- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-142-212/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edmundas Valentinas Jaras, Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- A. Z., A.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Z., J. M., M. M., R. P.
- Advokatai
- Kęstutis Kvainauskas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr.2S–142–212/2007
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Z., J. M., M. M., R. P., antstolei Aistei Mikulėnienei dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. Z. prašė CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka, pagal kurią jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nustatyti, kad S. Z. priklauso 1/3 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, t. y. 109,4 m² ploto nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1259 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2006 m. gegužės 17 d. antstolės pranešimu buvo informuota, kad 2006 m. birželio 28 d. bus vykdomos pirmosios gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynės. Šį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą pareiškėja kartu su suinteresuotu asmeniu S. Z. valdo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėja taip pat nurodė, kad gyvenamojo namo statybai buvo naudojamos ne tik bendros jos ir sutuoktinio lėšos, bet ir jos motinos dovanotos lėšos jai asmeniškai. Santuokoje yra gimusi dukra, kuri šiuo metu yra nepilnametė. Teigė, kad ji kreipėsi į antstolę dėl turto dalies nustatymo, tačiau antstolė į šį prašymą neatsakė.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog A. Z. kreipdamasi į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo nesilaikė CPK 667 str. 1 d. nustatytos vykdymo procese tvarkos, t. y. kreiptis į teismą šiuo klausimu tik pasiūlius antstoliui, o netenkinus šio prašymo, antstolės veiksmų neskundė. Teismas konstatavo, kad pagal vykdomosios bylos Nr. 104-89-2006 duomenis pareiškėja A. Z. ir suinteresuotas asmuo S. Z. 2006-06-20 kreipėsi į antstolę A. Mikulėnienę su prašymu pasiūlyti išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau pastaroji 2006-06-21 raštu atsisakė tenkinti šį prašymą, motyvuodama tuo, jog S. Z. firmos „Mediniai pastatai“ skolos laikytinos bendromis su sutuoktine A. Z., todėl skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros atlikti nereikia.
Teismas nustatė, kad pareiškėja A. Z. ir S. Z. 1994 m. rugpjūčio 6 d. sudarė santuoką, tačiau nėra sudarę vedybų sutarties, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, kur CK 3.88 str. įtvirtinta prezumpcija, jog visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. S. Z. statybinė firma „Mediniai pastatai“ įregistruota 1999 m. gegužės 3 d., t. y. individuali įmonė buvo įsteigta santuokos metu. Skolininkas vykdymo procese yra S. Z. firma „Mediniai pastatai“. Įmonės turto ar kito A. Z. ir S. Z. priklausančio turto nėra, todėl aukščiau paminėta prezumpcija galioja ir dėl individualios įmonės, kur pagal CK 3.89 str. 2 d. asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau A. Z. neginčijo, kad įmonė nėra bendroji jungtinė nuosavybė.
Teismas nurodė, kad pagal CK 3.109 straipsnį prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto. Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto. Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus. Tuo vadovaudamasis teismas laikė, kad S. Z. statybinė firma „Mediniai pastatai“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o prievolės, kylančios iš šios įmonės veiklos, yra bendros sutuoktinių prievolės, ir dėl šios priežasties išieškojimas pagrįstai buvo nukreiptas į bendrą turtą, todėl skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros nereikia atlikti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. Z. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismo išvada, jog nebuvo laikytasi CPK 667 str. 1 d. nuostatos vykdymo procese tvarkos, nepagrįsta, nes skolininko turto bendrasavininkas turi dvi procesines galimybes – skųsti antstolio veiksmus dėl atsisakymo pasiūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo arba pačiam kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, jog byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas yra įsigytas ne tik iš bendrų santuokoje įgytų lėšų, bet ir iš jos asmeninių lėšų, todėl turėjo būti nustatyta dalis, kuri jai priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliantės A. Z. atskirąjį skundą suinteresuotų asmenų J. M. ir M. M. atstovas advokatas Kęstutis Kvainauskas prašo atskirąjį skundą atmesti, Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad teismas tinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, tinkamai taikė teisės normas. Nurodo, kad apeliantė neteisingai aiškina civilinio proceso normas ir klaidina teismą, teigdama, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo laikytasi CPK 667 str. 1 d. nustatytos vykdymo procese tvarkos, nepagrįsta, kadangi pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto ar iš skolininko asmeninio turto. Jeigu antstolis nustato, kad išieškojimas yra vykdytinas iš skolininko asmeninio turto, pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tačiau, šiuo atveju, skolininkais yra abu sutuoktiniai, tiek apeliantė, tiek jos vyras. S. Z. statybinė įmonė nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturėjo, todėl išieškojimas buvo nukreiptas į sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą, nenustatinėjant jokių dalių, nes sutuoktiniai yra bendrai atsakingi už įmonės skolas. Dėl šios priežasties antstolei nebuvo reikalo siūlyti apeliantei kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Be to, vadovaujantis CK 3.118 str., dalijant sutuoktinių bendrąją nuosavybę sudaromas viso turto balansas, o tai reiškia, kad nustatomas bendras sutuoktinių ir kiekvieno jų asmeninis turtas, įvertinamos sutuoktinių bendros ir asmeninės skolos, į jas atsižvelgiama nustatant kiekvienam sutuoktiniui tenkantį turtą, o dalijantis bendrą nuosavybę dalijamas ne tik turtas, bet ir bendros sutuoktinių skolos, tačiau apeliantė tuo nesirėmė bei nepateikė teismui turto ir skolų balanso, bet į teismą kreipėsi remdamasi CPK 667 str., kuris duotuoju atveju kaip teisinis pagrindas yra netinkamas, kadangi A. Z., kaip bendraskolei, antstolė CPK 667 str. nurodyto siūlymo nepateikė. Pažymi, kad apeliantė teismui pateiktu pareiškimu neprašė teismo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatyti turto dalį, kuri jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tik prašė nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl teismas nebuvo įpareigotas nustatinėti apeliantės asmeninės nuosavybės dalies. Taip pat nurodo, jog tiek 2001-12-03, tiek 2002-12-25 apeliantės motinos P. L. M. dovanojimo aktuose nurodyta, jog piniginės lėšos dovanojamos „dukrai Z. A.“, tačiau nėra nurodyta, kad pinigai jai padovanoti asmeninėn nuosavybėn, todėl daro išvadą, kad apeliantės motina išreiškė savo vidinę valią pinigines lėšas padovanoti sutuoktiniams šeimos poreikiams tenkinti. Be to, A. Z. nepateikė jokių įrodymų, kad pinigai buvo panaudoti namo statybai, o ir dovanojimo aktuose nenurodyta dovanojimo paskirtis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2007-02-12 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė nagrinėjamo reikalavimo svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 338, 185, 263 str. 1 d.).
Antstolė Aistė Mikulėnienė vykdo išieškojimą iš S. Z. firmos „Mediniai pastatai“ skolininkams J. M., M. M. (168 275,70 Lt) ir R. P. (10 579,55 Lt). Pareiškėja ir S. Z. tinkamai informuoti, kad išieškojimas vykdomas parduodant iš varžytinių gyvenamąjį namą ir 0,1259 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), (b. l. 12). Pareiškėjos ir S. Z. santuoka įregistruota 1994-08-06, S. Z. statybinė firma „Mediniai pastatai“ – 1999-05-03 (b. l. 26, 97).
Pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros, numatytos CPK 667 straipsnyje, atlikti nereikia. Kuomet išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 3.91 straipsnį įmonė, kurią sutuoktiniai įsteigė sudarę santuoką, priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iš tokios įmonės gautos pajamos taip pat yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Įmonė, kurią įsteigė vienas sutuoktinis už bendras lėšas, ir jos duodamos pajamos taip pat priklausys abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu, santuokos metu įsteigus įmonę ji tampa sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, o abu sutuoktiniai – santuokos metu įsteigtos įmonės dalyviais. Individuali įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, ir tuo atveju, jei prievolėms įvykdyti neužtenka tokio juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). A. Z. pareiškimu prašė nustatyti, kad S. Z. priklauso 1/3 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto: gyvenamojo namo ir 0,1259 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde ji nurodo, kad teismas turėjo nustatyti dalį, kuri jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Toks motyvas nepagrįstas: teismas negalėjo nustatyti jos nuosavybės dalies nes apeliantė nereiškė tokio reikalavimo teismui ir nenurodo, kad jos asmeninės lėšos buvo panaudotos ne šeimos interesais. Teismas pagrįstai nustatė S. ir A. Z. turto teisinį režimą – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir konstatavo, kad išieškojimas turi būti nukreiptas į bendrą santuokinį turtą, gyvenamąjį namą ir žemės sklypą.
Apeliantės atskirojo skundo motyvai nepagrįsti ir atmestini.
Kadangi atskirasis skundas atmetamas, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisiamos iš apeliantės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., b. l. 28).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,
nutari a:
Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 22,60 Lt (dvidešimt du litus 60 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.