Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-23 · Byla Nr. N-63-508-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-23
Bylos Nr.
N-63-508-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Kategorijos
  • 47.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-508/2010Procesinio sprendimo kategorijos 47.6(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. vasario 26 d. nutarimu Kupiškio rajono apylinkės teismas paskyrė V. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171⁵ straipsnio 1 dalį 400 litų baudą už tai, kad jis, būdamas ūkininku, pagal pasibaigusį leidimą įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms (leidimo galiojimas pasibaigė 2008 m. birželio 30 d.), iš UAB „Rubetum“ degalinės 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsigijo 30,01 l dyzelinių degalų, 2008 m. rugpjūčio 28 d. – 200,68 l dyzelinių degalų, o 2008 m. rugsėjo 22 d. - dar 200,20 l dyzelinių degalų, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog žymėto kuro prekybą reglamentuoja Akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų įsigijimo, leidimų išdavimo ir tokių degalų apskaitos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-131. Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad leidimas išduodamas vieneriems ūkiniams metams (nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.). Leidimo galiojimas pasibaigia, pasibaigus ūkiniams metams, kuriems leidimas buvo išduotas. Minėtas įsakymas patvirtintas remiantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu bei Atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 145.

Šalies argumentai

V. M. paaiškino nepastebėjęs, kad pasibaigė leidimo galiojimo laikas, su mokesčių inspekcijos pareigūnais neišsiaiškinęs, kad pirkti degalų jau nebegalima. Dėl pažeidimo jis nuoširdžiai gailėjosi. V. M. kaltė padarius pažeidimą įrodyta jo paties parodymais, kita bylos medžiaga. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į veikos pobūdį, į tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, nebaustas administracine tvarka, pajamas gauna tik iš ūkininkavimo ir neįgalumo pašalpos, turi neįgalumą (jam nustatytas 40 proc. darbingumas), gyvena su neįgalia sutuoktine, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytas ATPK 30¹ straipsnis ir pažeidėjui skirta mažesnė nuobauda nei numatyta ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

II.

V. M. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti, paskiriant jam įspėjimą. Apeliantas savo kaltę pripažįsta, tačiau mano, kad teismo nutarimas iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neatsižvelgus į faktines aplinkybes, netinkamai pritaikius įstatymą. Apeliantas pažymi teismui nurodęs, kad nors jis nepastebėjo, jog yra pasibaigęs leidimo galiojimo laikas, nuo akcizų atleistų dyzelinių degalų kiekis pagal išduotą leidimą dar nebuvo išnaudotas (jo paskaičiavimais, jis dar turėjo limitą apie 700 1 kuro), todėl jis klaidingai manė, kad galima pabaigti naudoti visą nuo akcizų atleistų dyzelinių degalų kiekį be atskiro prašymo. Apeliantas pažymi degalų nevogęs, nesiekęs sukčiauti, nenorėjęs apgaudinėti valstybės ar kitaip iš to pasipelnyti. Nurodo, kad apie pasibaigusį leidimo galiojimo terminą jam degalinėje nebuvo sakoma, todėl atsakyti turėtų ir degalinės darbuotojai. Mokesčių inspekcijos darbuotojai jo taip pat neperspėjo po pirmo pigesnio kuro pirkimo fakto. Apeliantas pažymi, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti rašytinį paaiškinimą, neatsižvelgta ir į tai, kad jis reikiamą akcizo sumą jau sumokėjo. Apeliantas nurodo, kad nebuvo įspėtas apie tai, kad 2009 m. vasario 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymą gali apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, todėl to nepadarė. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo iki registruoto laiško gavimo nebuvo matęs, niekas jam nesiūlė jo pasirašyti, išdėstyti paaiškinimą ant protokolo, mokesčių inspekcijos pareigūnai melagingai ant protokolo parašė, kad jis buvo supažindintas su protokolo turiniu ir pasirašyti atsisakė. Apeliantas pažymi, kad 400 Lt jam yra dideli pinigai, kad paskirta nuobauda jam yra per sunki našta. Apeliantas teigia, kad mokesčių inspekcijos pareigūnai pažeidė 2003 m. balandžio 30 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. V-131 2.1.ir 2.3.2. punktų reikalavimus, savo neveikimu ar netinkamu veikimu įgyvendinant šį įsakymą neužtikrino, kad gazolis iš sandėlių būtų parduodamas tik žemės ūkio subjektams, turintiems teisę tokius degalus įsigyti, o akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų pardavėjai pažeidė minėto įsakymo 5 punktą. Apelianto manymu, tai turėtų būti įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliantas teigia, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta, neteisinga, neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Apeliantas pažymi nuoširdžiai besigailintis dėl padaryto pažeidimo, savo noru atlyginęs padarytą žalą, pažeidimą padaręs dėl neteisėtų degalinės darbuotojų veiksmų, esąs nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, pajamas gaunantis tik iš ūkininkavimo ir neįgalumo pašalpos, gyvenąs su neįgalia sutuoktine. Apeliantas nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnis numato, jog teismas gali visiškai neskirti administracinės nuobaudos.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad apeliantas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr.145 patvirtintų Atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių 8 punktą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.V-131 patvirtintų Akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų įsigijimo, leidimų išdavimo ir tokių degalų apskaitos taisyklių 15 punktą. Pažymima, kad apeliantas elgėsi neatsakingai, savo paaiškinimus išdėstė teisme, o UAB „Rubetum" degalinės atsakingam darbuotojui, pardavusiam apeliantui degalus, taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija mano, kad teismas tinkamai ištyrė bei įvertino visas pažeidimo padarymo aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantui administracinė nuobauda paskirta už ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalis numato, kad žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimas <...> pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo 1000 iki 2000 litų <...>.

