Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2923-295/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-11-17
Bylos Nr.
1-2923-295/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51333-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2923-295/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51333-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.1.; 1.2.4.8.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. lapkričio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, niekur nedirbanti, anksčiau neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. B., smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent:

ji, 2016 m. spalio 31 d., apie 21:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2.63 %o girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis stumdė ir apdraskė krūtinę savo motinai J. G., tokiu būdu smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamoji V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajai V. B. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji V. B. savo kaltę jai inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad ji, 2016-10-31 vakare, apie 21:00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, susipyko su savo motina – nukentėjusiąja J. G., kurią kaltinamoji V. B. pastūmė ir apdraskė krūtinę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ir panaudoto smurto prieš savo motina kaltinamoji V. B. gailisi (b.l. 24).

Kad būtent kaltinamoji – jos duktė V. B. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji J. G., kuri teigė, kad jos dukra prieš ją smurtavo ir anksčiau, tačiau į policijos pareigūnus nukentėjusioji anksčiau nesikreipė, o tarpusavio konfliktai tarp nukentėjusiosios J. G. ir kaltinamosios V. B. kyla dėl to, kad jis susidėjo su blogos reputacijos vaikinu ir dažnai vartoja alkoholinius gėrimus (b.l. 10-12).

Smurto nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu (b.l. 14-15) tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.

Teisėjas mano, kad kaltinamosios V. B. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi ji, tyčia smurtaudama (stumdydama nukentėjusiąją ir apdraskydama jai krūtinę), prieš atskirai gyvenančią savo motiną J. G. (artimąją giminaitę - BK 248 straipsnio 2 dalis), sukėlė nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai V. B. buvo inkriminuota, kad ji, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tačiau pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis) nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi tik kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), bei sutuoktinio tėvai. Tiek iš kaltinamosios V. B., tiek iš nukentėjusiosios J. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad nukentėjusioji J. G. kartu su kaltinamąja V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu negyveno ir negyvena šiuo metu, todėl nukentėjusioji J. G. negali būti laikoma nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu, o turi būti laikoma nusikaltimą padariusio asmens artimuoju giminaičiu, kuriais pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 1 dalis) yra laikomi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Nors aprašydamas kaltinamajai V. B. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, prokuroras klaidingai nurodo, kad ji buvo padaryta nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariui, tačiau teismas mano, kad šis apsirikimas nekeičia kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir pareikšto kaltinimo esmės, todėl nepažeidžia kaltinamosios V. B. teisės į tinkamą gynybą ir netrukdo bylą pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėti teisme. Be to, pažymėtina, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje, padariusio asmens motina, bet kokiu atveju, pagal įstatymą (BK 248 straipsnis) yra priskiriama arba prie artimųjų giminaičių arba prie šeimos narių, todėl fizinio skausmo sukėlimas motinai, bet kokiu atveju, turi būti kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamosios V. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė, būdama apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teisėjas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, tačiau ji niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o taip pat į tai, kad kaltinamoji sutinka, jog jai būtų skirta laisvės apribojimo bausmė (b.l. 37-38), ir mano, kad kaltinamajai V. B. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, įpareigoti kaltinamąją V. B. per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į V. B. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016 m. spalio 31 d. 21:50 val. iki 2016 m. lapkričio 1 d. 12:02 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Išaiškinti V. B., kad ji privalo:

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuteistajai V. B. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai gali būti pakeista areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajai nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir kaltinamoji privalo atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskirtą bausmę.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Valdas Bugelevičius