- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-315-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45077-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Kreditorius
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas pareiškėjo (skolininko) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-05 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) A. C. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, išieškotojas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas skubiai sustabdyti dalies patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 vykdymą ir šiuos patvarkymus panaikinti kaip neteisėtus ir netinkamus bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas iki civilinės bylos šalių ginčo išnagrinėjimo pabaigos. Nurodė, kad priimdamas 2014 m. gruodžio 5 d. patvarkymą antstolis ignoravo skolininko skundo argumentus. Skolininko teigimu skolininko ir išieškotojo sutartiniai santykiai yra teisiškai reikšmingi ir šalių ginčas turi esminės reikšmės antstolio veiksmams, nes nėra aiški dabar esama ar nesama skolininko skola bankui. Taip pat antstolis nepagrįstai patvarkyme konstatavo, kad pradėti tik pirminiai vykdymo veiksmai ir visiškai nepaisė skolininko prašymų ir jų argumentų. Kadangi bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį, pažeisdamas būsto kreditavo sąlygas ir siekia atimti bankui įkeistą turtą, kurio reali vertė gerokai didesnė nei likusi paskaičiuota kredito likučio suma, skolininkas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese bei taip apriboti tolesnius banko neteisėtus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-05 nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti. Nurodė, kad CPK 510 straipsnis reglamentuoja skundų dėl antstolio veiksmų ar neveikimo nagrinėjimo tvarką. Taigi, skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka yra tokia: asmuo skundą pateikia antstoliui, kurį antstolis išsprendžia patvarkymu: sutikdamas su skundu, pasinaikina skundžiamą patvarkymą, nesutikdamas – patvarkymą su skundu persiunčia teismui. Jei asmuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieną skundo egzempliorių, kurį teikia antstoliui, pateikia papildomai tiesiogiai teismui ir teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Patvarkymai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundus, persiunčiami teismui ir atskirai nėra skundžiami, nes, kaip jau minėta, teismas nagrinėja bylą pagal anksčiau pateiktą skundą ir antstolio priimtą patvarkymą (CPK 510 str. 3 d.). Kadangi patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą nėra naujas ir savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės dėl jo negali būti taikomos. Pareiškėjas buvo pateikęs skundus dėl antstolio veiksmų ir antstolis, nesutikdamas su skundais priėmė patvarkymus, kuriais atsisakė tenkinti skundus. Antstolis šiuos skundus persiuntė teismui ir teismas juos nagrinėjo civilinėje byloje Nr. 2-50676-807/2015 (ankstesnis bylos Nr. 2-50676-807/2014). Kartu pažymėtina, jog teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą dėl pareiškėjo 2014 m. lapkričio 29 d. skundo, civilinėje byloje Nr. 2-49495-910/2014, ir jį atmetė. Taigi pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjami teisme kitoje civilinėje byloje. Kadangi pareiškėjas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl patvarkymų, kurie pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį negali būti skundžiami, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – neskundžiamų patvarkymo vykdymo sustabdymo, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-05 nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas, priimdamas savo nutartį nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatė tai, kad teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą dėl pareiškėjo 2014-11-29 dienos skundo, civilinėje byloje Nr. 2-49495-910/2014, ir jį atmetė, nes pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjami teisme, ir kadangi pareiškėjas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl patvarkymų, kurie pagal LR CPK 510 straipsnio 3 dalį negali būti skundžiami, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - neskundžiamų patvarkymo vykdymo sustabdymo, atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismo išvada yra nepagrįsta, nes prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateikiamas bet kurioje civilinio proceso stadijoje nustatyta tvarka. Bankas nepagrįstai ir nesąžiningai siekia atgauti kelis kartus didesnės vertės sumą, nei likusi atsakovo skola bankui, siekia nupirkti butą per savo dukterines arba susijusias įmones arba asmenis nepagrįstai ir nesąžiningai maža kaina (už 440 000,00 Lt kainą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei reali rinkos kaina, kuri šiuo metu yra lygi apie 850 000,00 Lt sumai) (tokius atsakovo teiginius patvirtino patvarkymo dėl varžytynių ir turto arešto akte 2014-11-21 Nr. 0240/14/03883 nurodyta viso areštuoto turto nereali ir nepagrįsta rinkos vertė lygi 550 000,00 Lt sumai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Tačiau jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga. Vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas, iš esmės kvestionuodamas vykdomą įsiteisėjusį teismo sprendimą, preliminariai nepagrindė, kokie antstolio veiksmai, susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu, yra neteisėti. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis nepagrįstai nustatė neįprastai mažą turto pardavimo varžytinėse kainą ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo interesus. Antstolio turto arešto akte 2014-11-21 Nr. 0240/14/03883 nurodoma areštuoto turto kaina, kuri, pareiškėjo teigimu, yra nepagrįsta, teismas pažymi, kad pareiškėjas nėra pridėjęs įrodymų, pagrindžiančių kitokią areštuoto turto kainą. Teismo vertinimu, pareiškėjo pridėtas dokumentas (el. laiškas) apie 2012 m. buvusią turto kainą nelaikytinas tinkamu įrodymu aktualiai turto vertei nustatyti. Kadangi pareiškėjas prima facie neįrodė skundo pagrįstumo, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat patvarkymui, kuris yra neskundžiamas. CPK 510 str. 3 d. numatyta, kad antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas, persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas, todėl iš esmės taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo pagrindu negalima.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.