- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-926-227/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- D. B.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –926– 227/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-689-786/2014 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui sūnui pakeitimo, išvadą teikianti institucija –Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. B. ieškiniu atsakovei D. B. kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti 2008 m. rugpjūčio 4 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį jo nepilnamečiui sūnui N. B.. Ieškovas su atsakove santuoką yra nutraukęs 1999-07-03. 2008 m. rugpjūčio 4 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui N. B. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Taip pat yra dovanojęs 2007-09-13 dovanojimo sutartimi sūnui ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau teismo tvarka išlaikymas turtu nepriteistas. Šiuo metu jo turtinė padėtis pablogėjo, nes dėl sveikatos jis negali dirbti, po apsinuodijimo metanoliu ieškovas buvo komoje, jam nustatytas ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, smegenų egzema, ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas, toksinis regos nervo neuritas. Ieškovui po gydymosi nustatytas tik 10 procentų darbingumas, pastoviai turi lankytis pas gydytojus, kiekvieną mėnesį atliekama trachėjos operacija, turi vartoti vaistus, jam liko abiejų akių aklumas, lašams akims išleidžia kas mėnesį 80 Lt, tris kartus per mėnesį turi važiuoti į Vilnių pas gydytojus, dėl ko patiria 300 Lt išlaidų. Pragyvena iš gaunamos 754 Lt invalidumo pašalpos, dar turi išlaikyti sūnų A. B., gimusį 2009-09-02, kurio susilaukė su kartu gyvenančia I. B.. Kadangi jo turtinė padėtis pablogėjo, todėl jis prašo sumažinti teismo sprendimu nustatytą 300 Lt išlaikymo dydį iki 1 MGL kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė 2008 m. rugpjūčio 4 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį 300Lt periodines išmokas kas mėnesį ir nuo 2014 m. gegužės 30 d. priteisė iš R. B. nepilnamečiui sūnui N. B., gim. 2000 m. gruodžio 26 d., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės D. B. į valstybės biudžetą 400 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. Ankščių rajono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui N. B., gimusiam 2000 12 26., periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Pripažino, kad ieškovo turtinė padėtis yra pasikeitusi, jo gaunamos pajamos sumažėjo, kadangi jis yra neįgalus, nustatytas dešimt procentų darbingumas, nustatyti specialūs poreikiai (b.l.8,15), jam 2009 m. rugsėjo 2 d. gimė sūnus A. B. (b.l.18), niekur nedirba, gauna 768,55 Lt netekto darbingumo pensiją (b.l.41), turėtą turtą padovanojo vaikams – K. B. ir N. B. (b.l.9). Tuo tarpu atsakovė, su kuria gyvena nepilnametis sūnus, dirba, jos pajamos yra apie 1667 litus (b.l.30). Vadovaudamasis CK 3.201 straipsnio nuostatas sprendė, kad egzistuoja pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti, nes iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pripažino, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, kadangi jis gauna mažesnes pajamas, taip pat turi kitą išlaikytinį, kuris išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo metu dar nebuvo gimęs, tapo neįgalus, ieškovo sveikatos būklė sunki (b.l.48), tuo tarpu atsakovė dirba ir gauna atlyginimą, kitų išlaikytinių neturi, jos padėtis šiuo metu yra geresnė. Kadangi ieškovas dar augina kitą mažametį sūnų, kurį taip pat turi išlaikyti, teismas pripažino, kad abiejų ieškovo nepilnamečių vaikų padėtis turėtų būti vienoda, todėl nesumažinus išlaikymo dydžio pablogėtų ieškovo nepilnamečio sūnaus A. B. padėtis. Tačiau atsižvelgė į tai, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, yra reikalingas nuolat. Vertino, kad šalių sūnus gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių jo turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia pilną išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, jai tenka ir kasdienė sūnaus priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, todėl nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Įvertino, kad ieškovo sūnus A. B. yra dar mažas ir jo poreikiai yra mažesni nei sūnaus N. Siekiant užtikrinti sūnaus interesus, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies išlaikymo dydį sumažinant iki 200 Lt mokant periodines išmokas kas mėnesį. Iš atsakovės priteisė ieškovo turėtos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 98 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti sumažinant iš ieškovo priteistą išlaikymo sūnui dydį nuo 200 iki 1 MGL per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kadangi teismo priteisto išlaikymo po 200 Lt kas mėnesį ieškovas teikti negalės. Nors teismas nustatė ieškovo turtinę padėtį, tačiau neįvertino, kad jis turi išlaikyti 2009-09-02 gimusį A. B., to, kad visi vaikai turi gauti vienodą išlaikymą, todėl ir šio sūnaus išlaikymui reikėtų skirti 200 Lt kas mėnesį, ieškovui liktų pragyvenimui tik 368,55 Lt. Ieškovas yra aklas, nedarbingas, negali pasirūpinti savimi, jis negalės gauti papildomų pajamų, o nusipirkus būtinų medikamentų, lašų akims, papildų, viso už 120 Lt mėnesiui, išleidus 100 Lt per mėnesį kelionei pas gydytojus, jam liktų tik 100-140 Lt pragyvenimui. Taip pat ieškovui atliekamos pastovios trachėjos operacijos, kainuojančios 300 Lt. Būdamas sveikas ieškovas išlaikė sūnų, nebuvo susidarę įsiskolinimai, padovanojo jam turto, todėl atsakovei turėtų tekti didesnė sūnaus išlaikymo našta.
