Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. C. ieškinį atsakovei S. C. dėl dalies pinigų sumos, sumokėtos už teikiamas paslaugas butui priteisimo bei nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Teismas nevertino faktų, kad ieškovas beveik 10 m. naudojasi ir atsakovei priklausančia buto dalimi, t.y. naudojasi visu butu, ir visą šį laikotarpį iki ieškinio padavimo ieškovas niekada nekėlė jokių klausimų dėl atsakovės daliai tenkančių būtinųjų buto išlaidų padengimo, o visas būtinąsias buto, įskaitant ir atsakovei priklausančios buto dalies, išlaikymo išlaidas apmokėdavo pats. Akivaizdu, kad ieškovo valia naudoti visą butą ir atitinkamai padengti visas buto išlaikymo būtinąsias išlaidas nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. buvo išreikšta.

2. Teismas taip pat neįvertino faktų, kad iki 2010 m. gruodžio mėn. atsakovei nebuvo tikslo uždrausti ieškovui naudotis ir atsakovei tenkančio buto dalimi, ar tikslo kokiomis nors priemonėmis patekti į ginčo buto dalį. Patekimo į butą klausimas atsakovei tapo aktualus tik, kai ieškovas pažeidė šalių susitarimą ir pareiškė nepagrįstą ieškinį. Akivaizdu, kad šalių elgesys patvirtina ir įrodo buvus tarp šalių sudarytą susitarimą dėl atsakovei tenkančios buto dalies naudojimo ir atitinkamai būtinųjų minėtos buto dalies išlaidų padengimo. Tačiau teismas šių faktinių šalių veiksmų neanalizavo ir nevertino.

3. Išvada, kad aplinkybė, jog atsakovė ginčo bute kartu negyveno, nepanaikino jos, kaip buto bendrasavininkės prievolės apmokėti už butui teikiamas paslaugas, padaryta tik formaliai vertinant situaciją ir neanalizuojant šios aplinkybės visos bylos aplinkybių kontekste. Bylos aplinkybės patvirtina buvus tarp šalių susitarimą (nuo 2001 m. iki 2010 m.) dėl atsakovės buto dalies naudojimo ir išlaikymo.

4. Teismas taip pat tinkamai neįvertino į bylą ieškovo pateiktos 2005 m. balandžio 14 d. sudarytos sutarties, kurios buvimas patvirtina faktus, kad atsakovė jai priklausančia buto dalimi tikrai nesinaudojo, ir, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl atsakovei priklausančios buto dalies naudojimo ir išlaikymo. Teismas netinkamai aiškino ir atsakovės 2010 m. spalio 28 d. atsakymą, kuriuo atsakovė iš esmės nurodė, kad neprivalo mokėti jos daliai tenkančių buto išlaikymų išlaidų dalies, nes ją ir ieškovą sieja susiformavę faktiniai atsakovei priklausančios buto dalies naudojimo santykiai (CK 6.579 str. 2 d.), kurie atsirado šalims siekiant užtikrini jų sūnaus gyvenimo sąlygas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso J. C. ir S. C. lygiomis dalimis, t.y. po ½ buto (t. 1, b .l. 12-13, 14-15). Santuoka tarp šalių nutraukta 2001 m. vasario 22 d. (t. 1, b. l. 16).

Iš byloje pateiktų mokėjimų pranešimų ir suvestinės matyti, jog ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2001 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. buvo pateikta apmokėjimui 20 212,45 Lt būtinųjų buto išlaikymo išlaidų, kurias sudaro buto šildymas ir UAB „Juritas“ suteiktos paslaugos (t. 1, b.l. 5-6). Ieškovas taip pat pateikė apmokėtas sąskaitas ir kitus įrodymus, kurie patvirtina, jog visus privalomus mokėjimus butui išlaikyti atliko jis vienas (t. 1, b.l. 22-256). Ginčo, dėl butui priskaičiuoto ir sumokėto būtinų išlaidų dydžio (20 212,45 Lt), nėra

2010 m. spalio 18 d. bei 2010 m. gruodžio 10 d. ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl lėšų, turėtų buto išlaikymui, priteisimo (t. 1, b.l. 10, t. 2, b.l. 32). 2010 m. spalio 28 d. atsakymu atsakovė nurodė, jog neprivalo mokėti už butą mokesčių, kadangi butu naudojasi tik ieškovas (t. 2, b. l. 33). Taigi, ginčas šioje byloje kilo dėl nuostolių atlyginimo vienam iš bendraturčių, kuris sumokėjo būtinas buto išlaikymo išlaidas ir už kitą bendraturtį.

Kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 str. 1, 2 d.).

Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos.

Pagal CK 4.76 str. ir CK 4.82 str. 3 d. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai rodo, kad atsakovė pagal įstatymą privalėjo mokėti savo daliai tenkančias visas būtinas buto išlaikymo išlaidas, kurias šiuo atveju sudaro šildymo ir kitos. Pažymėtina, kad dėl būtinųjų buto išlaikymo išlaidų dydžio ginčo nėra, jos nuo 2001 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. sudarė 20 212,45 Lt ir visą šią sumą sumokėjo ieškovas, pagal pateiktas sąskaitas butui. Dėl šios priežasties ieškovas turi teisę CK 6.114 str. 3 p. pagrindu reikalauti priteisti iš atsakovės jos daliai tenkančias trečiajam asmeniui sumokėtas būtinas buto išlaikymo išlaidas.

Apeliantė S. C. teigia, kad visu butu per nurodytą laikotarpį naudojosi ieškovas E. C., ji patekti į butą negalėjo ir bendraturčių susitarimu visas jo išlaikymo išlaidas bei mokesčius turėjo padengti ieškovas, kuris jį ir vykdė, nes ilgą laiką jokių pretenzijų nereiškė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apeliantės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Tačiau kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad vadovaujantis CPK 185 str. teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes.

Kolegija pažymi, kad buvusio susitarimo atsakovė nenurodė 2010-10-28 atsakyme į gautą pranešimą (b.l. 33) ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė neįrodė buvusio susitarimo su ieškovu dėl jos daliai tenkančių būtinųjų buto išlaikymo išlaidų padengimo. Tuo tarpu apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ji bute negyveno ar juo nesinaudojo, o bendraturčiai susitarė vienas be kito sutikimo buto neparduoti, neperduoti, neišnuomoti kitiems asmenims, neapgyvendinti jų, reikšmės šioje byloje neturi ir neatleidžia atsakovės nuo prievolės mokėti jai tenkančius mokesčius ar atlyginti ieškovui padarytus nuostolius, nemokant būtinųjų buto išlaikymo išlaidų.

Pažymėtina ir tai, kad butas nėra atidalintas ar nustatyta juo naudojimosi tvarka, todėl abu bendraturčiai turėjo vienodas teises naudotis visu butu, tačiau atsakovė juo nesinaudojo savo valia, nes gyveno name, nors gyvenamąją vietą ir deklaravo bute. Be to, atsakovė teismo posėdyje (t. 2, b. l. 116) pati pripažino, kad nuo 2000 metų bute buvo vieną kartą ir apie tai, jog į butą nuo to laiko negalėjo patekti dėl ieškovo kaltės įrodymų nepateikė, savo pažeistų teisių įstatymo nustatyta tvarka negynė. Patekti į butą atsakovė vėl faktiškai bandė jau pradėjus nagrinėti bylą teisme, tačiau ir pateiktas faktinių aplinkybių protokolas (t. 1, b. l. 53-59) neįrodo, kad į butą ji nepateko dėl ieškovo kaltės, nes gauti pakeistą laiptinės ar buto durų raktą ji anksčiau nereikalavo. Apeliantė taip pat neįrodė, kad bute su ieškovu gyveno kitas asmuo, be to ši aplinkybė faktiškai neturi reikšmės sprendžiant byloje iškilusį ginčą tarp bendraturčių. Neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir kiti apeliacinio skundo argumentai, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Apeliantė papildomai pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, t.y. 2012 m. vasario 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su nuotraukomis ir priedais, jų tarpe Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurių matyti buto būklė, o taip pat duomenys, jog buvusi ieškovo buto nuosavybės 1/2 dalis pagal 2011 m. spalio 26 d. Turto varžytinių aktą perėjo M. C. nuosavybėn. Tačiau kolegija sprendžia, kad priimti ir vertinti pateiktus įrodymus nėra pagrindo, nes jie nėra susiję su ginčo dalyku, todėl grąžintini atsakovei (CPK 180 str., 181 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).

Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovui iš atsakovės priteistina 600 Lt advokato išlaidų, turėtų apeliacinėje teismo instancijoje, nes jas patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 93str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2912-574/2011 palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. C. ieškovui E. C. 600 Lt advokato išlaidų.

Grąžinti atsakovei S. C. įrodymus, nurodytus 2012 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teisme gautame prašyme.