- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2007-01-18
- Bylos Nr.
- 2-61/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- V. V., A. D., M. G.
- Ieškovas
- K. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl dalies Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2528-38/2006 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams A. D., V. V. , M. G. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. M. pareiškė ieškinį atsakovams A. D. , V. V. , M. G. ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 102 137 Lt skolos su palūkanomis, susidariusios atsakovams laiku negrąžinus iš ieškovo gautą paskolą, bei pritaikyti atsakovų turtui laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant ieškinio vertės atsakovų pinigines lėšas ar kitą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas motyvavo tuo, kad, neužtikrinus ieškinio, jo vykdymas, išieškant paskolos sumą iš atsakovų, gali pasunkėti arba tapti visai neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį.
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą, areštavo atsakovų A. D. , V. V. , M. G. 102 137 Lt sumos pinigines lėšas, visiškai apribodamas disponavimą jomis, ir nurodė, kad, nesant pakankamai piniginių lėšų, areštuotinas ieškinio ribose atsakovų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas; areštuotą turtą pavedė saugoti atsakovams. Teismas, nustatęs, kad tarp šalių kilusio turtinio ginčo nepavyko išspręsti gera valia, padarė išvadą, kad atsakovai gali imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama paslėpti turimą turtą ar kitokiais būdais jų sumažinti, o tai apsunkintų būsimo teismo sprendimo vykdymą arba tokio sprendimo įvykdymas pasidarytų visiškai negalimas. Teismas nurodė, jog užtikrinant pareikštą ieškinį parenkamos ieškovo pasiūlytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovų 102 137 Lt piniginių lėšų ir kilnojamojo bei nekilnojamojo turto areštas, visiškai apribojant disponavimą šiuo turtu (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti dalį Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsakovo V. V. turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs apeliantui, kadangi CPK 148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nepranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą galima tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys jų pritaikymui arba padarys jį nebeįmanomą. Be to, teismas areštavo apelianto turtą nenurodęs pagrindų, dėl kurių teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, ir neatsižvelgęs į tai, jog ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Teigia, jog ieškovas, kildindamas reikalavimus atsakovams iš paskolos teisinių santykių (realinių), nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie paskolos atsakovams suteikimą (banko pavedimų, kitų paskolos išmokėjimo atsakovams dokumentų). Pažymi, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neatitinka proporcingumo ir efektyvumo principų, pažeidžia apelianto, kaip verslininko, autoritetą bei reputaciją, užkerta kelią jam dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo (-ų) veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Bylos duomenimis, šalims nepavykus taikiai susitarti, atsakovams, kaip fiziniams asmenims, pareikštas didelės sumos ieškinys (daugiau nei 100 000 Lt), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, ir ieškovo prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Be to, teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir dėl to, kad jų taikymu taip pat siekiama užkirsti kelią atsakovui išvengti skolos sumokėjimo ieškinio patenkinimo atveju, t. y. jomis siekiama, kad atsakovo (-ų) finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį išliktų tokia, kokia buvo prieš ieškinio pareiškimą. Atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, jog jo finansinė padėtis yra stabili, jis turi turto ir gebės įvykdyti būsimą teismo sprendimą, kuris gali būti palankus ieškovui, dėl didelės skolos sumos priteisimo.
Nepagrįsti taip pat apelianto argumentai, jog teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principais, kadangi atsakovai, tarp jų ir apeliantas, vengdami laiku atsakyti į ieškovo pretenzijas dėl nurodytos skolos sumokėjimo, turėjo suvokti, jog, šiam kreipusis į teismą, jie patirs tam tikrų nepatogumų, įskaitant ir susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu. Be to, šalių interesų pusiausvyros principas reiškia, kad atsakovas, ieškovui paprašius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi teisę motyvuotai prašyti pritaikyti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl jų pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.), prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), ar, įmokėjęs piniginę įmoką CPK 146 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, prašyti teismo panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę.
Taip pat neturi pagrindo apelianto argumentas, jog teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, pranešus atsakovams apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudarytų pagrindo panaikinti teisingos dėl aukščiau nurodytų motyvų teismo nutarties (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti teisėtos ir pagrįstos skundžiamos apygardos teismo nutarties (CPK 338, 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį.