Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-28 · Civilinė byla Nr. e2A-1027-232/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-28
Bylos Nr.
e2A-1027-232/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41145-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas
UAB „Grigeo Baltwood“
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1027-232/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41145-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Grigeo Baltwood“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Grigeo Baltwood“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Grigeo Baltwood“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 55 195,91 Lt (15 985.84 Eur) (be PVM) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje, dublike nurodė, kad 2013-06-04 ieškovui priklausančia transporto priemone Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste automobilis, ginčo automobilis arba miškovežis) iš Semeliškių girininkijos į Grigiškes buvo gabenta mediena. Automobilis šio gabenimo metu buvo apdraustas atsakovo pagal 2013-03-01 transporto priemonių draudimo liudijimą TAI Nr. 234617486 (toliau tekste sutartis, ginčo sutartis) ir transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (toliau tekste taisyklės). Automobilio vairuotojas pastebėjo, jog po pavarų perjungimo automobilis ėmė stoti ir toliau važiuoti buvo galima tik trečia pavara. Dėl šio gedimo ieškovas kreipėsi į UAB „Volvo Lietuva“ (toliau tekste servisas), kur dėl visiško susidėvėjimo buvo pakeista automobilio pavarų dėžė. 2013-07-22 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. 2013-08-13 pranešimu atsakovas informavo, jog įvykis pripažintas nedraudiminiu, todėl nėra pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovas pateikė atsakovui prašymus peržiūrėti sprendimą neišmokėti draudimo išmokos, pripažinti įvykį draudžiamuoju ir atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovas 2013-11-27 pranešimu pakartotinai atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju, 2014-11-19 atsakymu nepakeitė savo sprendimo dėl įvykio nepripažinimo draudžiamuoju. Atsakovo nurodyti atsisakymo pagrindai: 1) automobilio pavarų dėžės alyva išbėgo per 180-250 valandų, kas reiškia, kad įvykis nebuvo staigus ir netikėtas, 2) apie įvykį draudikui nebuvo pranešta per 1 parą, 3) automobilio pavarų dėžės remontas atliktas be draudiko leidimo, 4) draudikas nebuvo nedelsiant informuotas apie nustatytus automobilio sugadinimus. Ieškovas nesutiko su atsakovo pozicija, kad įvykis yra nedraudžiamasis. Nurodė, kad automobilio galios nuėmimo agregato dangtelis įskilo ne dėl techninio gedimo, o dėl išorinio mechaninio poveikio, ką pripažįsta ir atsakovas, išorinis mechaninis poveikis į automobilio galios nuėmimo agregatą buvo staigus ir netikėtas (taisyklių 7.1 punktas). Tai, kad automobilio pavarų dėžės gedimas paaiškėjo ne iš karto, o tik tada, kai, išbėgus iš jos alyvai, ji nustojo veikti, nepaneigia įvykio buvimo draudžiamuoju, nes automobilio pavarų dėžės gedimas buvo šio dangtelio įtrūkimo ir alyvos ištekėjimo pro įtrūkimą pasekmė. Todėl, ieškovo manymu, klausimas per kiek laiko iš automobilio pavarų dėžės galėjo ištekėti alyva ir dėl to sugesti pavarų dėžė, reikšmingas ne įvykio staigumui ir netikėtumui įvertinti jo pripažinimo ar nepripažinimo draudžiamuoju įvykiu tikslais, o tik ieškovo, kaip draudėjo, elgesio įvertinimui taisyklių laikymosi požiūriu.Atsakovas 2013-11-27 pranešime ir 2014-11-19 pranešime nurodė, kad ieškovas pažeidė taisyklių 13.2.11.3 punktą („per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudžiamąjį įvykį“), 13.2.11.6 punktą („prieš pateikiant sugadintą ar sunaikintą transporto priemonę draudikui (jo atstovui) apžiūrai ar negavus draudiko raštiško leidimo, nesiimti jokių transporto priemonės remonto, ardymo, liekanų naikinimo ar utilizavimo darbų“) ir 13.2.11.9 punktą („remonto metu išaiškėjus paslėptiems transporto priemonės sugadinimams, nenustatytiems draudiko (jo atstovo) atliktos transporto priemonės apžiūros metu ir galintiems būti draudžiamojo įvykio pasekme, nedelsiant apie tai raštu informuoti draudiką“). Tačiau ieškovas nesutiko, su tokia pozicija ir nurodė jog atsakovo įvardijami pažeidimai nurodyti taisyklių 10 punkte kaip galimi pagrindai sumažinti arba nemokėti draudimo išmokos, bet nėra atsitikimo pripažinimo nedraudžiamuoju pagrindai. Vykdyti atsakovo nurodytas taisyklėse įtvirtintas draudėjo pareigas ieškovas objektyviai negalėjo, nes apie 2013-06-04 įvykusį galimai draudžiamąjį įvykį jis sužinojo tik 2013-07-22. Automobilio vairuotojas nepajuto mechaninio poveikio, dėl kurio įskilo automobilio galios nuėmimo agregato dangtelis, nes automobilyje sumontuotoje pavarų dėžėje VT2214B nėra alyvos lygio/slėgio daviklių. Todėl automobilio vairuotojas alyvos nuotėkio