Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingridai Jakubonienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui R. K., valstybės institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

yra jos sūnaus L. G. tėvas ir priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad nors jų santuoka nebuvo sudaryta, tačiau kurį laiko ji bendravo su R. K.. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. G.. Atsakovas tėvystės gera valia nepripažino. Atsakovas sūnui išlaikymo neteikia su vaiku nebendrauja. Sūnus gyvena su ieškove, kuri juo rūpinasi ir teikia išlaikymą. Prašo ieškinį tenkinti, nustatyti tėvystę, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 200 eurų kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki kreipimosi į teismą dienos priteisti išlaikymo įsiskolinimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, jog su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, tačiau kurį laiką bendravo. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. G., tačiau atsakovas tėvystės gera valia nepripažino. Ieškovei pasakius, kad ji nėščia, atsakovas su ja nebendravo, pasiūlė nutraukti neštumą. Pasakius atsakovui, kad gimė sūnus, atsakovas daugiau nebendravo. Po teismo posėdžio žadėjo aplankyti, tačiau neatvyko, į ekspertizę taip pat nevažiavo, pasakęs, kad už ekspertizę jis nemokės. Atsakovas yra jos vaiko L. G. tėvas. Mano, jog vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvas. Kadangi atsakovas gera valia tėvystės nepripažino, todėl ieškiniu kreipėsi į teismą. Vaiko pavardės keisti nenori. Nurodė, kad gyvena iš gaunamų pašalpų, ieškosi darbo, padeda tėvai. Prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės po 200 eurų kas mėnesį nuo vaiko gimimo dienos. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Netrukdys atsakovui bendrauti su sūnumi.

3. Atsakovas R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Atsakovui R. K. apie teismo posėdį pranešta tinkamai, tačiau į teismo

posėdį atsakovas neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė ir byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas R. K. nurodė, kad su ieškove bendravo, turėjo intymių santykių, norėdamas įsitikinti, kad yra biologinis vaiko tėvas, prašė skirti DNR ekspertizę.

5.Valstybinės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie

socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad tikslinga taikyti visas įstatymo numatytas priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko tėvą, kuris taip pat turėtų teikti savo vaikui išlaikymą ir dalyvauti jo auklėjime.

6. Valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių skyriaus atstovas posėdžio metu raštu duotą išvadą palaikė ir paaiškino, kad tikslinga išspręsti tėvystės ir išlaikymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

7. Gimimo įrašo duomenys patvirtina, kad nepilnamečio L. G., gimusio

(duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė E. G., o tėvas nenurodytas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.147 straipsnio 2 dalį pareikšti ieškinį

dėl tėvystės nustatymo gali vaiko motina. Ieškovė, siekdama apginti vaiko teises, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo.

9. Pagal CPK 389 straipsnio nuostatas, pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Teismas tenkindamas atsakovo prašymą, 2021 m. kovo 15d. nutartimi paskyrė tėvystės nustatymo ekspertizę. Atsakovui išaiškinta, kad atsisakius ekspertizės teismas atsisakymą galės vertinti kaip tėvystės pripažinimą. Atsakovas atsisakė vykti į ekspertizę.

10. Teismas vertindamas surinktus įrodymus, atsižvelgia į tai, kad įstatymai nenumato jog pagrindu tėvystei nustatyti galimi tik moksliniai įrodymai – ekspertizės išvados, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę.

11. Atsakovas gavęs procesinius dokumentus, žinodamas ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, gavęs teismo paaiškinimą, atsisakęs vykti į ekspertizę, kuri buvo paskirta jo prašymu, į teismo posėdį neatvyko. Teismas tokį atsakovo elgesį vertiną kaip atsisakymą ekspertizės ir , atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsisakymą įvertinti kaip tėvystės pripažinimą.

12. Ieškovė kategoriškai patvirtino, jog atsakovas yra jos sūnaus L. G. biologinis tėvas. Atsakovas, žinodamas, kad ji laukiasi vaiko, nereiškė abejonių dėl sūnaus.

13. Atsakovui atsisakius gera valia pripažinti sūnui, gimusiam (duomenys neskelbtini), tėvystę, ieškovė tuojau po vaiko gimimo - 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo.

14. Teismas daro išvadą, kad ieškovės paaiškinimas, atsakovo elgesys, gavus procesinius dokumentus ir paskyrus ekspertizę, ir kita byloje esanti medžiaga yra pakankami bei tinkami įrodymai teismo išvadoms pagrįsti ir mano, kad byloje nebūtina gauti DNR ekspertizės išvados apie tai, kad atsakovas yra vaiko tėvas. (CPK 187 str. 2 d.).

