- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- eI2-1367-484/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03920-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Sauliaus Jakaičio ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei S. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Migracijos departamentas) 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 22S123396, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 23 d. (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 1 d. nutraukė su juo darbo sutartį.
Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį su juo nutraukė po to, kai jis ir kiti darbuotojai kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio nemokėjimo. Darbo bylos APS-112-15082/2022 nagrinėjimas Darbo ginčų komisijoje numatytas 2022 m. rugsėjo 27 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jis 2022 m. rugsėjo 4 d. pasirašė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje numato dirbti 13 mėnesių, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 23 d.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. priėmė įsakymą Nr. V3 (19.3)-492 „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“.
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 1 d. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ einamų pareigų ir, kad pareiškėjas jokioje kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje nedirba. Todėl pareiškėjui ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 1 d. nutraukė su pareiškėju darbo sutartį.
Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, teigia, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas darbo pagrindu ir tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Tai, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 29 d. sudarė naują sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą ir neatleidžia Migracijos departamento nuo pareigos panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, Migracijos departamentas negalėjo priimti sprendimo leisti pakeisti darbdavį, todėl pareiškėjas negalėjo dirbti pas kitą darbdavį. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato baigtinį sąrašą išimčių, kada užsieniečiui leidimas laikinai gyventi nėra panaikinamas, kai su juo yra nutraukiama darbo sutartis. Pareiškėjui Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos išimtys netaikomos.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, paaiškėjus ginčijamu Sprendimu nustatytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Atsakovo nuomone, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 22S123396, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 23 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 30 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2021 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 21S35758 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki 2023 m. rugsėjo 23 d.
Pareiškėjas 2022 m. vasario 22 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį. Prašyme nurodė, kad ketina dirbti pas naują darbdavį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėdinimo vamzdyno montuotoju ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą Nr. 22S123396, kuriuo nusprendė panaikinti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 23 d. Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo, atsakovas leidimą laikinai gyventi pareiškėjui panaikino paaiškėjus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 1 d. nutraukė darbo sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini) piliečiu A. P., kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
Migracijos departamentas išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, padarė remdamasis Sodros informacinės sistemos duomenimis.
Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo (redakcija, galiojusi leidimo laikinai gyventi išdavimo metu) nuostatos. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai ( 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; 3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams.
Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija).
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar pareiškėjas ginčijamo Sprendimo priėmimo metu atitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus.
Byloje ginčo, jog Migracijos departamentas 2021 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 21S35758 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu ir kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2023 m. rugsėjo 23 d., nėra. Byloje pripažįstama ir aplinkybė, kad buvo patenkintas pareiškėjo 2022 m. vasario 22 d. prašymas pakeisti darbdavį.
Sodros informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. liepos 1 d.
Šiaulių darbo ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Šiaulių darbo ginčų komisija), išnagrinėjusi A. P. prašymą ir patikslintą prašymą atsakovui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo bei neteisėto atleidimo iš darbo, 2022 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, pripažino ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo pas atsakovą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu.
Šiaulių darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nusprendė laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, t. y. 2022 m. spalio 28 d.
Šiaulių darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendime, be kita ko, konstatavo, kad: „<...> darbo byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas neišlaikė išbandymo, t. y. dėl savo dalykinių ir (ar) asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti sulygto darbo. Nepateikė įrodymų, kad DK 36 str. 3 d. nuostatomis buvo raštu įspėjęs ieškovą apie numatomą atleidimą iš darbo. Darbo bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pranešimą Sodrai apie ieškovo darbo teisinių santykių pabaigą pateikė po to, kai ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Šias aplinkybes patvirtina byloje turimi 2022-08-22 Sodros informacinės sistemos duomenys, kurie patvirtina, kad minėtą dieną ieškovas faktiškai nebuvo atleistas iš darbo, o atsakovas ieškovo draudžiamųjų pajamų sumą, t. y. 1 205,00 Eur buvo deklaravęs už visa 2022 m. liepos mėnesį, t. y. už 2022-07-01–2022-07-31. Ieškovui pateikus Migracijos departamento asmeninės paskyros informaciją, kad 2022-08-18 atsakovas buvo pateikęs informaciją apie ieškovo darbo teisinių santykių nutraukimą DK 55 str. 1 d., pagrindu, o pagal Sodros išduotą pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, ieškovo darbo santykiai nutraukti 2022-07-01 pagal DK 36 str. 3 d., darbo ginčų komisija objektyviam ieškovo prašymo išnagrinėjimui prašė atsakovo pateikti Sodrai pateikto 2-SD pranešimo apie socialinio draudimo pabaigą (atleidimą) kopiją. Atsakovas darbo ginčų komisijai pateikė tik prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo kopiją bei 2-SD pranešimo duomenų tikslinimo kopiją, pagal kuriuos matyti, kad 2022-08-23 buvo tikslinama ieškovo atleidimo iš darbo data, draudžiamųjų pajamų suma, atleidimo iš darbo pagrindas. Paprašius atsakovo pateikti pirminį 2-SD pranešimą apie socialinio draudimo pabaigą (atleidimą), atsakovas jo nepateikė.“
Kaip matyti iš Šiaulių darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių A. P. darbo kokybės neatitikimus, t. y. neįrodė, kad su A. P. buvo sutarta dėl išbandymo termino bei kad turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad A. P. neišlaikė išbandymo. Darbo ginčo byloje nustatytų aplinkybių kontekste Šiaulių darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pripažino, kad A. P. iš darbo atleistas nepagrįstai.
Šiaulių darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendime nurodyta, kad A. P. į darbo ginčų komisiją su prašymais, kuriais prašė pripažinti atleidimą iš darbo pas atsakovą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neteisėtu, išieškoti iš atsakovo kompensaciją dėl neteisėto atleidimo, nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius už komandiruotėje nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. liepos 1 d. dirbtą laiką 3 096,00 Eur bei netesybas už uždelsimo laiką, kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d., t. y. iki Migracijos departamento Sprendimo priėmimo. Taigi, visos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendime konstatuotos aplinkybės egzistavo ginčijamo Sprendimo priėmimo metu. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, formaliai įvertino Sodros informacinės sistemos duomenis, neįsitikino jų teisingumu ir patikimumu. Migracijos departamentas jokio savarankiško tyrimo neatliko ir neigiamą Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu priėmė net jo neišklausęs. Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.
Toks Migracijos departamento Sprendimas iš esmės prieštarauja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimams, todėl turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 1-2 punktais, 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą patenkinti.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 22S123396 panaikinti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.