Apeliantas pripažįsta savo kaltę, tačiau paaiškina nepastebėjęs, jog yra pasibaigęs leidimo galiojimo laikas, nuo akcizų atleistų dyzelinių degalų kiekio pagal išduotą leidimą neišnaudojęs, todėl klaidingai manęs, kad jį dar gali įsigyti be atskiro prašymo. Apeliantas pažymi nesiekęs sukčiauti, nenorėjęs apgaudinėti valstybės ar kitaip iš to pasipelnyti, padarytą žalą atlyginęs.

Konstatuotina, jog bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų ir argumentų pagrįstumą. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo nutarime aptartus įrodymus, darytina išvada, kad V. M. padarė ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būdamas ūkininku, pagal pasibaigusį leidimą įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms (leidimo galiojimas pasibaigė 2008 m. birželio 30 d.), iš UAB „Rubetum“ degalinės 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsigijo 30,01 l dyzelinių degalų, 2008 m. rugpjūčio 28 d. – 200,68 l dyzelinių degalų, o 2008 m. rugsėjo 22 d. - dar 200,20 l dyzelinių degalų. Akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų įsigijimo, leidimų išdavimo ir tokių degalų apskaitos taisyklių 15 punkte nurodyta, kad leidimas išduodamas vieneriems ūkiniams metams (nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.), leidimo galiojimas pasibaigia, pasibaigus ūkiniams metams, kuriems leidimas buvo išduotas. Nors V. M. aiškina nepastebėjęs, kad pasibaigė leidimo galiojimo laikas, sukčiauti bei apgaudinėti valstybės nenorėjęs, konstatuotina, jog teisės aktų nuostatos jam turėjo būti žinomos, jo kaltė padarius pažeidimą įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nenustačius V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis (jis nėra baustas administracine tvarka, dėl pažeidimo padarymo gailėjosi, paaiškino jį padaręs dėl neapsižiūrėjimo), atsižvelgus į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, pažeidėjo neįgalumas), pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, pažeidėjui pagrįstai paskirta mažesnė bauda nei ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Jo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nevertintinos kaip pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas