- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- AN2-90-491/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00079-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pažeidėjas
- A. M.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu Pažeidėjas nubaustas : pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį 1600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 11 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam skirta galutinė administracinė nuobauda – 1600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Jis buvo nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 1 d. 15.42 val., (duomenys neskelbtini), Kupiškio r., vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį sustabdžius tikrinančiajam policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos dokumento, draudimo poliso, techninės apžiūros talono bei vengė pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Apeliaciniame skunde Pažeidėjas dėsto du alternatyvius prašymus : panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti šį nutarimą ir, pripažinus jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – ne didesnį nei jo vidurkis. Pažeidėjas nurodo, kad teismo psichologinę – psichiatrinę ekspertizę prašė skirti jo atstovas, šią atstovo poziciją jis palaikė. Tvirtina, kad buvo nuoširdus sakydamas, kad neprisimena vartotų medikamentų pavadinimo. Teigia, kad jo mamai skirti vaistai yra raminantys, tačiau jis nežino visų aplinkybių, to pirmosios instancijos teismas jo neklausė. Pasak Pažeidėjo, aplinkybė, kad jo mama jam nupirko medikamentus, nieko neįrodo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturi kompetencijos spręsti apie jo galėjimą suprasti savo veiksmus ir juos kontroliuoti. Mano, kad aplinkybę, jog jis nusižengimo metu suprato savo veiksmus, galėjo suvokti priešingą teisei veikimą, turėjo konstatuoti specialistai. Tačiau, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į jo atstovo prašymą skirti byloje ekspertizę ir tokiu būdu peržengė savo kompetencijos ribas. Mano, kad medikas, su kuriuo konsultavosi jo atstovas, labai aiškiai konstatavo, jog kai kuriais atvejais asmuo, vartodamas jo nurodomus medikamentus kad ir su labai nedideliu alkoholio kiekiu, gali elgtis neadekvačiai, būti agresyvus, neprisiminti tam tikrų aplinkybių bei nesuprasti savo veiksmų. Dėl šių priežasčių jis mano, kad byloje būtina skirti ekspertizę, ekspertams užduodant klausimą, ar atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, dėl vartojamų medikamentų ir alkoholio jis visiškai suprato savo veiksmus, galėjo juos valdyti ar buvo pataloginio apsvaigimo požymių. Pažeidėjas akcentuoja, kad teismo posėdyje pirmosios instancijos teismui jis aiškiai paaiškino, kad jam buvo skirti medikamentai. Priešingai nei sprendė teismas, jis lankėsi pas gydytoją, tačiau pas kokį, jis iš tiesų negali pasakyti, tuo nesidomėjo ir pirmosios instancijos teismas. Nurodo, kad nors apylinkės teismas visas abejones dėl vartotų vaistų vertino kaip neobjektyvias, tačiau administracinis procesas yra ne civilinis ir teismas privalo aiškintis visas aplinkybes, tačiau tai nebuvo padaryta. Mano, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra labai svarbu patikrinti visus byloje esančius duomenis. Pažeidėjo teigimu, jo atstovo pateikta specialisto išvada buvo atmesta be pakankamo teisinio pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismo visiškai nedomino aplinkybės apie jo vartotus medikamentus. Pabrėžia, jog tai, kad jis vartojo medikamentus, byloje nebuvo paneigta, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl minėtos specialisto išvados atmetimo yra nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis.Cituodamas skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, jis nesutinka su teismo išvadomis, kad jo prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir gailestis nėra nuoširdūs dėl to, kad jis stengėsi menkinti savo vaidmenį nusižengimo padaryme, nepadėjo teismui aiškintis faktinių bylos aplinkybių. Pažeidėjas nurodo, kad tam tikrų įvykio aplinkybių jis nepamena dėl vienokių ar kitokių priežasčių ir jis tikrai nesiekė menkinti savo neteisėto elgesio. Teigia, kad tai policijos pareigūnai yra prieš jį nusistatę, kadangi teismo posėdyje davė melagingus parodymus. Pažeidėjas taip pat tvirtina, kad liudytojai V. S. ir J. S. jį apkalbėjo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad šių liudytojų parodymai yra prieštaringi, be to, policijos pareigūnų šie asmenys buvo apklausiami būdami neblaivūs. Akcentuoja, kad nėra medikas, todėl