Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-11-24 · Civilinė byla Nr. 2-25626-877/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-24
Bylos Nr.
2-25626-877/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19900-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Pareiškėjas
D. S.
Suinteresuotas asmuo
I. P.
Civilinė byla Nr. 2-25626-877/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19900-2015-7;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.1.3; 3.1.7.7; 3.2.6.1; 3.4.4.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei, dalyvaujant pareiškėjai D. S., suinteresuotam asmeniui I. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo I. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. po savo sutuoktinės L. M. P. mirties 2001 m. birželio 26 d. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja teigia, kad palikimo priėmimo faktą nustatyti reikalinga paveldėjimo tikslu. Pareiškėja nurodė, kad santuokoje J. P. ir L. M. P. įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas J. P. vardu, todėl po sutuoktinės mirties neturėdamas teisinių žinių manė, jog jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo atlikti nereikia. Notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla į mirusios L. M. P. turtą, niekas iš įpėdinių palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepadavė. 2015 m. liepos 16 mirus J. P. ir įpėdinėms kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo paaiškėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas į L. M. P. turtą nėra išduotas. Siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į L. M. P. turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. P. priėmė savo sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti .

Pareiškėja teismo posėdyje patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo I. P. 2015-10-12 atsiliepimu nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad iki pat tėvo mirties jos tėvai gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, po mamos mirties tėvui pasiliko visi asmeniniai, buities daiktai, turtas (duomenys neskelbtini), už kurį visą laiką mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2001 m. birželio 26 d. mirė L. M. P. (7 b.l.), kuri buvo J. P. sutuoktinė (pavardė iki santuokos- K.) (8 b.l.), pareiškėjos D. S. (pavardė iki santuokos – P.) (9,10,11 b.l.) ir suinteresuoto asmens I. P. (33 b.l.) motina. Po L. M. P. mirties Kauno m. 6-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta (14 b.l.), Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų L. M. P. testamentų (28-30 b.l.).

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, L. M. P. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. J. P. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – pagal 1993-01-08 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3-45 įgytus 49/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (31-32 b.l.). Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas ir įregistruotas viešajame registre. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo prezumpcija gali būti paneigta tik pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles įrodinėjant, kad santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Jokių įrodymų, kad ši įstatyminė prezumpcija yra nuginčyta, byloje nėra. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje, t.y. L. M. P. ir J. P. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Palikimo, atsiradusio 2001 m. birželio 26 d., priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. Civilinio kodekso normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi iš 1964 m. CK 587 straipsnio išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuoto asmens I. P. parodymų nustatė, kad J. P. iki sutuoktinės L. M. P. mirties ir jai mirus gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties J. P. faktiškai pradėjo valdyti ir sutuoktinei priklausiusią turto dalį, laikė save viso šio turto savininku, toliau prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad J. P. po sutuoktinės L. M. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai D. S. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjos išieškotina pašto išlaidų valstybei suma – 2,20 Eur yra mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš pareiškėjos valstybei nepriteistina ir neišieškotina (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2001 m. birželio 26 d., palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaRita Liukaitytė