- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- I3-2536-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00132-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. N. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. N. patikslintu skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus (toliau – ir NŽT Alytaus skyrius) 2019-12-18 sprendimą Nr. 2SD-7095-(14.2.104.) „Dėl įsiterpusios valstybinės žemės“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovę pašalinti padarytą pažeidimą (b. l. 18-23).
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog ji nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo projekto plane Nr. 287-2A, sklypo Nr. 226, matosi šalia esantis laisvas valstybinės žemės plotas. Pareiškėja 2019-10-15 pateikė prašymą NŽT Alytaus skyriui, prašydama parduoti įsiterpusį 0,04 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant juos sujungti. Už perkamą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidavo atsiskaityti iš karto.
Atsakovė 2019-11-13 raštu Nr. 2SD-6207-(14.2.104.) „Dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo“ pateikė atsakymą, kad laisvos valstybinės žemės plotai (ne didesnį kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse), tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, parduodami, sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą arba žemės reformos žemėtvarkos projektą. Prašymą organizuoti projekto rengimą kaimo gyvenamojoje vietovėje būtina pateikti raštu užpildant nustatytą prašymo formą.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019-11-20 pateikė naują prašymą, prašydama rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su jos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, kadastro Nr(duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė 2019-12-18 ginčijamu sprendimu prašymo netenkino ir nurodė, jog, įvertinus NŽT Alytaus skyriuje turimą dokumentaciją, nustatyta, kad prašyme nurodytas valstybinės žemės plotas patenka į asmeniniam ūkiui skirią teritoriją ir Alytaus rajono Radžiūnų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane nepažymėtas kaip laisva valstybinė žemė.
Pažymėjo, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintam gero administravimo principui, taip pat ir VAI 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintam išsamumo principui, nurodančiam, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Taip pat neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytam imperatyviam reikalavimui, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šiuo atveju pareiškėjai pateiktas atsakymas (sprendimas) yra neaiškus, formalus ir nemotyvuotas. Atsakovės priimtas sprendimas pažeidžia gero administravimo bei teisėtumo principus.
Atsakovė nurodė, jog prašyme nurodytas valstybinės žemės plotas patenka į asmeniniam ūkiui skirtą teritoriją ir Alytaus rajono Radžiūnų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane nepažymėtas kaip laisva valstybinė žemė, tačiau nenurodyta, kokiais duomenimis ir teisės aktų normomis remiantis padaryta tokia išvada. Sprendimas turi būti aiškus, argumentuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir konkrečiomis teisės aktų normomis. Atsakovė nepateikė Alytaus rajono Radžiūnų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plano, kuris patvirtintų, jog ginčo žemės sklypas patenka į asmeniniam ūkiui skirtą teritoriją ir tai nėra laisva valstybinė žemė. Priešingai, NŽT Alytaus skyriaus 2019-11-13 rašte Nr. 2SD-6207-(14.2.104.) nurodyta, kad yra galimybė įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, esantį greta pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, sujungiant šiuos žemės sklypus pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Nurodė, jeigu pageidauja laisvos valstybinės žemės plotą, tinkamą naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų, įsigyti pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, prašymą organizuoti projekto rengimą turi pateikti raštu, užpildant atitinkamą prašymo formą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b. l. 31-35) nurodė, jog su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog pareiškėja 2019-10-14 pateikė NŽT Alytaus skyriui prašymą parduoti įsiterpusį 0,04 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini) esančiu Alytaus rajono savivaldybės Alytaus seniūnijos (Radžiūnų kadastro vietovė) Talokių kaime. NŽT Alytaus skyrius 2019-11-13 rašte Nr. 2SD-6207-(14.2.104.) nurodė, jog pagal Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, parduodami ne didesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995-06-01 mietams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse, sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Taip pat buvo paaiškinta, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, įsiterpęs valstybinės žemės plotas gali būti sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu ir, kad pareiškėja laisvos valstybinės žemės plotą (ne didesnį kaip 1 ha), tinkamą naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų, sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, gali įsigyti ir pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, dėl to turi pateikti nustatytos formos prašymą.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019-11-19 pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą - suformuoti žemės sklypo plotą 0,04 ha, esantį (duomenys neskelbtini)., prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Projekto tikslas: prijungti prie nuosavybės valdomo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčijamu sprendimu prašymas netenkintas, kadangi ginčo valstybinės žemės plotas patenka į asmeniniam ūkiui skirtą teritoriją ir Alytaus rajono Radžiūnų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane nepažymėtas kaip laisva valstybinė žemė. Šios aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos, kadangi žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (kurį paveldėjo po vyro mirties), A. N. 2007-08-07 Valstybinės žemės sklypų - pirkimo pardavimo sutartimi (registro Nr. 5046) nupirko kaip naudojamą asmeninio ūkio žemę.
Atsakovės nuomone, ginčijamas sprendimas iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus, tačiau jeigu teismas manytų, kad buvo pažeistos šio įstatymo nuostatos, pateikiant, pareiškėjos nuomone, neišsamų ir formalaus pobūdžio atsakymą, tai laikytina neesminiu pažeidimu, kuris negalėjo įtakoti neteisėto ir nepagrįsto sprendimo, kuriuo atsisakyta leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, priėmimo. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl NŽT Alytaus skyrius 2019-12-18 sprendimo Nr. 2SD-7095-(14.2.104.), kuriuo pareiškėjai atsisakyta leisti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant 0,04 ha valstybinės žemės sklypą prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadangi ginčo valstybinės žemės plotas patenka į asmeniniam ūkiui skirtą teritoriją ir Alytaus rajono Radžiūnų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane nepažymėtas kaip laisva valstybinė žemė, pagrįstumo ir teisėtumo (b. l. 10, 29).
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 13-14, 24-25). Pareiškėja 2019-10-15 pateikė prašymą NŽT Alytaus skyriui, prašydama parduoti įsiterpusį 0,04 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., Už perkamą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidavo atsiskaityti iš karto (b. l. 36).
Atsakovė 2019-11-13 rašte Nr. 2SD-6207-(14.2.104.) „Dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo“ nurodė, kad pagal Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, parduodami ne didesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995-06-01 miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse, sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Taip pat nurodė, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, įsiterpęs valstybinės žemės plotas gali būti sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, kad pareiškėja laisvos valstybinės žemės plotą (ne didesnį kaip 1 ha), tinkamą naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų, sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, gali įsigyti ir pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kad dėl to turi pateikti nustatytos formos prašymą (b. l. 8-9, 27-28).
Pareiškėja 2019-11-20 pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 40).
Atsakovė 2019-12-18 ginčijamu sprendimu prašymo netenkino ir nurodė, jog įvertinus NŽT Alytaus skyriuje turimą dokumentaciją nustatyta, kad prašyme nurodytas valstybinės žemės plotas patenka į asmeniniam ūkiui skirią teritoriją ir Alytaus rajono Radžiūnų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane nepažymėtas kaip laisva valstybinė žemė (b. l. 10, 29).
Pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą, teigia, kad jis yra neteisėtas, neaiškus, formalus ir nemotyvuotas, neatitinka VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimų.
Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuri savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-11-01 iki 2019-12-31) įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėja 2019-11-19 prašyme prašė atsakovę atlikti konkrečius veiksmus: organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 40).
Sprendime atsakovė tik informavo pareiškėją apie tai, jog įvertinus NŽT Alytaus skyriuje turimą dokumentaciją nustatyta, kad prašyme nurodytas valstybinės žemės plotas patenka į asmeniniam ūkiui skirią teritoriją ir Alytaus rajono Radžiūnų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane nepažymėtas kaip laisva valstybinė žemė (b. l. 10, 29). Nei sprendime, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas (teisės aktų išvardinimas nenurodant konkrečių punktų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu), kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Akivaizdu, kad atsakovė iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo, nenurodė konkrečių dokumentų, kuriuos vertino, nenurodė, ar visas ginčo žemės sklypas patenka į asmeniniam ūkiui skirtą teritoriją, ar tik jo dalis, nepateikė Radžiūnų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plano ištraukos su pažymėtu ginčo žemės sklypu. Be to, ginčijamas sprendimas akivaizdžiai prieštarauja atsakovės 2019-11-13 atsakymui Nr. 2SD-6207-(14.2.104.) „Dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo“ į pareiškėjos 2019-10-15 analogišką prašymą. Šiame atsakyme atsakovė nurodė, jog laisvos valstybinės žemės plotą (ne didesnį kaip 1 ha), tinkamą naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų, sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, pareiškėja gali įsigyti arba pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, arba pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą. Prašymą organizuoti projekto rengimą kaimo gyvenamojoje vietovėje turi pateikti raštu užpildydama prašymo formą (b. l. 8-9, 27-28).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Sprendime atsakovė, atsisakydama rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, vadovavosi Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėmis (nors ir nenurodydama konkrečių punktų), tačiau atsiliepime nurodė, jog pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemes ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 21 punktu.
Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovės 2019-12-18 sprendimas, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Primindama VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjos skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundas tenkintinas, atsakovės 2019-12-18 sprendimas Nr. 2SD-7095-(14.2.104.) panaikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), įpareigojant atsakovę pareiškėjos 2019-11-20 prašymą išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2019-12-18 sprendimą Nr. 2SD-7095-(14.2.104.) „Dėl įsiterpusios valstybinės žemės“ ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos A. N. 2019-11-20 prašymą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.