apie vaistus paaiškinti nieko negalėjo. Nurodo, kad medikamentus jam paskyrė gydytojas, tačiau to nežinodamas, vartojo juos kartu su nedideliu kiekiu alkoholio.Tvirtina, kad teismas be pagrindo nenustatė ir kitos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nurodo, kad ANK nustatytas administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, taigi, teismas savo iniciatyva gali nustatyti ir kitas asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Akcentuoja, kad jo motina sunkiai vaikšto, tuo galėjo įsitikinti ir jo bylą nagrinėjęs teismas, todėl negalima teigti, kad jo motinos liga nėra tokia, kuri jai netrukdo naudotis transporto priemone. Teigia, kad apylinkės teismas, skirdamas jam administracinę nuobaudą, pažeidė nuobaudų skyrimo taisykles bei nukrypo nuo teismų praktikos. Pabrėžia, kad teismas, nenustatęs nei jo atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, vis tik jam skyrė nuobaudą, žymiai viršijančią jos vidurkį.Nurodo, kad už nusižengimą, kurį jis galimai padarė, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 4 metų (šios sankcijos vidurkis yra 2,5 metai). Skunde Pažeidėjas dėsto, kad byloje turi būti nustatyta sunkinančių aplinkybių, asmuo turi būti charakterizuojamas neigiamai, nepripažinti savo kaltės, nebūti nuoširdus, visaip siekti išvengti atsakomybės, trukdyti procesui ir pan., kad tokiam asmeniui būtų skiriama didesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis nuobauda. Pažeidėjo manymu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nuobaudos skyrimo taisyklių. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Justinas Urbonas nesutinka su Pažeidėjo apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bei įvertino Pažeidėjo padarytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į Pažeidėjo padarytą sunkų ir vieną iš pavojingiausių nusižengimų, kuris kelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei, įvertinus Pažeidėjo asmenybę, administracinė nuobauda jam paskirta teisingai, ji atitinka ANK 22 straipsnyje nustatytus tikslus. Nurodo, kad apylinkės teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad buvo padaryti du tyčiniai administraciniai nusižengimai, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes Pažeidėjas teismo posėdžio metu vengė atsakyti į jam užduodamus klausimus, kalbėjo neišsamiai, sunkinančių aplinkybių taip pat nėra, vertino tai, kad Pažeidėjo padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo atsitiktiniai, kad jis nedaro išvadų iš savo netinkamo elgesio, todėl jo padarytus administracinius nusižengimus įvertino griežčiau ir paskyrė didesnę nei vidurkis administracinę nuobaudą. Nėra pagrindo Pažeidėjui skirti mažesnę nei vidurkis administracinę nuobaudą, nes jis ne pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl darytina išvada, kad Pažeidėjas nesilaiko numatytų elgesio taisyklių bei teisės normų, kurios privalomos visiems asmenims.Apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 7 dalyje bei 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo fakto nėra. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinių nusižengimų teiseną nutraukti, siekia įtikinti, kad jo priešingą teisei elgesį nagrinėjamo įvykio metu nulėmė vaistų „Xanax“ bei alkoholio vartojimas tuo pačiu metu. Jis teigia, kad dėl šių priežasčių teisės pažeidimų darymo metu jis buvo nepakaltinamumo būsenoje, t. y. negalėjo suvokti daromų nusižengimų esmės ir valdyti savo veiksmų (ANK 10 straipsnis). Taip pat, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, Pažeidėjas kelia klausimą dėl jam pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį paskirtos baudos dydžio bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik šioje apimtyje. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas faktą, kad Pažeidėjas įvykio metu vartojo kokius nors vaistus, laikė neįrodytu ir Pažeidėjo iškeltą versiją dėl jo nepakaltinamumo nagrinėjamų nusižengimų darymo metu visiškai atmetė, nurodydamas šiuos esminius motyvus : 1) tiek paties Pažeidėjo, tiek jo motinos paaiškinimai apie vaistų „Xanax“ vartojimą yra prieštaringi ir nepatikimi; 2) byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog Pažeidėjui apskritai buvo paskirti tokie vaistai nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Pažeidėjui nebuvo paskirti jokie receptiniai vaistai (tai patvirtina teismo išreikalauti dokumentai iš gydymo įstaigos), pats Pažeidėjas nurodė pas gydytojus nesilankęs, jis negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių jo motina vartoja jai išrašytus vaistus, kuriuos jis irgi kartais vartoja; 3) po nusižengimų padarymo Pažeidėjas buvo sąmoningas, suprato gresiančias pasekmes dėl automobilio vairavimo neblaiviam; 4) Pažeidėjo teiginiai apie nepasitikėjimą policijos pareigūnais ir jų naudojamais alkotesteriais yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi tai nėra pagrindas asmeniui atsisakyti laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, be to, bet kuris vairuotojas, nesutikdamas su alkotesterio parodymais, gali pasinaudoti teise gydymo įstaigoje nusistatyti alkoholio kiekį kraujyje ir tokiu būdu įrodinėti savo blaivumą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytiems motyvams. Pripažintina, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė Pažeidėjo iškeltą versiją dėl jo nepakaltinamumo teisės pažeidimų darymo metu (pavartojus alkoholį su vaistais „Xanax“) kaip visiškai neįtikinančią bei neįrodytą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analize, teismas labai išsamiai ir argumentuotai, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, pagrindė savo sprendimą, tad apeliacinės instancijos teismas neturi jokių priežasčių daryti priešingą, Pažeidėjo interesus atitinkančią išvadą. Pagal ANK 10 straipsnį, administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas toks asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veiką, buvo nepakaltinamumo būsenoje, t. y. dėl psichikos sutrikimo nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas (ANK 591 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Tačiau, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nepakaltinamumas negali būti įrodinėjamas tik šio asmens žodiniais paaiškinimais, kadangi nurodytai aplinkybei nustatyti reikalingos specialios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios. Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas, teigdamas, kad jam inkriminuotus administracinius nusižengimus jis padarė būdamas nepakaltinamas, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl jo apeliacinio skundo argumentus, kad jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą nesąmoningai, nesuprasdamas ką daro, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais. Kaip minėta, Pažeidėjo nurodytą versiją, kad atitinkamą jo elgesį įvykio dieną jį sustabdžius policijos pareigūnams, o būtent, atsisakymą pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu bei atitinkamų dokumentų nepateikimą tikrinančiajam pareigūnui, galėjo lemti išgertas alkoholis bei jo vartojami vaistai „Xanax“, pirmosios instancijos teismas atmetė. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą laiko teisinga. Į bylą pateiktame vaistų „Xanax“ informaciniame lapelyje iš tiesų yra nurodyta, kad šio vaisto negalima vartoti su alkoholiu, išvardyta eilė galimų šalutinių poveikių, kaip antai, manija, haliucinacijos, pyktis, susijaudinimas, atminties netekimas, agresyvumas ir kt. Bet apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog Pažeidėjas iš tiesų vartojo šiuos vaistus. Vien į bylą pateiktas vaistų aprašymas nepatvirtina, jog jie galėjo kaip nors paveikti Pažeidėjo elgesį atsisakant neblaivumą pasitikrinti alkotesteriu bei nepateikiant tikrinančio policijos pareigūno prašomus dokumentus. Kita vertus, ANK 422 straipsnyje įtvirtinto draudimo vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-4-2014). Tuo tarpu ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas skirtas tam, kad tiems vairuotojams, kurie vengia pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, taip pat kiltų neigiamos tokio elgesio pasekmės. Todėl Pažeidėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis galimai vartojo jo nurodomus vaistus, šiuo atveju nepaneigia fakto, kad jis policijos pareigūnų patikrinimo metu vengė nusistatyti neblaivumą alkotesteriu ir, savaime suprantama, nešalina jo atsakomybės. Įvertinus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl Pažeidėjo gebėjimo įvykio metu bei po jo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šios išvados niekaip nepaneigia byloje esanti 2017 m. birželio 5 d. konsultacinė išvada, kad alkoholio ir vaistų „Xanax“ vartojimas vienu metu asmeniui gali sukelti tokias reakcijas kaip susijaudinimas, irzlumas, agresyvumas, manija ir pan. Kaip matyti, ši išvada yra tik labai tikimybinio pobūdžio, o ir iš esmės joje remiamasi tik vaistų „Xanax“ informaciniame lapelyje nurodytu šalutiniu poveikiu šio vaisto pavartojus bei paties Pažeidėjo pateikta versija, kuri, minėta, buvo motyvuotai atmesta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, naujų įrodymų išreikalavimo ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ir negali būti ANK normų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-32-2013). Nagrinėjamu atveju surinktų ir ištirtų įrodymų pakako išvadai, jog Pažeidėjas administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, darymo metu buvo pakaltinamas, t. y. galėjo suvokti priešingą teisei savo elgesį ir valdyti savo veiksmus, todėl skirti ekspertizę ir dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes nebuvo ir nėra jokio pagrindo, juolab, kad tokia ekspertizė niekaip negalėtų patvirtinti ar paneigti subjektyvių asmens teiginių apie jo pojūčius būnant apsvaigus nuo alkoholio (alkoholio vartojimo fakto Pažeidėjas iš esmės ir neneigia).Nors Pažeidėjas skunde kelia abejones dėl liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. S. ir J. V., liudytojų V. S. ir J. S. parodymų, nurodydamas, kad policijos pareigūnai yra prieš jį nusiteikę dėl prieš tai buvusio įvykio, o kiti liudytojai jį apkalba, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius teiginius laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Liudytojų A. S. ir J. V. parodymai sutampa tiek tarpusavyje, tiek su jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei byloje esančiais garso ir vaizdo įrašais. Vien tai, kad policijos pareigūnams Pažeidėjas buvo žinomas dėl prieš tai jo padarytų teisės pažeidimų, nesuteikia pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, juolab kad nagrinėjamo įvykio metu jie vykdė savo tiesiogines funkcijas. Byloje nenustatytas liudytojų V. S. ir J. S. siekis apkalbėti Pažeidėją bei duoti jam nepalankius parodymus. Dėl kokių priežasčių minimi liudytojai apkalba Pažeidėją, apeliaciniame skunde nenurodoma. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Pažeidėjo skundo teiginiai dėl tam tikrų įrodymų šaltinių nepatikimumo yra tik jo paties siekis bet kokiais būdais ir argumentais išvengti administracinės atsakomybės. ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 1000 iki 2000 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis baustas administracine tvarka, teistas, sprendė, kad Pažeidėjas negali būti charakterizuojamas išimtinai teigiamai, yra linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus ir nedaro jokių išvadų iš ankstesnio netinkamo savo elgesio, todėl skyrė Pažeidėjui nurodyto straipsnio sankcijoje numatytą šiek tiek didesnę už vidurkį baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurio dydį parinko taip pat šiek tiek didesnį nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje nustatytas jo vidurkis. Pirmiausia pažymėtina, jog apeliaciniame skunde Pažeidėjas kelia argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis visiškai prisipažino dėl nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas Pažeidėjo prisipažinimą ir gailestį laikė formaliu, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir jai pritaria. Susiformavusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Vertinamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Pažeidėjo prisipažinimas ir gailėjimasis iš tiesų nebuvo nuoširdūs. Bylos duomenys rodo, kad, surašius administracinio nusižengimo protokolą bei vėliau tyrimo metu, Pažeidėjas atsisakė teikti paaiškinimus ir nurodė, jog viską paaiškins teisme. Taigi, akivaizdu, kad teismo posėdyje Pažeidėjo prisipažinimas buvo sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o siekio sušvelninti savo padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, jei Pažeidėjas būtų davęs išsamius paaiškinimus teisėsaugos institucijoms dar iki bylos nagrinėjimo teisme, tuomet būtų pagrindas prisipažinimą laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir teismas galėtų spręsti, jog Pažeidėjas neigiamai vertina savo atliktus neteisėtus veiksmus bei daugiau nusižengimų nedarys, tačiau nagrinėjamu atveju viskas yra priešingai. Tai, jog, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, Pažeidėjas negalėjo paaiškinti nagrinėjamo įvykio aplinkybių dėl to, kad neprisimena jų bei dėl vartotų vaistų ir alkoholio jo elgesys nebuvo neadekvatus, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis gailisi dėl savo veiksmų, kad supranta ir neigiamai vertina padarytą nusižengimą bei jo pavojingumą, juolab jo iškelta minėta versija byloje yra visiškai paneigta. Dėl aptartų priežasčių apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.Byloje nėra jokio pagrindo pripažinti ir kitų Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 straipsnio 2 dalis). Beje, kaip matyti iš skundo turinio, tokių aplinkybių Pažeidėjas konkrečiai ir neįvardina. Ta aplinkybė, kad Pažeidėjo motina sunkiai vaikšto, įvertinus ją kitų bylos aplinkybių visumoje, gali būti itin svarbi parenkant nuobaudą Pažeidėjui, ji pati savaime nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti apie paties Pažeidėjo ir jo padarytų nusižengimų mažesnį pavojingumo laipsnį. Apeliaciniame skunde Pažeidėjas nesutinka su skundžiamame teismo nutarime išdėstytais argumentais dėl jo asmenybės charakterizavimo ir padaryto nusižengimo vertinimo bei teigia, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta, kadangi viršija įstatyme nustatytą vidurkį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Pažeidėjo padarytus administracinius nusižengimus šioje byloje, jo elgesį po jų, bandymą klaidinti teismą, įvairių versijų kėlimą, siekiant išvengti atsakomybės, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas Pažeidėjo asmenybę įvertino tinkamai, teisingai taikė įstatymus ir nuo teismų formuojamos praktikos nenukrypo. Tiek ANK yra įtvirtinta (ANK 34 straipsnio 1 dalis), tiek teismų praktikoje ne kartą išdėstyta pozicija, jog, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad skiriamos baudos dydis bei specialiosios teisės atėmimo terminas nustatomas pagal jų dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriam atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Visais atvejais administracinės nuobaudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) nutarime, kuriuo skiriama nuobauda (ANK 34 straipsnio 4 dalis). Jau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pažeidėjas nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu administracine tvarka buvo baustas ne kartą, tarp jų ir už eismo įvykio sukėlimą (9-10 b. l.). Akcentuotina, kad per mažiau nei 6 mėnesius Pažeidėjas administracinėn atsakomybėn traukiamas jau 4 kartą, šiuo laikotarpiu jis padarė ir nusikalstamą veiką, už kurią buvo pripažintas kaltu 2017 m. gegužės 9 d. (sistemos „Liteko“ duomenimis). Nors ankstesnes administracines nuobaudas Pažeidėjas įvykdė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Pažeidėjo padarytų teisės pažeidimų sistemingumą ir didėjantį jų pavojingumą visuomenei bei jam anksčiau skirtų pakankamai švelnių poveikio priemonių neveiksmingumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju Pažeidėjo padaryti nusižengimai turi būti vertinami griežčiau nei pirmą kartą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Apibendrinant visa tai, kas aptarta, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, žalingumą visuomenei, Pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, baudos dydį ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą parinko ir individualizavo tinkamai, neperžengdamas ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijos ribų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas Pažeidėjui ir skyrė didesnį baudos dydį ir nustatė ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei įstatyme numatytas jų vidurkis, tačiau tokį savo sprendimą teismas tinkamai motyvavo. Be to, įvertinus Pažeidėjo asmenybės bei jo padarytų teisės pažeidimų pavojingumą, jam paskirtos nuobaudos tik šiek tiek viršija jų vidurkius. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju negalima tvirtinti, kad Pažeidėjui paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinka nuobaudai keliamų tikslų. Dėl apeliaciniame skunde Pažeidėjo akcentuojamų aplinkybių, jog jo motina sunkiai vaikšto ir negali vairuoti transporto priemonių, todėl jam pačiam reikalinga ši teisė, skundžiamame nutarime išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo išvadai, kad šioje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netaikyti Pažeidėjui šios administracinio poveikio priemonės ar sumažinti jos terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. N16‑1757/2006) yra pabrėžęs, kad kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ši sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi ne tik nubausti pažeidėją ir apriboti jam galimybę daryti naujus šios rūšies nusižengimus, bet ir padėti suvokti, kad veiksmai, už kuriuos atimama teisė vairuoti transporto priemones, savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, kenkia viešajai tvarkai. Kaip minėta, pagal bylos duomenis, Pažeidėjas baustas administracine tvarka, tačiau reikiamų išvadų nepadarė, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą Pažeidėjui skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą, todėl keisti jį ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.