15.Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti nurodytais įrodymais, juos vertina kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius tarpusavyje. Teismas mano, kad atsižvelgiant į prioritetines vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – tėvystės nustatymas taikomas siekiant nustatyti tikrą vaiko tėvą ir priimamas sprendimas atitinkantis vaiko interesus. Priimant sprendimą nepasikeis objektyvi tikrovė ir neturės neigiamo poveikio vaiko interesams. Tai yra susiję su svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

16. Kai vaiko gimimas yra įregistruotas ir jame nėra duomenų apie tėvą, nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu. (CK 3.167str.2d.).

17. Ieškovė nenori pakeisti vaiko pavardės, todėl L. G. nustačius tėvystę, pavardė nekeistina.

18. Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalies nuostatas tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtiniai padėčiai.

19. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina vaiką, gauna socialinę pašalpą, vaiko pinigus ir padeda tėvai. Atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, išlaikytinių neturi. Ieškovė pateikė paskaičiavimą, kad sūnaus išlaikymui mėnesiui reikalinga apie 400 eurų. Be to ieškovei tenka ir kasdienė sūnaus priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisima. Vaikas gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių jo turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia pilną išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Kadangi vaikas gyvena su ieškove, atsakovas turi didesnes galimybes dirbti ir gauti atlyginimą, nes jam nereikia rūpintis vaiku. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 200 eurų kas mėnesį sūnaus išlaikymui. Ieškovė gyvena kartu su išlaikomu vaiku, juo rūpinasi, dėl to žino vaiko individualias savybes ir jo poreikiams tenkinti reikalingas lėšas ir dėl to abejonių nėra. Atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, neginčijo prašomos priteisti išlaikymo sumos. Siekiant užtikrinti vaiko interesus, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui išlaikymas kas mėnesį periodinės išmokos po 200 eurų iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str., 3.208 str. ).

20. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. (CK 3.200 str.). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

21. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra vaiko tėvas ir būdamas vaiko tėvu, pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų nevykdė nuo pat vaiko gimimo dienos, todėl iš atsakovo, remiantis CK 3.200 str., priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos- 2020m. rugsėjo 28 d. (5 mėn.23 d.), viso 1153 eurus.

22. Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).

23. Teismas pažymi, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.)

24. Pagal CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių duomenų, šalys, gimus vaikui, kartu negyvena. Nepilnametis šalių sūnus Liutauras pastoviai nuo gimimo gyvena su ieškove. Šalims gyvenant skyrium, atsakovas su vaiku nebendrauja. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Sprendžiant ginčus dėl vaikų teismai privalo išklausyti vaikus, sugebančius išreikšti savo nuomonę. Šiuo atveju, kadangi vaikas yra dar mažas ir negali išreikšti savo nuomos, teismas vaiko neišklausė, nors ir ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra.

25. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepilnamečiui L. G., nustačius gyvenamąją vietą su ieškove E. G., bus sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove- vaiko motina.

26. Ieškovė nurodė, kad šalys susitars dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl bendravimo tvarka teismo nenustatytina.

27. Ieškovei E. G. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (8.4)-TP-20-T-2431-10153 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Todėl ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą. Tačiau pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Įvertinus tai, sutinkamai su LR CPK 80, 83, 96 straipsnių nuostatomis, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 17,72 eurų teismo turėtų pašto išlaidų ir žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (129 eurai) ir teisinės pagalbos išlaidos už antrinę teisinę pagalbą -400,50 eurų .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad R. K., a.k (duomenys neskelbtini) yra E. G. vaiko L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas .

Įregistruojant tėvystę L. G. pavardės nekeisti.

Nustatyti nepilnamečio L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina E. G..

Nustatyti, kad R. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. G. tvarka nustatoma šalių susitarimu.

Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo motinos E. G., išlaikymui mokėti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 200 (du šimtus) eurų , nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą L. G., uzufrukto teise valdo ir tvarko motina E. G..

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. K. nepilnamečio L. G. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. rugsėjo 28 d. 1153 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt tris ) eurus.

Išieškoti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 129 (vieną šimtą dvidešimt devynis) eurus žyminio mokesčio, 17,72 Eur (septyniolika eurų 72ct) teismo turėtų pašto išlaidų ( sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 ), 400,50 eurų (keturis šimtus eurų 50 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.