Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1202-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-28
Bylos Nr.
2S-1202-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Suinteresuotas asmuo
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1202-345/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Algirdo Auruškevičiaus ,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 12 d. ir 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120070035788, 2007 m. gruodžio 17 d. įregistruotą Vilniaus miesto pirmame apylinkės teismo hipotekos skyriuje, UAB "(duomenys neskelbtini)" (į/k 300650905), užtikrindama iki 2008 m. gruodžio 9 d. suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė AB SEB Vilniaus bankui (pavadinimas pakeistas į AB SEB bankas) skolininkei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius Mažųjų Gulbinų k., Vilniaus m. sav.:

- 2,5100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr, (duomenys neskelbtini);

- 0,8100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

- 0,6600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 0,6700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 0,6600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2009 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 260/2009 minėti įkeisti daiktai buvo areštuoti. Nutartis UAB "(duomenys neskelbtini)" (į/k 300650905) nebuvo įteikta (išsiuntus arešto nutartį registruotu paštu paskutiniu žinomu adresu, nutartis buvo grąžinta neįteikta), todėl kreditoriaus prašymu ir lėšomis nutartis 2009 m. rugpjūčio 5 d. paskelbta spaudoje: vietiniame ir respublikiniame laikraštyje paskelbta

Pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, kad hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol neįvykdyta. Skolą sudaro: 6 609 902,78 Lt negrąžintos paskolos, 150 267,69 Lt nesumokėtų palūkanų, 132 198,06 Lt baudos, iš viso: 6 892 368,53 Lt bei 128,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino ir nutarė iš skoloninko UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškoti 6 609 902,78 Lt negrąžintos paskolos, 150 267,69 Lt nesumokėtų palūkanų, 132 198,06 Lt baudos, iš viso: 6 892 368,53 Lt bei 128,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo (skolininkė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 12 d. bei 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis panaikinti.

Nurodo, kad Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra neteisėta, kadangi su jos nuorašu suinteresuoto asmens direktoriui nebuvo įteiktas kreditoriaus 2009 m. rugsėjo 11 d. pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo nuorašas. Taip pat ši nutartis priimta pažeidžiant LR CPK 558 str., kadangi suinteresuotam asmeniui nebuvo įteikta Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria buvo areštuoti jam nuosavybės teise priklausantys daiktai. Nutartis skolininkui nebuvo įteikta, išsiuntus ją paskutiniu žinomu adresu, todėl buvo paskelbta viešai spaudoje, tačiau procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu teismų praktikoje yra laikomas išimtiniu įteikimo būdu, taikomu, kai yra išnaudotos kitos galimos dokumentų įteikimo priemonės. Be to, faktas, kad skolininkės direktorius negyvena Lietuvoje, yra pagrindas pripažinti viešą paskelbimą Lietuvos spaudoje netinkamu skolininkės informavimo apie su jo teisėmis susijusią teismo nutartį būdu. Skolininkės direktorius gyvena Izraelyje, kas yra žinoma kreditoriui, taip pat jam turėjo būti žinomas direktoriaus adresas. Be to, Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis skolininkės direktoriui buvo įteikta jo gyvenamosios vietos adresu Izraelyje.

Atsiliepimas

Kreditorius atsiliepime nurodo, jog su suinteresuot asmens argumentais nesutinka ir prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 12 d. bei 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarčių panaikinimo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Hipoteka yra viena iš užtikrinimų bankų kreditavimo veikloje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas areštuoti įkeistą daiktą (CPK 558 str.), teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pagal CPK XXXVI skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui pateikiami standartinės formos dokumentai ir teismas kontroliuoja ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009).

Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkė UAB "(duomenys neskelbtini)", užtikrindama iki 2008 m. gruodžio 9 d. suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė AB SEB bankui skolininkei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Skolininkei laiku negražinus paskolos kreditorius 2009 m. kovo 10 d. kreipėsi į Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu pradėti priverstinį išieškojimą iš skolininkės. 2009 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyrius priėmė nutartį areštuoti skolininkės įkeistus daiktus bei įspėti skolininkę, kad per vieną mėnesį negražinus skolos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyrius nutartį išsiuntė skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotu paštu skolininkės Įstatuose bei Registrų centro juridinių asmenų registro išraše nurodytu adresu – Konstitucijos pr. 9-56, Vilnius. 2009 m. balandžio 20 d. laiškas buvo gražintas teismui su Lietuvos pašto atžyma „neatsiėmė“. 2009 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyriui kreditorius pateikė antstolės raštą Nr. 33-33-16/2009, kuriame nurodyta, kad 2009 m. kovo 12 d. nutarties skolininkei „UAB (duomenys neskelbtini)“ įteikti nepavyko, kadangi įmonė šiuo metu veiklos Lietuvoje nevykdo, o jos vadovas H. H. gyvena Izraelyje, su juo susisiekti nepavyko. Remiantis šiuo raštu kreditorius prašė Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus leisti įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyrius prašymą tenkino. Kreditorius 2009 rugpjūčio 5 d. paskelbė nutartyje nurodyto turinio skelbimą centriniame ir vietiniame laikraščiuose.

Kreditorius 2009 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo.

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. rugsėjo 15 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį kreditoriaus reikalavimus tenkinti ir išieškoti 6609902,78 Lt negrąžintos paskolos, 150267,69 Lt nesumokėtų palūkanų, 132198,06 baudos, iš viso 6892368,53 Lt bei 128 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamus daiktus.

Skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčija nutarties teisėtumą, kadangi jam su Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nebuvo atsiųstas kreditoriaus pakartotinis pareiškimas. Skolininkės argumentas atmestinas, kadangi pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimas ir jo tenkinimas numatytas LR CPK 558 str. Šio straipsnio 2 dalyje hipotekos teisėjui numatyta pareiga pranešti skolininkei apie priimtą nutartį už skola įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti, tačiau minėtas straipsnis neįpareigoja teisėją skolininkei su nutartimi pateikti kreditoriaus pakartotinį pareiškimą.

Atmestinas skolininkės argumentas, jog pažeistas LR CPK 558 str. – jis nebuvo įspėtas apie Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 12 d. nutartį. Teisėjų kolegija nurodo, kad LR CPK 117 str. 1 d. nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, kitais CPK nustatytais būdais. Analizuojant minėtą teisės normą, akivaizdu, kad įstatymas nenurodo vieno prioritetinio procesinių dokumentų įteikimo būdo, bet leidžia teismui pasirinkti jo sprendimu vieną labiausiai efektyvų dokumentų įteikimo būdą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo prerogatyva yra spręsti koks konkretus procesinių dokumentų įteikimo būdas naudotinas kiekvienu konkrečiu atveju. Tuo įstatymo leidėjas leidžia užtikrinti, kad civilinės bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas dėl šalies neatvykimo į teismo posėdį (2007 m. balandžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007). Kaip jau nustatyta iš bylos medžiagos, skolininkei nutartis buvo siunčiama registruotu laišku, bandoma įteikti per antstolius, tačiau nepavykus įteikti asmeniškai, informacija buvo paskelbta viešai. Nustačius, kad nėra galimybės atsakovui asmeniškai pasirašytinai įteikti nutarties nuorašą, atsiranda pagrindas vadovautis LR CPK 124 str. 3 d.. Pagal ją procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad skolininkei dokumentų įteikimas buvo daromas tinkamais būdais, nepažeidžiant LR CPK nuostatų.

Atmestinas skolininkės argumentas, kad kreditorius žinojo, jog skolininkės direktorius gyvena Izraelyje ir kreditorius turėjo žinoti vadovo adresą, kadangi byloje nėra duomenų, kad buvo žinomas skolininkės direktoriaus adresas Izraelyje. Be to, kolegija nurodo, jog byloje skolininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne jos direktorius. Todėl teismas turėjo pareigą dokumentus įteikti skolininkei, o ne jo direktoriui.

Taip pat, teisėjų kolegija pažymi, jog skolininkės direktorius privalėjo žinoti, kad skolininkės prievolių vykdymo terminas pasibaigė 2008 m. gruodžio 8 d., todėl turėjo domėtis kokios gali būti su tuo susijusios pasekmės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai su prašymu panaikinti skundžiamą teismo nutartį atmestini.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos –5,70 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 12 d. ir 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis palikti nepakeistas.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini)) 5,70 Lt dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Neringa ŠvedienėAlgirdas Auruškevičius