Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovui R. U., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Jurgitai Jazukevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams R. U., R. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2011 11 29 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams R. U., R. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (b.l. 2-3). Ieškovė prašė teismo nustatyti, kad atsakovas R. J. nėra jos sūnaus G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, kad G. J. tėvas yra atsakovas R. U., priteisti iš R. U. išlaikymą G. J. periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kas mėnesį.

Atsakovas R. J. atsiliepimo nepateikė.

Byloje paskyrus parengiamąjį teismo posėdį visos šalys buvo tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimą (b.l. 18, 28, 41, 48).

Byla išnagrinėta atsakovui R. J. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 246str. 2d.). Teismas pripažino jo dalyvavimą nebūtinu, nes tai neturi įtakos sprendimo priėmimui (Lietuvos Respublikos CPK 388str. 2d.). Savo procesinėmis teisėmis šalys privalo naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta kiek įmanoma greičiau ir ekonomiškiau (Lietuvos Respublikos CPK 7str., 42str.), o šioje byloje pirmaeiliai ir svarbiausi yra nepilnamečio vaiko interesai.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. J. palaikė savo reikalavimą. Paaiškino teismui, kad jau nuo 2000 metų su R. J. kartu nebegyvena, jokių ryšių nepalaiko, o jos (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus G. tėvas yra R. U., su kuriuo kartu gyveno iki 2011 rugpjūčio mėnesio, R. U. teikia išlaikymą sūnui, tačiau nereguliariai, norėtų, kad sūnaus pavardė būtų nustatyta U. Jos turtinė padėtis yra labai sunki, su sūnumi gyvena globos namuose.

Atsakovas R. U. teismo posėdžio metu prisiekęs sutiko su ieškiniu visiškai. Tai yra jis pripažino, kad yra G. J. biologinis tėvas, atsisakė DNR ekspertizės tėvystės nustatymui skyrimo, paaiškino, kad iki 2011 rugpjūčio mėnesio gyveno kartu su R. J., augino sūnų, iki vaiko gimimo net nežinojo, kad ieškovė nėra išsituokusi, pripažino, kad iki sūnaus G. gimimo jiems buvo gimusi dukra, kuri yra mirusi, iki šiol teikė vaikui išlaikymą pagal savo galimybes, prašo nustatyti tėvystę ir suteikti vaikui jo pavardę, neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina, sutinka teikti prašomo dydžio išlaikymą Atsakovo R. U. tėvystės pripažinimas buvo įrašytas į teismo posėdžio protokolą ir jo pasirašytas. R. U. išaiškintos tokio tėvystės pripažinimo ir nustatymo teisinės pasekmės (Lietuvos Respublikos CK 3.148str. 1d., 3.149str., 3.155str. 1d., 3.159str. 1d., 3.192str., 3.194str.).

Institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje, atstovas palaikė ieškinio reikalavimą, nurodė, kad ieškovės reiškiami reikalavimai, atsižvelgiant į situaciją, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra optimalūs ir atitinka mažamečio vaiko interesus. Taip pat tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad 2011 02 14 ieškovei R. J. gimė sūnus G. J., kurio (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše tėvu įrašytas R. J. (b.l. 6), R. J. yra R. J. sutuoktinis (b.l. 7), tačiau ieškovė R. J. ir atsakovas R. U. savo paaiškinimais patvirtina ir pripažįsta Lietuvos Respublikos CPK 187str.), kad iki sūnaus gimimo R. J. negyveno ir nepalaikė jokių ryšių su R. J., jis niekada nebuvo atvykęs į Jurbarko rajoną, ir negalėtų būti G. J. tėvu, priešingai ieškovė ir atsakovas R. U. pripažįsta, kad G. J. yra R. U. sūnus, kad kartu jį augino ir išlaikė nuo gimimo iki 2011 rugpjūčio mėnesio, R. U. teikė vaikui išlaikymą ir po to, kai pora kartu jau nebegyveno. Teismo duomenimis yra iškelta kita byla pagal R. J. ir R. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurioje jie nurodo, kad kartu nebegyvena, vaikų neturi. Civilinė byla Nr. 2-241-714/2012 yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši byla. Dėl tos priežasties, kad R. J. santuoka nenutraukta, R. U. neturėjo galimybės pripažinti tėvystės neteismine tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes R. J. tėvystė nepilnamečio G. J. atžvilgiu nuginčitina (Lietuvos Respublikos CK 3.150str. 1d.).

Atsakovas R. U. pripažįsta, kad jis yra G. J. tėvas. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsniu nustatytina, kad G. J., gim. 2011 02 14 , tėvas yra atsakovas R. U..

Tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nepilnamečio vaiko atžvilgiu išspręstas vienoje byloje, atsižvelgiant į vaiko interesus, taip siekiant, kad būtų kuo minimalesnis laiko tarpas, kada vaiko padėtis yra neapibrėžta.

Įregistruojant vaiko G. J. gimimą, jo pavardė buvo nurodyta pagal jo motinos R. J. pavardę. Šalys sutinka, kad vaikas turėtų tėvo pavardę. Esminio ginčo dėl vaiko pavardės nėra. Nustačius vaiko tėvystę jo pavardė galėtų būti pakeista pagal teisingumo ministro patvirtintas Civilinės metrikacijos taisykles (Lietuvos Respublikos CK 3.167str. 1d.). G. J. yra dar tokio amžiaus, kuriame jo pavardės pakeitimas neturėtų padaryti didelės žalos ir nepakenks vaiko interesams.

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.192str., 3.194str., 3.196str.).

Atsižvelgiant į vaiko amžių (Gytis yra vienerių metų amžiaus, augantis vaikas, jam yra reikalingas pagerintas maistas, bent kartą per metus keisti sezoninius rūbus, avalynę), vaiko poreikius (žaislai, gydymas, priežiūra ir kt.), pagal vaiko ir jo tėvų gyvenimo lygį), taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, nurodytos vaiko išlaikymo dydis yra visiškai pagrįstas. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, 200,00 Lt vieno iš tėvų mokama suma per mėnesį yra tik optimaliai reikalinga tokio amžiaus vaiko išlaikymui ir net neviršija nustatytos minimalios mėnesio algos dydžio (Lietuvos Respublikos CK 6.461str. 2d.).

Vaiko tėvų turtinė padėtis, ypač motinos, šiuo metu yra sunki. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę, šeimynine padėtį ir jų galimybes teikti tokį išlaikymą. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, išlaikymas priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 3.200str.).

Nepilnamečio G. J. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina R. J. (Lietuvos Respublikos CK 3.168str., 3.174str.). Vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su motina, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šalys susitaria, bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina, kenktų vaiko interesams, nėra, VTAS skyriaus atstovė dėl to neprieštarauja.

Nepilnamečiui vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina institucija, kurioje Gabrielius šiuo metu yra globojamas (Lietuvos Respublikos CK 3.190str.).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 3d.), nustatoma bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.175str.).

Ieškovei šioje byloje buvo suteikta 100 procentų apmokama teisinė pagalba (b.l. 5, 49).

Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į bylos pobūdį, ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais bylinėjimosi išlaidos valstybei šioje byloje iš atsakovų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d. 12p., 14p., 96str. 5d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nuginčyti R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystę nepilnamečio vaiko G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašas Nr.41), atžvilgiu, nustatyti, kad R. J. nėra vaiko G. J. tėvas, o G. J. nėra R. J. vaikas.

Nustatyti, kad G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarko r.sav., Jurbarkas ((duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašas Nr.41), tėvas yra R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), o G. J. yra R. U. sūnus.

Nustačius tėvystę, suteikti G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) jo tėvo pavardę- U.

Nustatyti G. J. (U.), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina R. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), sūnui G. J. (U.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis 200,00Lt (dviejų šimtų litų) dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2012 03 16 iki G. J. (U.), sueis pilnametystė.

Nepilnamečiui G. J. (U.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti R. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo sprendimo dėl nuginčijimo ir tėvystės nustatymo įsiteisėjimo išsiųsti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.