Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui E. G. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės piniginiai reikalavimai, atsiradę iš delikto, grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, esant ieškovės prašymui nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka, ieškinys nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriuje nustatyta tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje pateiktais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-314-932/2018 E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai V. B. iš E. G. priteista 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji V. B. pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija išnagrinėjusi prašymą 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-7016 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu nusprendė V. B. prašymą dėl žalos kompensavimo tenkinti iš dalies ir išmokėti jai 1 520,00 Eur kompensaciją. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 1 520,00 Eur žalos atlyginimą V. B. pervedė 2017 m. rugsėjo 26 d.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėja ir sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priima Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos įgaliotos institucijos. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama avansu, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad smurtinį nusikaltimą padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo ar asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, arba nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 3¹ straipsnio 1 dalyje arba 3² straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė; 2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 3) už žalą atsakingo asmens atlygintos, iš už žalą atsakingo asmens išieškotos, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio; 4) prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo smurtinio nusikaltimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleisto šiame punkte nurodyto termino atnaujinimo klausimą sprendžia teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įstatymo 14 straipsnis numato, jog įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kompensavo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-314-932/2018 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, dėl kurio padarymo kilusiai žalai kompensuoti nukentėjusiajai buvo išmokėta ieškinio sumos dydžio kompensacija. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog valstybė įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka, todėl ieškovės ieškinys, kaip pagrįstas, tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 1 520,00 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui.

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybei priteistina 17,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 428 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, j. a. k. 188604955, iš atsakovo E. G., gim. (duomenys neskelbtini), 1 520,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą regreso tvarka.

Priteisti iš atsakovo E. G., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 17,00 Eur (septyniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Įpareigoti atsakovą per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jeigu per 20 dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Informuoti atsakovą, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Sprendimo patvirtintą kopiją su ieškinio ir jo priedų kopijomis išsiųsti atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus sprendimo priėmimo, o ieškovei – sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti ne vėliau kaip per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.