Atsiliepimas
Atsakovė D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, tuo atveju, kai tėvo (motinos) turtinė padėtis pablogėja dėl jo paties netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas, tuo tarpu ieškovas tapo nedarbingu dėl to, kad pavartojęs skysčių apsinuodijo metadoliu, t.y. nuodingu alkoholiu, nuo kurio mažos dozės galima apakti, bei kuris naudojamas kaip antifrizas, tirpiklis ar degalai, taip pat 2013-11-08 atsisakė gydymo, išvyko į namus jo paties pageidavimu, kas laikytina netinkamu, neatsakingu elgesiu. Atsakovės turtinė padėtis nėra pasikeitusi, didžioji vaiko poreikių tenkinimo dalis tenka jai, todėl ji kreipėsi į antstolį, kad galėtų gauti išlaikymą iš Vaikų išlaikymo fondo, nes nuo 2013-09-24 vaikui išlaikymo ieškovas nemokėjo.
Apeliacinis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-09-26 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti dalinai, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).
Ieškovas ieškinį grindė tuo, jog jis nebeišgali teikti priteisto išlaikymo po 300 Lt/mėn, nes tapo nedarbingu ir sutinka dėl 1MGL /mėn. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d teismo įsakymu buvo priteistas išlaikymas dviem nepilnamečiams vaikams: dukrai K. B., gim. 1990-10-10 ir N. B., gim. 2000-12-26 periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės. Šiuo metu šalių dukra- pilnametė, o sūnui- 14 metų, jis turi sveikatos problemų – serga astigmatizmu. Papildomai lanko baseiną. Atsakovė atsiliepime į ieškinį apteikė vienam mėnesiui tenkančią išlaidų vaiko poreikiams paskaičiavimą (b.l. 28), kuris rodo, kad vidutiniškai mėnesiui išleidžiama ne mažiau, nei 1168 Lt. Augančiam, bręstančiam, taip pat sveikatos problemų turinčiam vaikui reikalinga pirkti vitaminus, todėl akivaizdu, kad atsakovės nurodytos išlaidos vaistams, vitaminams yra pagrįstos. Pažymėtina, kad po sprendimo priėmimo pasikeitė situacija: šalių sūnaus poreikiai jam augant pastoviai didėja, o ieškovo galimybė teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui- sumažėjo dėl jo ligos. Įvertinęs ieškovo turtinę padėtį, jo 10 procentų darbingumą, gaunamą 745 Lt/mėn neįgalumo pensiją bei turimą dar vieną išlaikytinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas šiuo metu neišgali teikti priteistą išlaikymą (po 300 Lt/mėn). Atsakovės turtinė padėtis, lyginant su ieškovo, ženklai geresnė, todėl ji, nepriklausomai nuo to, jog turi kasdieninį rūpinimą ir priežiūrą vaiku ir jai tenka visa našta ne tik išlaikyti bet ir tinkamai išauklėti sūnų, privalo didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tačiau ieškovas dėl esamos turtinės padėties, sveikatos problemų ir kt. pirmiau nustatytų aplinkybių negali nusišalinti nuo išlaikymo teikimo tokia dalimi, kad, prisidėjus prie vaiko išlaikymo, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas būtų pakankamas būtinų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui.
Priešingai apeliantui, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad jis šiuo metu turi kitą išlaikytinį, tačiau dėl to jo turtinė padėtis po 2008 m. priimto spendimo dėl išlaikymo priteisimo nepablogėjo, nes tuo metu jis turėjo du išlaikytinius, kaip ir šiuo metu. Sutiktina, kad jis 2007-09-13 dovanojimo sutartimi yra dovanojęs sūnui ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau tai ir vertintina, kaip tėvo dovana vaikui, nes teismine tvarka išlaikymas turtu nepriteistas.
Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistą išlaikymą nuo 300 Lt/mėn iki 200 Lt/mėn. Aplinkybių, leidžiančių tenkinti skundą, nenustatyta. Todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p). Paaiškinama, kad išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, kas mėnesį galima išieškoti tik iki 50 procentų (CPK 736 str.). Skirtumas tarp mokėtinos ir išieškomos sumos- skola, kuri bus išieškoma nepriklausomai nuo to, kad išlaikytinis jau bus tapęs pilnamečiu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.