būti laikomasi ir tęsiant suėmimą.Be to, suėmimas gali būti skiriamas ir tęsiamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju J. A. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta ir reali laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam paskirtas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pažymėtina, kad J. A. 2016 m. balandžio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos nutarimu, siekiant užkirsti įtariamojo netrukdomą dalyvavimą procese ikiteisminio tyrimo metu, teisme, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 168). Šiuo nutarimu J. A. buvo įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Kartu nutarime jis buvo įspėtas apie tai, kad pažeidus pasižadėjimą, jam gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Nutarimas buvo paskelbtas ir įteiktas J. A., parašu jis pats patvirtino, kad įsipareigojo vykdyti nutarime nurodytus įpareigojimus. Kauno apylinkės teismas bylą perdavė nagrinėti teisiamajame teismo posėdyje 2016 m. lapkričio 14 d., kaltinamajam J. A. į posėdį išsiuntė šaukimą, tačiau šaukimas grįžo į teismą neįteiktas su žyma, kad kaltinamasis neatsiėmė šaukimo pašte per siuntos saugojimo terminą (t. 3, b. l. 142). Teisiamojo posėdžio metu buvo nuspręsta J. A. atvesdinti į sekantį teismo posėdį, priimta atvesdinimo nutartis (t. 3, b. l. 151), tačiau gautas Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus raštas, kad J. A. nerado, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, į paliktą šaukimą reaguota nebuvo, nurodytu telefonu su J. A. susisiekti nepavyko (t. 3, b. l. 156). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. priėmė nutartį, kuria paskelbė kaltinamojo J. A. paiešką, o kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeitė į suėmimą (t. 3, b. l. 164-165). Kaltinamasis J. A. 2017 m. sausio 30 d. buvo sulaikytas. 2017 m. sausio 31 d. surengus specialųjį teismo posėdį, kaltinamasis paaiškino, jog mokosi 12 klasėje, neatvyko į posėdžius, kadangi mama nepasakė, kad yra pašto lapukai atsiimti šaukimą, tik po kiek laiko pamatė ir pasakė. Nurodė, kad jo mama dirba, o jis pats mokosi arba dirba pas kaimynus, arba būna pas draugus. Iš draugų, kurie yra jo bendrininkai byloje, sužinojo, kad jam paskelbta paieška, tačiau jų paklausus – neatsakė kada bus teismas, pats neturėjo tyrėjos numerio, į teismą nesikreipė.Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi paliko galioti 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė suėmimo terminą trims mėnesiams. Skundžiama nutartimi kardomąją priemonę teismas paliko galioti esant pagrįstam manymui, jog J. A. bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka, kad nurodytas pagrindas šiuo metu dar nėra išnykęs.Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t.y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būdamas įsipareigojęs nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, J. A. šio įsipareigojimo nesilaikė, taip pažeidė jam paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę, kas sudarė pagrindą paskirti griežtesnę. Kaltinamasis buvo surastas tik po kelių mėnesių, kas rodo, jog nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jis būna retai, jo nesieja tvirti šeiminiai ryšiai. Nors kaltinamasis nurodė, kad nežinojo apie teismo posėdžius ir jam mama nepasakė apie gautus lapukus, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis yra pilnametis asmuo, kuris turi pareigą pats rūpintis su juo susijusiais klausimais. Pagrindą manyti, kad J. A. slapstėsi nuo teismo patvirtina ir ta aplinkybė, jog nors ir žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą paiešką, apie tai, kad vyksta teismo posėdžiai, J. A. niekur nesikreipė, nenuvyko nei į policijos komisariatą, nei į teismą. Gynėjo nurodomas argumentas, kad kaltinamasis neturi pareigos dirbti, kadangi jis mokosi 12 klasėje, nėra pagrįstas bylos duomenimis, kadangi byloje nėra jokių duomenų, apart paties kaltinamojo parodymus, apie jo mokymąsi, o duomenų bazėje yra užregistruota, kad 2016 m. sausio19 d. J. A. buvo užsiregistravęs darbo biržoje (t. 2, b. l. 173-174). Pritartina skundo argumentui, kad J. A. laikomas neteistu, tačiau pažymėtina, kad jo ankstesnis teistumas, nors ir išnykęs, vertinamas kaip kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga, kuri taip pat yra svarbi sprendžiant kardomosios priemonės pagrįstumo klausimą. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kadangi paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę ji nepasiekė tikslo, kaltinamasis ją pažeidė, sužinojęs apie paskelbtą paiešką – nesiėmė jokių aktyvių veiksmų.Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į griežtesnę – suėmimą ir nustatydamas 3 mėnesių suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

kaltinamojo J. A. gynėjo advokato Ramūno Putino skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai: Giedrius EndriukaitisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė