- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-22
- Bylos Nr.
- N-444-1991-07
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutarties R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2007 m. vasario 24 d. surašė R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 00.20 val., vairavo automobilį neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 68 punkto reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 9 d. nutarimu R. G. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 1800 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams.
II.
R. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti arba, jei teismas nustatytų, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 2 dalyje požymių, paskirtą baudą sumažinti, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą panaikinti. Dėl pažeidimo paaiškino, kad 2007 m. vasario 23 d. vakare, apie 23.30 - 00.00 val., sėdėjo savo automobilyje norėdamas jį sutvarkyti ir susirinkti paliktus daiktus, automobilio vairuoti neketino, jis nebuvo užvestas, kai priėjo pareigūnas ir pareiškė, jog įtaria, jog jis yra neblaivus ir nurodė kartu su juo važiuoti į policijos komisariatą, kur jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Pažymėjo, jog šiuo atveju automobilio jis nevairavo, todėl ir nėra pagrindo taikyti atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį. Dėl baudos dydžio nurodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kur jo darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, todėl netekus teisės vairuoti būtų visiškai apribotos jo galimybės užsidirbti pragyvenimui ir išlaikyti šeimą, t. y. du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat veža į mokyklą. Pažymėjo, jog išlaiko savo pensininką tėvą, kuris yra invalidas, ir kurį reguliariai privalo vežioti į gydymo įstaigas. Tvirtino, jog dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Teismo posėdyje R. G. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, prašė nuobaudas sušvelninti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 14 d. nutartimi R. G. skundą tenkino iš dalies, paskirtas nuobaudas sankcijos ribose sušvelnino. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – liudytojų parodymus, administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinius pranešimus, alkotesterio kvitą ir kt., padarė išvadą, jog R. G. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta. ATPK 30¹ straipsnį atsisakyta taikyti, nes teisės vairuoti reikalingumas darbe, rūpinimasis vaikais ir tėvu – nesudaro tam pagrindo, be to, teismui pateikti įrodymai nepatvirtina, kad R. G. teisė vairuoti reikalinga darbe, kad jis yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais ir tėvu, taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog asmuo negali sumokėti paskirtos baudos.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutartimi, R. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Institucijos nutarimą pakeisti, t. y. sumažinti paskirtą baudą ir panaikinti teisės vairuoti atėmimą. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais, papildomai nurodo, jog nesutinka su teismo atsisakymu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nes buvo nustatytos lengvinančios aplinkybės: padėjimas išaiškinti pažeidimą, kaltės pripažinimas, nuoširdus gailestis; kursų apie Alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai išklausymas. Taip pat nurodo, jog jo žmona šiuo metu nedirba, todėl vienas išlaiko šeimą bei savo pensininką tėvą.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti, nes teismas tinkamai įvertino asmens veiksmus ir, atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą. Pažymi, jog nepagrįstai švelninant ar keičiant įstatymo numatytas ir nustatyta tvarka paskirtas nuobaudas, būtų sunku realizuoti nuobaudoms keliamus tikslus, administracinė atsakomybė prarastų savo reikšmę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmiausia pažymėtina, jog asmeniui iš pradžių neigiant pažeidimą iš esmės, liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai T. G. ir V. B., kurie teisme parodė, jog palaiko savo tarnybiniuose pranešimuose fiksuotas įvykio aplinkybes bei pažymėjo, jog pažeidimą stebėjo betarpiškai, t. y. važiavo paskui neblaivų R. G. Taigi, apelianto teikta kita įvykio versija buvo paneigta į bylą surinkta medžiaga, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Institucija surinko pakankamus R. G. kaltės, padarius ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Apeliaciniame skunde R. G. pažeidimo jau neneigia, tačiau mano, jog jo atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir paskirtoji bauda švelnintina, o teisės vairuoti grąžintina.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). Taigi, ATPK 30¹ straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog aptariamo instituto nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą, taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; trečia, gauta Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma.
Apeliantas akcentuoja, jog jis padėjo išaiškinti pažeidimą, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog asmuo padaręs pažeidimą savo kaltės nepripažino, administracinio teisės pažeidimo protokole bei alkotesterio kvite pasirašyti, jog sutinka su girtumo fiksavimo rezultatais, atsisakė, pasiaiškindamas dėl pažeidimo nurodė išgalvotas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. tokia aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Šiuo atveju asmuo dėl pažeidimo pradėjo gailėtis tik teisme, todėl tokia aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, lengvinančia nelaikytina, tačiau atsižvelgiant į viešosios teisės šakose, įskaitant ir administracinę teisę, taikomą principą non reformatio in peius (draudimas keisti į blogąją pusę), apeliacinės instancijos teismas kitaip šios aplinkybės vertinti nebegali.
Į bylą pateikti apelianto padarytų KET pažeidimų suvestiniai duomenys patvirtina, jog R. G. ginčijamo pažeidimo padarymo dienai turėjo keturias galiojančias nuobaudas (ATPK 36 str.), kas pagal ATPK 32 str. 1 dalies 5 punktą yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taigi prašomo išimtinio instituto nuostatų taikymas jau dėl šios priežasties negali būti taikomos.
Padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, juolab, kai vairuota vidutinio girtumo būklėje, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Dėl teisės vairuoti turėjimo būtinumo darbinėms funkcijoms vykdyti pasakytina, jog dirbdamas darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, apeliantas privalėjo elgtis ypatingai atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau pačiam, tiek savo šeimos nariams, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės (apsunkintas rūpinimasis vaikais, tėvu) tai pat nesudaro pagrindo taikyti aptariamas nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Be to, iš pateiktų į bylą medicininių dokumentų matyti, jog apelianto tėvas sunkiai serga jau labai ilgą laiką, paskutinį kartą hospitalizuotas dar 2005 m., taigi nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog asmeniui „reguliariai“ tenka tėvą vežioti į gydymo įstaigas.
Apeliaciniame skunde minimoms aplinkybėms (žmonos bedarbystė, kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, neturėjimas ir kt.) pagrįsti asmuo jokių įrodymų neteikė, todėl nėra pagrindo pasireikšti ir teismo iniciatyvai dėl baudos išdėstymo (ATPK 313 str. 4 d.).
R. G. pirmosios instancijos teismo skirtos minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos, kurių dar švelninti įstatyminių pagrindų nenustatyta, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.