neturėjo ir negalėjo pastebėti iš karto po staigaus mechanino poveikio ir dangtelio įtrūkimo. Kai vairuotojui paaiškėjo, kad automobilis veikia ne taip, kaip įprasta, ieškovas neturėjo jokių duomenų apie įvykusį staigų ir netikėtą atsitikimą ir jo sukeltas pasekmes. Sugedęs automobilis neturėjo akivaizdžių išorinių pažeidimo požymių, todėl gedimas buvo palaikytas techniniu gedimu. Dėl šios priežasties nebuvo objektyvaus pagrindo kreiptis į atsakovą dėl įvykio. Aplinkybė, jog alyva iš pavarų dėžės ištekėjo dėl galios nuėmimo agregato įskilimo, paaiškėjo tik 2013-07-22, kai, servise pakeitus pavarų dėžę nauja, ir užvedus automobilio variklį, alyva vėl pradėjo tekėti pro dangtelio plyšį. Ieškovui pranešus atsakovui apie įvykį, pastarajam buvo sudarytos visos sąlygos atlikti žalos sureguliavimo procedūras, nebuvo sunaikintos jokios automobilio detalės ir/ar liekanos, kurių nesant nebūtų buvę galima tinkamai administruoti žalą. Be to, atsakovas jokių pretenzijų ar pastabų dėl negalėjimo nustatyti reikšmingas žalos administravimui aplinkybes, gauti reikalingus duomenis, nereiškė. Pažymėjo, jog atsakovas niekaip nepaaiškino, kodėl jo manymu automobilio pavarų jungimosi sutrikimą vairuotojas turėjo sieti būtent su alyvos kiekio pavarų dėžėje nustatymu/patikrinimu. Atsakovas niekada neteigė, kad automobilio važiavimas vienintele veikiančia trečia pavara yra laikytinas transporto priemonės gamintojo nustatytų eksploatacijos reikalavimų pažeidimu, o tuo pačiu ir taisyklių 1.25.4 punkto pažeidimu. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas savo valia pažeidė kokius nors transporto priemonės gamintojo nustatytus eksploatacijos reikalavimus ir/ar pareigą veikti ir taip pats sukėlė žalingas pasekmes. Ieškovo elgesys negali būti laikomas netinkamu, nesąžiningu, neapdairiu, nes jis atitinka bonus pater familias elgesio etaloną ir nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė Taisyklių 13.2.11.3, 13.2.11.6 ir 13.2.11.9 punktų reikalavimus ir taip prisiėmė riziką dėl draudimo išmokos neišmokėjimo.

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį, prašė jį atmesti. Atsiliepime, triplike nurodė, kad jo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra pagrįstas ir teisėtas. Pagal Taisyklių 7 punktą draudžiamasis įvykis yra apdraustos transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų. Šiuo atveju atsitikimas nebuvo staigus ir netikėtas. Atsakovo teigimu, paremtu UAB „Auto ekspertas“ ekspertizės aktu Nr. 2013-11-25/1, po to, kai įtrūko pavarų dėžės galios nuėmimo agregato tvirtinimo vietos dangtelis, automobilis buvo eksploatuojamas, nekreipiant dėmesio į alyvuotą agregatą. Pro skilusį dangtelį alyva bėgo ilgą laiką, 180-250 valandų, tai buvo ignoruojama ir bandoma toliau važiuoti, netgi kai alyvos pavarų dėžėje visiškai nebeliko. To nepaneigia ir UAB „Transporto studijos“ atlikta ekspertizė, nes tai, kad alyva ištekės 2-4 kartus greičiau iš pavarų dėžės, nekeičia aplinkybės, kad tai vyktų ilgą laiką (keliolika ar net keliasdešimt valandų). Nagrinėjamu atveju pavarų dėžė mechaniškai pažeista nebuvo, buvo pažeistas tik galios nuėmimo agregatas, o pavarų dėžės sugadinimas buvo nulemtas ilgo proceso – laipsniško tepalo ištekėjimo ir automobilio nepriežiūros.Atsakovas nesutinka, kad klausimas per kiek laiko iš automobilio pavarų dėžės galėjo ištekėti alyva byloje reikšmingas ne įvykio staigumui įvertinti jo pripažinimo/nepripažinimo draudžiamuoju įvykiu tikslais, o tik ieškovo kaip draudėjo elgesio įvertinimui taisyklių laikymosi atžvilgiu. taisyklių 7 punkte įtvirtinta nuostata yra pagrindinė sprendžiant dėl įvykio pripažinimo draudiminiu. Joje numatytas pagrindinis ypatumas, kuriuo turi pasižymėti draudiminis įvykis, t. y staigumas ir netikėtumas. Šis požymis yra skirtas ne draudėjo elgesiui įvertinti, o būtent siekiant nustatyti, ar įvykis gali būti laikomas draudiminiu.Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad jis nepažeidė taisyklių 13.2.11.3., 13.2.11.6. bei 13.2.11.9. punktuose nurodytų pareigų. Iš bylos aplinkybių matyti, kad važiuojant link darbo teritorijos automobilis pradėjo stoti, važiavo tik viena pavara, buvo pastebėtas alyvos tekėjimas, tačiau ieškovas automobilį apžiūrėjo netinkamai, neapdairiai ir automobilį nugabeno į servisą. Padarydamas tai savavališkai, jis prisiėmė riziką dėl draudimo išmokos neišmokėjimo.Pažymėjo, jog būtent ieškovas turėjo rūpintis tinkama transporto priemonės eksploatacija bei elgtis apdairiai. Aktuali aplinkybė yra ir tai, jog transporto priemonę vairavo profesionalus vairuotojas, kuriam keliami didesni atsargumo bei atidumo reikalavimai. Atsakovo įsitikinimu, savaime suprantama, kad tvarkingai funkcionuojančiai transporto priemonei būdingas visų pavarų veikimas. Vidutiniškai protingas, atidus bei apdairus asmuo, pastebėjęs, jog transporto priemonė važiuoja tik trečia pavara, sureaguotų bei imtųsi aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti tokio reiškinio priežastį. Tokių priemonių privalo imtis kiekvienos transporto priemonės vairuotojas, ypatingai vairuotojas, turintis profesionalių žinių bei daugiametę patirtį. Tuo tarpu ieškovas, elgdamasis priešingai, t. y būdamas pasyvus, ne tik kad nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant nustatyti gedimo priežastį, tačiau ir toliau naudojosi techniškai netvarkinga transporto priemone.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo UAB „Grigeo Baltwood“ naudai 325,85 Eur neišmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 325,85 Eur sumą nuo 2014-12-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Grigeo Baltwood“ 3,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai.Teismas nustatė, kad automobilis buvo sugadintas dėl staiga ir netikėtai 2013-06-04 įvykusio autoįvykio, t.y. automobiliui kliudant po juo buvusią kliūtį. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninius gedimus, buvusius iki jam kliudant po juo buvusią kliūtį ar jos kliudymo metu, tame tarpe ir gedimus, kurie atsidaro dėl automobilio dalių ir/ar agregatų techninio gedimo ar neteisingos transporto priemonės eksploatacijos. Priešingai, techniniai transporto priemonės gedimai atsirado po eismo įvykio sugedus automobilio agregatui, ant kurio dalies buvo matomi išoriniai mechaniniai pažeidimai, kilę kaip autoavarijos pasekmė. Todėl sprendė, kad automobilio sugadinimas dėl staiga ir netikėtai 2013-06-04 įvykusio autoįvykio vertintinas kaip draudžiamasis įvykis Taisyklių 7.1 punkto prasme. Ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su susidėvėjusios automobilio pavarų dėžės pakeitimu, negali būti įskaičiuojamus į nuostolius patirtus dėl 2013-06-04 draudžiamojo įvykio, nes automobilio pavarų dėžė susidėvėjo po įvykio ir ją tiesiogiai sąlygojo ne įvykis, o tolimesnė automobilio eksploatacija, esant pažeistai automobilio pavarų dėžei kaip agregatui.Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovo sužinojimo apie draudžiamąjį įvykį momentas negali išplėsti atsakovo prisiimtos draudimo rizikos ribų, nes atsakovas su ieškovu pasirašyta draudimo sutartimi prisiėmė draudimo riziką dėl automobilio sugadinimo staigiai ir netikėtai įvykus bet kokiems atsitikimams, tačiau neprisiėmė draudimo rizikos dėl automobilio sugadinimo tolimesniais valiniais draudėjo veiksmais, jam dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepastebėjus pačio draudžiamojo įvykio. Todėl konstatavo, kad reikalauti atsakovą mokėti draudimo išmoką už automobilio sugadinimą – pavarų dėžės sudegimą, kuri ieškovo įvertinta 52 933,79 Lt (15 330,69 Eur) suma, ieškovas neturi jokio pagrindo. Teismas sprendė, kad esminės reikšmės bylai neturi šalių itin ginčyta aplinkybė, per kokį konkretų laikotarpį – 180-250 val. ar 2,5-5 val. alyva per įtrūkusį galios nuėmimo agregato dangtelį ištekėjo iš automobilio pavarų dežės. Tačiau teismas nustatė, kad techninę ekspertizę atlikęs ekspertas V. V. konstatavo, kad 70 procentų (apie 10 l) automobilio pavarų dėžės alyvos išbėgo per 180-250 valandų (1 l per 25 valandas). Teismo posėdžio metu V. V. patvirtino, kad alyva iš pavarų dežės galėjo išbėgti žymiai greičiau, automobilio varikliui veikiant 900 apsukų per minutę greičiu alyva išteka 0,3 l per valandą, o 1400 apsukų per minutę 1,02 l per valandą. Teismas nurodė, jog netikėti liudytojo eksperto V. V. parodymis, kurie paaiškina jo pateiktas išvadas dėl alyvos ištekėjimo greičio iš automobilio pavarų dežės per įtrūkusį galios nuėmimo agregato dangtelį, nėra pagrindo: šios išvados pagrįstos faktiniais bandymais su automobiliu, ginčo dėl V. V. kvalifikacijos tokioms išvadoms teikti tarp šalių byloje nekilo. Jų nepaneigia ir UAB „Transporto studija“ 2014-09-30 specialisto išvada Nr. TS SI 2014-01, liudytoju byloje apklausto ją surašiusio technikos mokslų magistro A. A. parodymai. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, kad apie 2013-06-04 draudžiamąjį įvykį ieškovas nepranešė atsakovui tyčia. Apie draudžiamąjį įvykį ieškovui tapo žinoma tik tuo metu, kai UAB „Volvo Lietuva“ nauja pakeitė susidėvėjusią automobilio pavarų dėžę, iki tol ieškovas įtarė automobilio techninį gedimą, kas pagal Taisykles yra nedraudžiamasis įvykis. Byloje nėra duomenų, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį būtų sąlygojęs didesnę žalą šiai automobilio detalei. Todėl ieškovo patirti su šiuo automobilio sugadinimu susiję nuostoliai, kurie yra lygūs 1125,08 Lt (325,85 Eur), turėjo būti atlyginti atsakovo ieškovui draudimo išmokos forma. Todėl šioje dalyje ieškovo ieškinį teismas pripažintino pagrįstu ir tenkintinu. Sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką atsakovas priėmė 2013-08-13. Po šio sprendimo priėmimo atsakovas toliau ieškovo prašymu vykdė žalos administravimo procedūrą, kurios metu pripažino esminę aplinkybę, kad ant automobilio galios nuėmimo agregato dangtelio yra išoriniai pažeidimai, kurie galėjo būti autoįvykio pasekmė. Po šios aplinkybės pripažinimo atsakovas 2013-11-27 raštu patikslino atsisakymo mokėti draudimo išmoką priežastis, o vėliau teiktais atsakymais į ieškovo prašymą šio atsisakymo motyvų iš esmės nekeitė. Todėl teismas sprendė, kad žalos administravimo procedūra pačio atsakovo sutikimu buvo atnaujinta, tikslu peržiūrėti sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, apie savo teisės pažeidimą ieškovui turėjo tapti žinoma gavus atsakovo 2013-11-27 raštą. Ieškovas ieškinį šioje byloje teismui pateikė 2014-11-27, nepraleidęs LR CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Grigeo Baltwood“ prašo papildomai iš atsakovo priteisti ieškovo naudai 15 330,68 Eur žalos atlyginimą už remonto darbus pagal UAB „Volvo Lietuva“ 2013-07-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr.1245901; priteisti 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė pagrindus, kuriais remiantis turėtų būti nustatinėjama draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką ir kad byloje nustatytos aplinkybės ir netgi dalis teismo padarytų išvadų sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas turėjo pareigą atlyginti ieškovui visas jo patirtas automobilio pavarų dėžės remonto išlaidas, o ne tik galios nuėmimo agregato dangtelio remonto išlaidas.Ieškovo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 9.1 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi. Teismas aiškindamas ir taikydamas draudimo išmokos apskaičiavimą nustatančias nuostatas, ieškovo manymu, nepagrįstai susiaurino draudiko pareigų apimtį. Toks aiškinimas neatitiktų pagrįstų ir teisėtų draudėjo lūkesčių dėl draudimo sutarties sąlygų, kurių jis tikisi sudarydamas sutartį su draudiku.Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad pavarų dėžės gedimas yra tiesioginė įvykio pasekmė - galios nuėmimo agregato dangtelio įtrūkimo ir alyvos ištekėjimo pro šį įtrūkimą pasekmė.Ieškovo manymu teismas, vertindamas įvykio ir automobilio pavarų dėžės gedimą dėl ištekėjusios iš jos alyvos priežastinį ryšį nepagrįstai iš bendro aplinkybių konteksto išskiria automobilio eksploatavimą po įvykio kaip visiškai savarankišką, tarsi nuo įvykio nepriklausančią automobilio pavarų dėžės gedimo priežastį. Teismas sprendime net nenurodo kuo remdamasis jis šią automobilio eksploatavimo aplinkybę išskiria kaip atskirą automobilio pavarų dėžės gedimo stadiją.Teismas visiškai be pagrindo padarė išvadą, kad dėl to, kad ieškovas eksploatavo automobilį po įvykio (nors apie jį nežinojo ir negalėjo žinoti), atsakovas negali būti įpareigotas atlyginti žalą, kilusią kaip tokio eksploatavimo pasekmė. Faktas, jog automobilis buvo eksploatuojamas po įvykio tik dėl to, kad ieškovas apie įvykį nežinojo ir negalėjo žinoti, nėra pagrindas išvadai, kad automobilio pavarų dėžės sudegimas dėl alyvos ištekėjimo iš jos, nėra tiesioginiame ryšyje su įvykiu. Ieškovo nuomone, aplinkybė, kad taisyklėse nėra aptartas ieškovo elgesio variantas, kuris atitiktų byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, reiškia, kad atsakovas negalėjo pagrįstai iš ieškovo tokio taisyklėse nenumatyto elgesio reikalauti, o teismas negalėjo spręsti, jog atsakovas neprisiėmė rizikos dėl žalos, atsiradusios todėl, kad ieškovas, objektyviai nežinodamas apie įvykį, dar kurį laiką po įvykio eksploatavo automobilį. Ieškovo nuomone, konkretus valandų skaičius, per kurį išbėgo pavarų dėžės alyvos atitinkamas kiekis ir dėl ko sugedo pavarų dėžė nėra esmingai reikšmingas. Ieškovas mano, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taisyklių nuostatas aiškinti ir taikyti taip, kaip tai padarė teismas skundžiamame sprendime, o priešingai - sudaro pagrindą išvadai, kad: i) ieškovo veiksmai po įvykio eksploatuojant automobilį negali būti vertinami kaip išplečiantys atsakovo prisiimtos draudimo rizikos ribas, ii) žalos atsiradimas dėl automobilio eksploatacijos po įvykio turi būti vertinamas kaip su įvykiu susijusi priežastiniu ryšiu pasekmė, ir iii) automobilio eksploatacijos po įvykio priežastys yra reikšmingos, vertinant ar ieškovo atžvilgiu turi būti taikoma draudimo apsauga, kai dėl tokios eksploatacijos atsirado žala. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus apylinkės teismo 2016-03-04 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad šiuo atveju atsakovas prisiėmė riziką tik dėl staiga ir netikėtai įvykusių įvykių, kurie, remiantis Taisyklių nuostatomis, nėra pripažįstami nedraudžiamaisiais. Draudikas prisiėmė pareigą atlyginti tik tokio dydžio žalą, kuri neviršija draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos. Preziumuojama, kad tokios draudimo sutarties nuostatos buvo žinomos apeliantui, kadangi draudimo sutartį jis pasirašė, todėl nepagrįstas jo teiginys, kad draudimo apsaugos ribojimas neatitinka pagrįstų ir teisėtų draudėjo lūkesčių. Teismas tinkamai taikė ir aiškino taisyklių nuostatas ir nesusiaurino draudimo apsaugos apimties, o tik remiantis sudaryta transporto priemonių draudimo sutartimi tinkamai ir teisingai nustatė jos dydį. Dėl šios priežasties apelianto pateikti argumentai ir teiginiai vertintini kaip nepagrįsti.Atsakovas sutartimi, sudaryta su apeliantu, prisiėmė ribotą draudimo riziką atlyginti dėl staiga ir netikėtai įvykusių įvykių atsiradusią žalą. Tokiu staiga ir netikėtai įvykusiu įvykiu šiuo atveju pripažintinas 2013 06 04 įvykęs įvykis. Todėl atsakovas turi pareigą atlyginti tik su šiuo įvykiu tiesiogiai susijusią žalą.Transporto priemonės pavarų dėžės gedimas tiesiogiai buvo sukeltas ne dėl kliūties mechaninio poveikio transporto priemonei, bet dėl jos eksploatavimo, t. y. paties draudėjo veiksmų. 2013 06 04 įvykęs draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo mechaniškai pažeistas galios nuėmimo agregato dangtelis, yra tik netiesioginė transporto priemonės pavarų dėžės gedimo priežastis - nulemta vairuotojo veiksmų, o tai, pagal Taisyklių nuostatas nepripažįstama aplinkybe, vertinama sprendžiant dėl žalos bei draudimo išmokos dydžio.Netiesioginės priežastys, nulėmusios atsiradusią žalą, draudiko nėra vertinamos ir dėl jų atsiradusi žala nėra atlyginama. Dėl šios priežasties draudikas nėra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl transporto priemonės pavarų dėžės gedimo.Teismas visiškai pagrįstai savo Sprendime konstatavo, kad apelianto patirti nuostoliai dėl transporto priemonės pavarų dėžės gedimo nėra tiesiogiai susiję su 2013 06 04 įvykiu, o yra tik netiesioginiai padariniai.Sutiko su teismo padaryta išvada, kad „vairuotojo nepastebėjimas 2013 06 04. įvykusio draudžiamojo įvykio neatleidžia apelianto nuo pareigos vykdyti draudimo sutartimi sulygtas prievoles bei negali išplėsti atsakovo prisiimtos draudimo rizikos ribų“ bei nurodė, kad apelianto nežinojimas apie draudžiamąjį įvykį neatleidžia jo nuo pareigų, nurodytų Taisyklėse vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Ginčas byloje yra kilęs dėl transporto priemonės draudimo sutarties ir Taisyklių taikymo ir aiškinimo tarp draudėjo, transporto priemonės savininko ir draudiko, šalims nesutariant kas pagal Taisykles laikytina draudžiamuoju įvykiu bei dėl draudimo apimties, o taip pat, kurie automobilio sugadinimai ir dėl jų atsiradusi žala laikytini esantys tiesioginiame priežastiniame ryšyje su draudžiamuoju įvykiu. Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės. Šalys neginčija faktų, kad įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė įvyko galiojant 2013-03-01 šalių sudarytai ginčo draudimo sutarčiai, kuria buvo apdraustos poliso priede Nr. 2 nurodytos transporto priemonės, sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimu, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (galiojo nuo 2013-04-18 iki 2014-04-17). Sutartyje šalys sutarė, kad draudimo sutarties sąlygos yra nurodytos Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01) bei poliso priede Nr. 1.Ginčo įvykis, įvyko 2013-06-04, apdraustuoju ieškovo automobiliu (miškovežiu) iš Semeliškių girininkijos, Vilniaus rajone į Grigiškes pasikrovus miške 41,61 m³ medienos gabenant ją į Grigiškes. Miškovežio vairuojas K. N., turintis virš devynių metų, patirtį teismo posėdyje parodė 2013-06-04 minėtu automobiliu dirbęs nuo ankstaus ryto, prieš darbą patikrinęs automobilio būklę, alyvos lygį pavarų dėžėje per tam skirtą langelį ir jokių pakitimų, ar gedimų, išsiliejusios alyvos po ar prie Automobilio nepastebėjęs. Į Semeliškių girininkiją važiavęs antroje dienos pusėje, ten automobilyje esančiu manipuliatoriumi apie valandą krovė medieną iš kelių vietų miške. Medieną krovė ir iš ryto, kliudęs automobilio apatinę dalį nepajuto, ištekėjusios alyvos ant miško paklotės nepastebėjo. Grįžtant prie ieškovo teritorijos Grigiškėse automobilis pradėjo stoti, pavaros nepersijunginėjo, jungėsi tik trečia pavara, dėl ko jis sustojo, automobilį apžiūrėjo, tačiau tekančios alyvos nepastebėjo, alyvos lygio pavarų dėžėje tuo metu netikrino, nes tam reikia palįsti po Automobiliu, kadangi tam skirtas langelis po darbo dienos būna paprastai apneštas dulkėmis. Jokio šalutinio garso, sunkumų vairuojant Automobilį iš Semeliškių girininkijos iki tol jis nejuto, negirdėjo. automobilis veikia tyliai, važiuojant uždarais langais jokių garsų negirdėti. Informavęs ieškovą apie automobilio gedimą, liudytojas teigė į ieškovo teritoriją atvažiavęs tik trečia pavara ir manęs, kad trūko trosas. Atvykus į ieškovo teritoriją Automobilį apžiūrėjo ieškovo mechanikas D. Č., tačiau ir tuo metu tiksli Automobilio gedimo priežastis nebuvo nustatyta, buvo manyta, kad trūko trosas. Pirmosios instancijos teismas nurodė neturįs pagrindo netikėti minėtais liudytojo parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus (medienos gabenimo važtaraštį Nr. 0000107, UAB „Volvo Lietuva“ 2013-09-04 raštą, UAB „Baltwood“ 2013-09-06 raštą) byloje nesant įrodymų, kad automobilis galėjo sugesti kitą dieną ar kitomis aplinkybėmis ir remdamasis liudytojo parodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iki 2013-06-04 įvykio automobilis buvo techniškai tvarkingas, alyvos lygis pavarų dėžėje buvo patikrintas 2013-03-05, atliekant metinį techninį Automobilio aptarnavimą, pavarų dėžės lygis taip pat buvo pastoviai stebimas automobilio eksploatacijos metu per pavarų dėžės korpuse esantį langelį. Šių aplinkybių šalys taip pat neginčija. Taigi, byloje neginčijama, jog pats įvykis įvyko 2013 06 04 ir automobilis sugedo tą pačią dieną. 2013-07-04 Automobilį pristačius į UAB „Volvo Lietuva“ servisą ir pakeitus automobilio pavarų dėžę nauja, nustatyta, jog senoji pavarų dėžė visiškai susidėvėjusi (sudegusi) dėl važiavimo automobiliu be tepalo joje, paaiškėjo, kad yra įtrūkęs ant pavarų dėžės montuojamo galios nuėmimo agregato dangtelis, per kurį užvedus automobilį bėga tepalas.Apie ant pavarų dėžės montuojamo galios nuėmimo agregato dangtelio įtrūkimą tapo žinoma tik po 2013-07-10, ką patvirtina byloje pateikta serviso suderinta sąmata Nr. 410970. Atsakovas 2013-08-13 pranešimu informavo ieškovą, kad draudimo išmoka dėl įvykio Nemenčinės miškuose, kurio metu buvo sugadintas automobilis, nebus mokama. Atsisakymą mokėti draudimo išmoką atsakovas grindė Taisyklių 8.1.3, 1.25.2 punktais bei aplinkybe, kad žalos administravimo metu nenustatyti automobilio apgadinimai, būdingi draudžiamiesiems įvykiams. 2013-09-06 ieškovas pateikė atsakovui prašymą peržiūrėti sprendimą, prašė pripažinti įvykį draudžiamuoju ir atlyginti patirtus nuostolius, prašymą grindė aplinkybe, kad apžiūrėjus automobilį, galios nuėmimo agregato galinės dalies apačioje buvo rasti mechaniniai pažeidimai, įtrūkimai ir nurodė, kad įtrūkęs galios nuėmimo agregatas yra saugomas ir atsakovas gali jį apžiūrėti. Atsakovas, atliko techninę ekspertizę, kuri nustatė, kad dangtelis gali būti sulaužytas dėl išorinio mechaninio poveikio, tačiau pakartotinai atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju, motyvuodamas Taisyklių 7 punktu bei aplinkybe, kad eksperto teigimu automobilio pavarų dėžės alyva išbėgo per 180-250 valandų, kas reiškia, kad įvykis nebuvo staigus ir netikėtas. Taip pat nurodė ieškovą pažeidus Taisyklių 13.2.11.3, 13.2.11.6, 13.2.11.9 punktuose nustatytas pareigas: apie įvykį draudikui pranešti per 1 parą, automobilio remontą atlikti su draudiko leidimu, draudiką nedelsiant informuoti apie nustatytus sugadinimus. 2014-11-06 ieškovas ir vėl pateikė prašymą atsakovui pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką, kurį grindė naujai surinktais duomenimis: 2014-04-04 Servise atliktu bandymu, UAB „Transporto studijos“ 2014-09-30 specialisto išvada, kurių pagrindu teigė, kad 70 procentų alyvos iš Automobilio pavarų dėžės galėjo išbėgti ne per 180-250 valandų, o per 2,5-5 valandas. Atsakovas 2014-11-19 raštu nurodė nekeičiantis pozicijos, nes ieškovo pateikti nauji duomenys nepaneigia, kad alyvos iš automobilio pavarų dėžės ištekėjimas galėjo trukti keliolika ar keliasdešimt valandų. Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą pagrįstai vadovavosi civilinio kodekso 6.987 straipsnio 1 dalyje suformuluota draudimo sutarties samprata apibrėžiančia šią sutartį kaip sutartį, kuria draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai rėmėsi ir Aukščiausiojo teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) formuojama praktika, kurioje pažymima, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, nėra absoliuti, kad draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat atvejai, kurie tokiais nelaikytini (LAT 2012-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009-06-15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Taip pat pagrįstai taikė Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.Tačiau kolegija nesutinka su kai kurių faktų vertinimu pateiktu skundžiamame sprendime. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad draudžiamasis įvykis pagal taisyklių 7.1 punktą yra apdraustos transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų, o nedraudžiamieji įvykiai: žalos atsiradimas dėl techninių transporto priemonės gedimų (taisyklių 8.1.3 punktas), kuriais laikomi gedimai, atsiradę dėl keleto priežasčių, tarp jų automobilio dalių ir/ar agregatų gedimų, išskyrus atvejus, kai ant šių dalių ir/ar agregatų yra matomi išoriniai mechaniniai pažeidimai kilę kaip autoavarijos pasekmė (1.25.2 punktas), neteisingos transporto priemonės eksploatacijos, kai yra pažeidžiami transporto priemonės gamintojo nustatyti eksploatacijos reikalavimai (pvz., eksploatacinių skysčių trūkumas) (1.25.5 punktas). Teismas priėjo byloje įrodymais pagrįstos išvadų, jog automobilis buvo sugadintas dėl staiga ir netikėtai 2013-06-04 įvykusio autoįvykio, kliudžius po automobiliu buvusią kliūtį, kad byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninius gedimus, buvusius iki jam kliudant po juo buvusią kliūtį ar jos kliudymo metu, tame tarpe gedimus, kurie atsidaro dėl automobilio dalių ir/ar agregatų techninio gedimo ar neteisingos transporto priemonės eksploatacijos, tame tarpe ir eksploatacinių skysčių (šiuo atvejų alyvos) trūkumo. Priešingai, teismas byloje nustatė, kad techniniai transporto priemonės gedimai atsirado po eismo įvykio sugedus automobilio agregatui, ant kurio dalies buvo matomi išoriniai mechaniniai pažeidimai, kilę kaip autoavarijos pasekmė ir konstatavo, kad automobilio sugadinimas dėl staiga ir netikėtai 2013-06-04 įvykusio autoįvykio, kuris vertintinas kaip draudžiamasis įvykis taisyklių 7.1 punkto prasme, nes pažeistas automobilio galios nuėmimo agregato dangtelis ir automobilio pavarų dėžė yra viena detalė. Teismas taip pat tinkamai motyvavo savo išvadą, kad nors pavarų dėžė ir galios nuėmimo agregato dangtelis gali būti vertinami kaip dvi savarankiškos Automobilio detalės, atsižvelgiant į automobilio paskirtį (miškovežis), dėl kurios galios nuėmimo dangtelis yra sumontuotas ant pavarų dėžės, abi šios detalės yra vieno agregato sudėtinės dalys, dėl ko Taisyklių 1.25.2 punktą draudikas taikė nepagrįstai, nes ant Automobilio pavarų dėžės kaip agregato, jo dalies galios nuėmimo agregato dangtelio, buvo matomas išorinis pažeidimas, kilęs kaip autoavarijos pasekmė. Su visomis minėtomis išvadomis kolegija sutinka. Tačiau negalima sutikti su teismo išvada jog nepaisant suminėtų byloje nustatytų aplinkybių, kad Automobilis sugadintas staiga ir netikėtai 2013-06-04 įvykusio draudiminio įvykio metu, kad tiek dangtelis tiek pavarų dėžė sudaro vieną automobilio agregatą, nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip besąlyginė atsakovo pareiga išmokėti ieškovui visą draudimo išmoką. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo taisyklių 9.1 punkto aiškinimu, kad šiame punkte aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, jog apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi (Taisyklių.) ir taikymu ginčui spręsti. Teismas remdamasis minėta taisyklių nuostata sprendė kad tarp pavarų dėžės gedimo ir galios nuėmimo dangtelio sužalojimo nėra tiesioginio ryšio ir nuostolių kilusių dėl pavarų dėžės keitimo nevertino kaip nuostolių kilusių nustatyto draudžiamojo įvykio pasėkoje. Teismo konstatuota aplinkybė jog automobilio pavarų dėžė visiškai susidėvėjo ne 2013-06-04 įvykusio įvykio metu, kuomet Automobilis kliudė po juo esančią kliūtį, o po įvykio toliau eksploatuojant Automobilį neatitinka tikrovės, nes visų pirma konstatuotina, jog pavarų dėžė ne nusidėvėjo, o buvo sugadinta per trūkusį dangtelį išbėgus alyvai, todėl negalima teigti, jog ji nusidėvėjo, jos eksploatavimo eigoje kaip nustatė pirmosios instancijos teismas.Kolegija sutinka su apelianto argumentais jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo susiaurino draudiko atsakomybės ribas. Automobilio pavarų dėžės sudegimo tiesiogine priežastimi aiškiai buvo galios nuėmimo agregato dangtelio įtrūkimas ir dėl to įvykęs alyvos ištekėjimas iš pavarų dėžės. Teismas be pagrindo jo žodžiais tariant automobilio eksploatavimą nesant pavarų dėžėje reikiamo alyvos kiekio šiuo atveju priskyrė prie nedraudiminio įvykio. Pats teismas nenustatė, kad ieškovas būtų eksploatavęs automobilį be reikiamo tepalų kiekio pavarų dėžėje iki įvykio. Todėl nustačius, jog tepalai išbėgo dangtelio įtrūkimo pasėkoje įvykio dieną, tarp staigaus dangtelio pažeidimo ir pavarų dėžės gedimo tą pačią dieną yra tiesioginis ryšys.Nustatęs, jog pastebėti pažeidimą miškovežiui dirbant miške nebuvo galimybės, kad gamykloje sumontuotoje pavarų dėžėje nėra alyvos lygio/slėgio daviklių, dėl ko pavarų dėžės alyvos lygio ar slėgio pasikeitimai nėra indikuojami prietaisų skydelyje teismas priėjo prieštaringų išvadų iš vienos pusės sutikęs su ieškovu, kad atsakovas neįrodė, ieškovo vairuotojo turėjimo ar galėjimo pajusti pavarų dėžės darbo pasikeitimo iki jos gedimo, pripažino tokią pareigą atsakovui kilus nurodant šią aplinkybę kaip atsikirtimų byloje ar atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindą (CPK 178 straipsnis). Tačiau toliau jau pasisakė, jog šios aplinkybės nereikšmingos sprendžiant atsakovo pareigos mokėti draudimo išmoką dėl 2013-06-04 įvykusio draudžiamojo įvykio klausimą ir konstatavo, jog tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos vykdyti draudimo sutartimi sulygtas prievoles: atsitikus draudžiamajam įvykiui imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydį, atsitikus draudžiamajam įvykiui per parą pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudžiamąjį įvykį, atsitikus draudžiamajam įvykiui nesiimti jokių transporto priemonės remonto ir ardymo darbų, neparodžius transporto priemonės draudikui, neįpareigoja atsakovo, ieškovui minėtų pareigų nevykdant, besąlygiškai mokėti draudimo išmoką tuo momentu, kada ieškovas visgi pastebės tokį įvykį esant įvykusiam, ir ją mokėti nesilaikant Taisyklėse nustatytos draudimo išmokos apskaičiavimo tvarkos. Tačiau toliau įvardijamos faktinės bylos aplinkybės šiuos teiginius paneigia. Byloje aiškiai nustatyta faktinė aplinkybė, jog tikroji viso agregato ir pavarų dėžės priežastis paaiškėjo tik servise, išardžius ir pastačius naują pavarų dėžę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką nurodydamas, kad teismų praktikoje termino pranešti draudikui apie draudžiamąjį įvykį pažeidimas savaime nelemia pagrindo atsisakyti draudikui išmokėti draudimo išmoką draudėjui, kad draudėjui laiku nepranešus apie draudžiamąjį įvykį draudikui, svarbu nustatyti: ar draudėjas šį pažeidimą padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (draudėjo kaltė); draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (LAT 2010-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010). Kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį praneša pavėluotai dėl neatsargumo, nustatant draudimo išmokos dydį vadovautinasi principu, kad draudimo išmoka turi būti tokia, kokia ji būtų apie draudžiamąjį įvykį pranešus laiku. Draudimo išmoka gali būti sumažinta ta dalimi, kuria padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala, ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2013). Šiuo atveju byloje nustačius, jog draudėjas objektyviai negalėjo iš karto nustatyti, kad automobilio gedimas yra ne techninis bet avarijos priežastis (draudiminis įvykis), kad draudžiamojo įvykio metu sugadinta Automobilio detalė – galios nuėmimo agregato dangtelis, kuri buvo pakeista UAB „Volvo Lietuva“ keičiant Automobilio pavarų dėžę, buvo išsaugota, ją atsakovas turėjo galimybę ištirti ir įvertinti jos sugadinimo sąsają su nurodomu draudžiamuoju įvykiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog byloje nėra duomenų, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį būtų sąlygojęs didesnę žalą šiai Automobilio detalei. Tačiau nepagrįstai sprendė dėl nuostolių dydžio išeliminuodamas iš jų nuostolius patirtus ieškovo pakeičiant pavarų dėžę. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pakeičia.Apeliacinį skundą patenkinus ieškovo naudai papildomai priteisiama ir jo pirmojoje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Visos bylinėjimosi išlaidos sudarė: 359,70 Eur žyminis mokestis 5081,43 Eur advokato pagalbai apmokėti, 175,22 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 16,63 Eur hidrometeorologijos pažymos rinkimo išlaidų, 144,84 Eur techninės ekspertizės išlaidų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog hidrometeorologijos pažymos rinkimo, techninės ekspertizės išlaidos ieškovui neatlygintinos, nes hidrometeorologijos pažyma ieškovo apskritai nepateikta į bylą, o techninė ekspertizė jokios esminės reikšmės ginčui išspręsti neturėjo. Todėl ieškovui papildomai priteistinas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje sudaro: 359,70 Eur žyminis mokestis + 5081,43 Eur advokato pagalbai apmokėti + 175,22 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų - 112,32 Eur pirmosios instancijos teismo priteisto išlaidos = 5 504,09 Eur. Taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje susidedančios iš 955,77 Eur išlaidų advokatui, 200, 71 Eur PVM ir 459 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Visą priteisiamą sumą sudaro 1 615, 48 Eur.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto 2016 kovo 4 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovo UAB „Grigeo Baltwood“, juridinio asmens kodas 126199731, ieškinį tenkinti visiškai, papildomai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškovo UAB „Grigeo Baltwood“, juridinio asmens kodas 126199731, naudai priteisti 15 330,68 Eur (penkiolika tūkstančių tris šimtus trisdešimt eurų 68 ct) neišmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo papildomai priteistos sumos nuo 2014-12-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir papildomai priteisti 5 504,09 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus keturis eurus 09 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, 1 615,48 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiolika eurų 48 ct) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.

Teisėjai Rita KisielienėVidas StankevičiusLiuda Uckienė