Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo, suinteresuoti asmenys R. A., T. P., D. Š., Šalčininkų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja, po spėjamo tėvo mirties, nuvykusi į notarų biurą dėl S. O. palikimo priėmimo, sužinojo, kad tėvas turi ir kito, neįtraukto į testamentą, turto. Sudarius paveldimo turto apyrašą paaiškėjo, kad S. O. liko šis, į testamentą neįtrauktas, turtas: 1/3 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (šį turtą tėvas paveldėjo po testamento sudarymo); transporto priemonės: automobilis, traktorius, motociklas, taip pat piniginės lėšos: 315,67 Eur banko sąskaitoje, 1 500 Eur permoka Valstybinei mokesčių inspekcijai, 62,23 Eur socialinio draudimo išmoka; taip pat 58,63 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui. Šio turto S. O. testamente nepaminėjo, todėl pareiškėja gali jį paveldėti tik kaip įstatyminė įpėdinė ir dėl šios priežasties prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškėja pažymi, kad po tėvo mirties jai buvo išmokėta parama S. O. laidotuvėms, ji taip pat organizavo ir apmokėjo visas tėvo laidotuvių išlaidas, sutvarkė kapą, savo lėšomis ketina statyti paminklą. Aplinkybę, kad pareiškėja yra S. O. dukra taip pat pagrindžia teikiamos fotonuotraukos, testamente išreikšta S. O. valia. Tai, kad S. O. pareiškėją visada laikė savo dukra gali patvirtinti pareiškėjos mama R. A., S. O. seserys T. P. ir D. Š., taip pat liudytojas P. A. (P. A.). Juridinę reikšmę turinčio – tėvystės fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo tikslais bei tam, kad galėtų teisėtai vadintis S. O. dukra, žinotų savo kilmę.

Suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Pareiškėja pažymėjo, kad santykiai su tėvu visada buvo artimi, tokie išliko ir tuomet, kai ji persikėlė gyventi kitur. Tėvą pažįsta nuo gimimo, jis visada į ją kreipdavosi vadindamas dukra, o pareiškėją jį vadindavo tėvu (tėčiu).

Liudytojas P. A. parodė, kad yra pareiškėjos kaimynas, jau daugiau nei 20 metų gyvena adresu (duomenys neskelbtini). V. A. ir jos tėvo S. O. santykiai visada buvo geri, tėvas ją mylėjo, išlaikė, mokė vairuoti, vėliau nupirko jai automobilį. V. A. gimė R. A. ir S. O., jie yra jos tėvai. Šias aplinkybes žino, nes tais pačiais metais ir jis (liudytojas) susilaukė dukros, su kaimynais gerai sutardavo ir bendraudavo. S. O. laikė V. A. savo dukra, V. A. S. O. visada vadindavo tėvu, o jis ją dukra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

Pareiškėjos gimimo momentu santykius dėl tėvystės nustatymo reglamentavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį teisinėms situacijoms, kurios atsiranda kodeksui įsigaliojus, taikomas šis kodeksas. Teismui sprendžiant tėvystės nustatymo klausimą ir priimant sprendimą po 2001 m. liepos 1 d., reikia vadovautis 2000 m. CK trečiosios knygos dešimtojo skyriaus nuostatomis. Tėvystės nustatymas yra įrodomųjų faktų, patikimai patvirtinančių tėvystę, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2003).

SŠK 55 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 1999 m. balandžio 14 d.) buvo nustatyta, kad tėvystės nustatymą su vaiko motinos ir spėjamojo tėvo bendru gyvenimu, bendro ūkio vedimu, vaiko auklėjimu, išlaikymu ir kitais faktais, būdingais šeimos santykiams. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).

Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalį, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, Lietuvoje ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519 (toliau – Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso), buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. O., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos tėvas, o pareiškėja V. A., gimusi (duomenys neskelbtini), yra S. O. dukra. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, V. A. įgis visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Byloje pateiktas Šalčininkų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurio duomenis V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), motina nurodyta R. A., gimusi (duomenys neskelbtini). Gimimo įrašo skiltyje „Duomenys apie tėvą“ tėvu nurodytas „S. A.“, jo gimimo data ir kiti identifikuojantys asmens duomenys gimimo įraše nenurodyti. Šalčininkų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius, pareiškėjos prašymu, gimimo įrašo duomenis apie tėvą ištaisė ir bylos nagrinėjimo metu duomenys apie pareiškėjos tėvą gimimo įraše nėra įrašyti (DOK-51799 priedas). Byloje esantis medicininis mirties liudijimas ir Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad spėjamas pareiškėjos tėvas S. O. (gimęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mirė.

Nagrinėjamu atveju byloje tėvystei nustatyti nebuvo atlikta DNR ekspertizė, tačiau pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir liudytojo parodymai.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų: pareiškėjos motinos R. A., S. O. seserų T. P. ir D. Š. paaiškinimus, taip pat liudytojo P. A. parodymus, nustatyta, kad R. A. ir S. O. susipažino 1997 metais, tarp jų užsimezgusi draugystė peraugo į gyvenimą kartu, intymių santykių palaikymą ir bendro ūkio vedimą. R. A. ir S. O. gyveno kartu pas S. O. tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu R. A. pradėjo lauktis ir (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą V. A.. Teismo posėdyje T. P. patvirtino, kad pareiškėja gimė S. O. tėvų namuose, tėvai ir seserys padėjo rūpintis ir prižiūrėti gimusį kūdikį. Vėliau, R. A. ir S. O. toje pačioje gatvėje ((duomenys neskelbtini)) įsigijo namą, kuriame kartu su gimusiu kūdikiu gyveno iki 2014 metų. Suinteresuoti asmenys R. A., T. P. ir D. Š. teismo posėdyje ir atsiliepimuose nurodė, kad S. O. nuo gimimo V. A. laikė savo dukra, ją mylėjo, rūpinosi, išlaikė. Pareiškėjos motina patvirtino, kad gyvendama su S. O. intymių santykių su kitais vyrais neturėjo ir yra visiškai tikra, jog V. A. yra jo dukra. Ilgiau nei 20 metų kaimynystėje gyvenantis liudytojas P. A., teismo posėdyje parodė matęs S. O. šeimyninius santykius su R. A., artimą, kaip tėvo su dukra, bendravimą su V. A.. Liudytojas taip pat patvirtino, kad V. A. santykiai nenutrūko ir tuomet, kai R. A. ir S. O. pradėjo gyventi skyrium (V. A. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini)).

Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad R. A. iki nėštumo pradžios gyveno kartu su S. O. kaip šeima ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters V. A.. S. O. nuo pat V. A. gimimo pripažino, laikė ją savo dukra, augino, prižiūrėjo, išlaikė ir vykdė kitas tėvo pareigas. S. O. šeimos nariai (tėvai, seserys) V. A. taip pat laikė S. O. dukra. Abejonių, kad gyvenant kartu susilauktas kūdikis nėra S. O. šeimoje niekada nekilo.

Tai, kad S. O. su V. A. palaikė artimus, kaip tėvo ir dukros, santykius, be kita ko, patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose matyti S. O. ant rankų laikantis V. A. kūdikystėje, taip pat išlikusios fotonuotraukos iš V. A. vaikystės, kuriose užfiksuoti pareiškėja su spėjamu tėvu S. O., motina ir kitais šeimos nariais (bendros šeimos, švenčių fotografijos). Teismas reikšminga aplinkybe, nustatant tėvystės faktą, laiko ir S. O. 2007 m. kovo 22 d. sudarytame oficialiame testamente išreikštą valią jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) po mirties palikti V. A.. Artimą spėjamo tėvo ir dukros ryšį taip pat patvirtinta tai, kad mirus S. O. pareiškėja organizavo jo laidotuves ir apmokėjo jų išlaidas, tvarkė ir prižiūrėjo kapavietę.

Teismas, įvertinęs ir ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra S. O., miręs (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę dėl savo tėvystės pareiškėjos atžvilgiu. Todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. O., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o V. A. yra S. O. dukra.

Atsižvelgiant į tai, pakeičiami Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, nurodant, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra S. O. (S. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo S. O. dukra įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, įskaitant įstatyminę paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos V. A. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. O. (S. O.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. O. (S. O.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo S. O. (S. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgytų visas teises ir pareigas pagal giminystės ryšį, įskaitant įstatyminę paveldėjimo teisę.

Pakeisti Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra S. O. (S. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.