Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Airmasters“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Budekos statyba“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė UAB „Budekos statyba“ atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė, nors teismas 2022-11-28 rezoliucija pratęsė terminą atsakovei atsiliepimui į ieškinį pateikti iki 2022-12-04.

2022-12-08 buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis; tą pačią dieną buvo gautas atsakovės atstovo pranešimas dėl atstovavimo sutarties nutraukimo, prie pranešimo pridėtas el. šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atstovas dar 2022-12-03 informavo atsakovę, jog nuo 2022-12-05 nutraukia teisinių paslaugų sutartį bei nurodė, jog parengiamasis teismo posėdis byloje yra paskirtas 2022-12-08, 13.00 val. Atsakovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nors buvo informuota tinkamai, iki posėdžio pradžios iš jos prašymų gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.

Svarbu pažymėti, jog EŽTT savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui - proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė buvo inicijavusi skolos išieškojimą teismo įsakymo išdavimo tvarka; 2022-08-23 Utenos apylinkės teismas patenkino ieškovės pareiškimą ir išdavė jai teismo įsakymą, dėl kurio atsakovė pateikė prieštaravimus. 2022-10-17 nutartimi Utenos apylinkės teismas prieštaravimus priėmė. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės liudija, kad atsakovei apie civilinį procesą yra žinoma, jai ieškinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai. Atsakovė nagrinėjamoje byloje pasirinko pasyvią poziciją, ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį netgi pratęsus terminą, be to, neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai, atsakovei buvo suteikta teisė komentuoti dėl ieškovės išdėstytos pozicijos ir pateiktų įrodymų. EŽTT savo praktikoje yra akcentavęs, jog šalys privalo būti rūpestingos, vykdydamos procedūrinius reikalavimus savo bylose (Zubac v. Croatia, no. 40160/12, 5 April 2018, § 93). Taigi laikymasis procedūrinių reikalavimų – šiuo atveju tinkamas pasirūpinimas savo interesų atstovavimu, siekis greitai ir operatyviai išnagrinėti bylą, nevilkinti bylos nagrinėjimo ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, - taipogi yra svarbus aspektas, sprendžiant ar nebus pažeista asmens teisė į teisingą teismą; tačiau tiek nacionalinis teisinis reguliavimas, teik tarptautinė teismų praktika suteikia teismui teisę nagrinėti bylas nedalyvaujant šalims, jei yra nesilaikoma CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d. nustatytų reikalavimų: naudotis sąžiningai procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą atvykti į posėdį ar pasirūpinti tinkamu atstovavimu, ir pan.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir ieškovei neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo civilinę bylą atsakovei nedalyvaujant. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog atsakovės teisė į teisingą teismą nebus pažeista (Europos Konvencijos 6 str. 1 d., CPK 8 str., 246 str.).

Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pagal 2020-10-02 rangos sutartį Nr. S-150 su VĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsipareigojusi atlikti remonto darbus; šiems darbams atlikti ieškovė pasitelkė subrangos pagrindu atsakovę, kuri 2021 metų rugpjūčio mėnesį atliko darbus Vilniaus skrydžių valdymo centro patalpose, (duomenys neskelbtini), o būtent – patiekė patalpų šildymo, vėsinimo, vėdinimo ir oro gryninimo sistemos įrenginius - DAIKIN VRV vidinį kasetinį bloką FXZQ32A, DAIKIN SkyAir vidinį ir išorinį kasetinius blokus 13,4kW/15,5kW 380V FCAG140B/RZAG140NY1 ir kitas medžiagas, kurios reikalingos šios sistemos įrenginių montavimo darbams, taip pat atliko šios sistemos ir įrenginių montavimo darbus. Tai patvirtina 2021-08-10 PVM sąskaita - faktūra Nr. 0545, išrašyta ieškovės 21 441,20 Eur sumai.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2021-08-10 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 0545 apmokėjo iš dalies ir liko skolinga ieškovei 10 589,71 Eur. Kadangi atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškove, pastaroji 2022-07-28 pateikė atsakovei reikalavimą sumokėti už atliktus darbus iki 2022-08-03, nurodant, kad priešingu atveju bus kreiptasi į teismą. Atsakovė, reaguodama į šį reikalavimą, 2022-08-03 atsakyme Nr. 030822-001 nurodė, kad neginčija ieškovės atliktų subrangos darbų fakto, pripažino jos atliktus montavimo darbus 21 441,20 Eur sumai. Taip pat atsakovė pripažino, kad yra iš dalies atsiskaičiusi ir neginčijo savo prievolės 10 589,71 Eur sumai, tačiau prašė atsižvelgti į aplinkybę, kad užsakovė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsiskaičiusi su atsakove (rangove); dėl nurodytų aplinkybių atsakovė pažymėjo, kad tuomet, kai VĮ „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atsiskaitys, atsakovė pilnai padengs ieškovei 10 589,71 Eur skolą.

Byloje konstatuotos aplinkybės liudija, kad šalis siejo subrangos teisiniai santykiai. Ginčas yra kilęs tik dėl atsiskaitymo už pateiktas medžiagas ir atliktus darbus.

Iš 2022-08-03 atsakovės rašto matyti, kad ji neginčijo savo prievolės pilnai atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus; be to, atsakovės rašto turinys liudija, kad ji darbus priėmė, pretenzijų dėl jų kokybės ar trūkumų ieškovei nepareiškė. Pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovė neatsiskaito su ieškove yra užsakovės VĮ „(duomenys neskelbtini)“ prievolių nevykdymas atsakovei.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartines prievoles, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (LAT 2009 m. spalio 8 d. nutartis, civilinėje byloje UAB „Danės sala“ v. D. N. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-413/2009).

Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant tiek į įstatyminį reglamentavimą, tiek kasacinio teismo praktiką, teismas, išanalizavęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti prievolės vykdymo sustabdymo institutą nagrinėjamoje byloje; prievolės vykdymo sustabdymas tarp ieškovės ir atsakovės nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas, nes tam nėra CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsniuose įtvirtintų sąlygų. Byloje konstatuota, kad atsakovė rangos sutarčiai su užsakove VĮ „Oro navigacija“ pasitelkė ieškovę – subrangovę; CK 6.650 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad šalys nebuvo sulygę dėl tokio atsikaitymo būdo, kuriuo rėmėsi atsakovė 2022-08-03 rašte ir dėl to sustabdė savo prievolių vykdymą. Juolab, kad byloje duomenų, kad šalys atsiskaitymą būtų sieję su tam tikra sąlyga, o būtent - užsakovės VĮ „Oro navigacija“ visišku atsiskaitymu su atsakove, - nėra (CPK 178 str.).

Konstatuotos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė atliko darbus atsakovei, todėl darytina išvada, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Byloje konstatuota, jog ieškovė vykdė subrangos darbus objekte ir dėl jų ginčo nėra; atsakovė darbus priėmė ir atsiskaitė tik iš dalies. Atsakovės 2022-08-03 raštas ieškovei patvirtina, kad ji darbus priėmė, jų atlikimo fakto neginčijo ir pripažino faktą, kad atsiskaitė pagal Sutartį tik iš dalies. Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, jog atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų apimties, kokybės ar pan., todėl laikytina, kad atsakovė - rangovė darbus priėmė be išlygų. CK 6.200 str. 1 d. įtvirtina tinkamo ir sąžiningo sutarčių vykdymo principus. Pagal CK 6.38 str., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis byloje esančiais įrodymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), teismas sprendžia, kad atsakovė neįvykdė savo prievolės nustatytu terminu atsiskaityti už ieškovės atliktus rangos darbus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 10 589,71 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.644 str.).

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais, o kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šiuo metu pagal Įstatymą taikytina palūkanų norma lygi 9,25 procento. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo atsiskaityti už atliktus rangos darbus iki 2021-08-18. Kadangi atsakovė 10 589,71 Eur skolos nesumokėjo iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2022-10-31, terminas, kurį atsakovė praleido įvykdyti galiojančią piniginę prievolę sudaro 439 dienas (2022-10-31 – 2021-08-18 = 439 dienos); todėl iš atsakovės priteistinų 9,25 procento metinių palūkanų už praleistą įvykdyti prievolę terminą suma sudaro 1 178,14 Eur (10 589,71 Eur x 0,0925 / 365 dienos x 439 dienos). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies bei Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 9,25 procento metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė teismo posėdyje prašė skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 str., baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Tuo tarpu teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė pagrindo konstatuoti, jog atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad atsakovė teikė prieštaravimus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, - savaime nesudaro pagrindo teismui vertinti kaip piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes kiekviena šalis turi teisę pasirinkti savo gynybinę poziciją procese, įskaitant ir pasyvumą, ir prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškimą.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, CPK 79 str., 80 str. 1 d. 2 p., 93 str. 1 d., 98 str. pagrindais ieškovei iš atsakovės priteistinas 265 Eur žyminis mokestis ir 1793,80 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 2058,80 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, jo prašomos priteisti išlaidos yra protingos ir pagrįstos, jos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra detalizuotos teisinių paslaugų specifikacijoje.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumosi, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Budekos statyba“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Airmasters“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 10 589,71 Eur skolos, 1 178,14 Eur palūkanų, iš viso – 11 767,85 Eur, 9,25 procento metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2058,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.