Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-43187-22, kurioje

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi fizinę negalią, teistas:

1) 2021 m. birželio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų, per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. M. 2022 m. lapkričio 12 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, žodinio konfliko metu, tyčia, užsimojęs džemperiu vieną kartą trenkė juo sutuoktinei J. M. į galvą ir džemperio užtrauktuku pataikė į dešinės pusės smilkinį, taip savo šeimos nariui – nukentėjusiajai J. M., sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis L. M. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 12 d. vakare, apie 17 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo kartu su sutuoktinė J. M.. Pas juos svečiuose buvo sūnus O. M. su savo sugyventine, jie trise J. M., sūnus O. M. ir sūnaus sugyventinė, gėrė alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė vieną stikliuką degtinės. Po to, sūnus O. M. ir jo sugyventinė išėjo pas kaimynus į svečius, švęsti gimtadienio. Pas kaimynus norėjo eiti ir J. M., bet jis jos neleido ten eiti, kadangi ji buvo neblaivi ir nenorėjo, kad toliau vartotų alkoholį. Virtuvėje su J. M. dėl to susipyko, neneigė, kad ją vadino necenzūriniais žodžiais, nes buvo labai supykęs. Besipykstant su J. M., nusivilko džemperį ir su juo sudavė vieną kartą J. M. į galvą. Negalvojo, kad ją užgavo. Po suduoto smūgio pamatė sutuoktinei dešinės pusės smilkinyje žaizdelę ir truputį kraujo. Kai jai sudavė džemperiu, kliudė džemperio užtrauktuku jos smilkinį ir taip J. M. užgavo. Kodėl vilkosi džemperį nepamena, gal buvo karšta, o gal su juo specialiai norėjo suduoti J. M., to šiuo metu nepamena. Po suduoto smūgio džemperiu J. M. nubėgo į kambarį. Jis nuėjo paskui ją, ir jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Kitos dienos rytą, jis J. M. pradėjo priekaištauti dėl to, kad ji vakar buvo neblaivi, liepė jai eiti tvarkyti namus, vėl pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, nes susinervino, todėl ji paskambino policijos pareigūnams. Girdėjo, kaip ji skambina policijai. Tuo metu su mašina išvažiavo į (duomenys neskelbtini), parsivežti grūdų, todėl į namus atvykę policijos pareigūnai jo nerado. Kai J. M. paskambino policijai, jis jos atsiprašė, bet matė, kad su ja nesusitaikys, todėl išvažiavo. Kai grįžo su grūdais į namus, sutuoktinės namuose nerado, nes ji buvo pas dukrą. Jie susitaikė 2022 m. lapkričio 15 d. vakare ir sutuoktinę iš dukros parsivežė į namus. Šiuo metu gyvena vėl kartu. Labai gailisi, kad J. M. sukėlė fizinį skausmą ir ją užgavo, ateityje pažada taip nebesielgti (e. b. l. 100-103, 114-116).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2022 m. lapkričio 12 d. apie 17 val. blaivi buvo kartu su vyru L. M., namuose adresu (duomenys neskelbtini). Būnant su vyru namų virtuvėje, kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu jis priekaištavo ir išvadino necenzūriniais žodžiais. Kai vyko žodinis konfliktas su L. M., jis nusivilko džemperį su užtrauktuku ir užsimojęs džemperiu trenkė per galvos dešinės pusės smilkinį. Pajuto stiprų skausmą. Patirtą skausmą vertina 10 balų. Taip L. M. jai sukėlė fizinį skausmą. Pajuto stiprų kažkokio kieto daikto smūgį. Sąmonės neprarado. Po smūgio pabėgo iš virtuvės į miegamąjį kambarį. Su vyru miega atskirai. Tada L. M. atėjo atsiprašyti, bet ji pasakė, kad ją paliktų ramybėje. Po to L. M. vėl atėjo į kambarį pradėjo priekaištauti, bet daugiau fizinio smurto nenaudojo. Policijos nekvietė, nes L. M. buvo paėmęs telefoną, bet jei būtų buvusi galimybė policijos būtų nekvietusi. Vakare su vyru L. M. nekonfliktavo. 2022 m. lapkričio 13 d., apie 08 val., miegojo kambaryje ir į kambarį atėjo L. M., atidavė telefoną ir pasakė necenzūrinius žodžius, spjovė į veidą ir išėjo iš kambario į lauką. Po 15 minučių atsikėlė iš lovos nuėjo į virtuvę. Iš lauko grįžo L. M. ir vėl pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada L. M. pasakė, kad kviečia policiją ir nuėjo į miegamąjį. L. M. ėjo iš paskos ir prašė, kad neskambintų policijai, bet L. M. nebeklausė ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. L. M. bandė atsiprašinėti, bet kai pasakė jog paskambino policijai, jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Išvažiuodamas iš namų L. M. buvo apsivilkęs ta patį džemperį su kuriuo trenkė. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Atvykę medikai galvos dešinės pusės smilkinyje nustatė hematomą ir žaizdą, medikai siūlė kartu vykti į (duomenys neskelbtini) miesto priėmimo skyrių, bet ji atsisakė. Su L. M. santuokoje yra apie 38 metus, veda bendrą ūkį. Seniau L. M. yra smurtavęs. Paskutinį kartą smurtavo prieš 3 metus. L. M. kartais vartoja alkoholį. Kai L. M. sukėlė fizinį skausmą jis galimai buvo blaivus, nes nematė kad būtų vartojęs alkoholį, alkoholio kvapas nuo jo nesklido. Įvykio metu buvo dviese.

Papildomai apklausus nukentėjusiąją J. M., kuri paaiškino, kad su L. M. susitaikė, jis atsiprašė. Paskutinį kartą L. M. smurtavo prieš 10 metų, tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis gavo kažkokią bausmę, tačiau kokią, ji neprisimena. Daugiau dėl savo dabartinio sužalojimo į medikus nesikreipė, į ekspertizę nevažiavo, civilinio ieškinio nereiškia. (e. b. l. 42-43, 60-62).

- iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad 2022 m. lapkričio 12 d. apie 17 val. adresu (duomenys neskelbtini) vyras L. M. sumušė sutuoktinę J. M.. L. M. užsimojo džemperiu su užtrauktuku ir vieną kartą trenkė J. M. į galvos dešinės pusės smilkinį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. J. M. nustatytas 1,05 promilių neblaivumas, o vyras L. M. pasišalinęs ir nesulaikytas (e. b. l. 7-14);

- įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota įvykio vietos esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kur buvo smurtaujama apžiūra. Reikšmingų bylai aplinkybių neužfiksuota (e. b. l. 15-17, 18-22);

- asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje Nr. 1 užfiksuoti J. M. sužalojimai: galvoje, smilkinio dalyje, dešinėje pusėje apie 0,5 cm. dydžio žaizda (sukrešėjęs kraujas, užsidėjęs šašas) toje pačioje vietoje link plaukų yra hematoma (e. b. l. 23-25, 26-28);

- greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad gautas 2022 m. lapkričio 13 d. 10 val. 43 min. gautas iškvietimas. J. M. apžiūrėta 11 val. 17 min. ir nustatyta, kad dešinėje kaktos pusėje yra hematoma ir 0,5 cm dydžio žaizdelė (šašas). Skausminga dešinė galvos plaukuotosios dalies sritis. Preliminari diagnozė J. M. galvos paviršinis sužalojimas S00.9 (b. l. 29-30);

- Specialisto išvadoje Nr. G 1643/2022(04) nurodyta, kad J. M. padaryti sužalojimai: kaktos dešinės pusės poodinė kraujosruva ir žaizda. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi. Tikėtina, kad poodinė kraujosruva kaktoje padaryta vienu trauminiu poveikio pasėkoje kietu buku daiktu ar paviršimi. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. J. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. (e. b. l. 39);

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. M., tyčia vieną kartą užsimojęs džemperiu trenkė juo sutuoktinei J. M. į galvą ir džemperio užtrauktuku pataikė į dešinės pusės smilkinį, tuo padarė nukentėjusiajai J. M. poodines kraujosruvas ir žaiždą kaktos dešinėje pusėje, tokiu būdu nukentėjusiajai J. M. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai ir neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 123-124, 125-126).

Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. M. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, kas sudaro nusikaltimo recidyvą ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. L. M. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, praeityje teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, per penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka, tačiau paskirtą baudą sumokėjęs, Sodros duomenimis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. M. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta šeimos nariui, todėl tikslinga paskirti jam prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Kaltinamojo L. M. elgesio koregavimui teigiamos įtakos turės draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas paskyrimas. Atsižvelgiant į tai, kad jis niekur nedirba, jis įpareigotinas visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje. (e. b. l. 69-72, 84-85, 86-88, 89)

BK 48 straipsnyje, kuris numato laisvės apribojimo bausmę ir kartu su šia bausmę skirtinus įpareigojimus, nėra numatyto įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku, įpareigojimas būti namuose taip pat nėra baudžiamojo poveikio priemonių sąraše. Prokurorė, pašydama paskirti kaltinamajam įpareigojimą būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., šio įpareigojimo skyrimo nemotyvavo, nenurodė, kokią teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui turėtų tokio įpareigojimo skyrimas. Toks įpareigojimas nėra numatytas BK 48 ir 67 straipsniuose, kurie taikomi skiriant laisvės apribojimo bausmę, todėl įpareigojimas būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. neskirtinas.

Kaltinamasis L. M. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (e. b. l. 119-120).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, L. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – L. M. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti L. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.