- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-13
- Bylos Nr.
- 1-1008-1194/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26065-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 721 str.)
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei,
viešame teismo posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresas – (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. K. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. liepos 9 d. apie 00.38 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo L. L. priklausančią motorinę transporto priemonę automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino, gailėjosi. Parodė, kad 2024 m. liepos 9 d. gėrė, pritrūko alkoholio, sėdo į automobilį ir išvažiavo nusipirkti dar. Važiavo kartu su broliu. Grįžtant atgal jį sustabdė pareigūnai. Pradžioje slėpė krūmuose, norėjo, kad nepagautų neblaivaus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BPK) 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados
4. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
5. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:
5.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. L. parodė, kad 2024 birželio mėnesio pradžioje, tiksliai datos nepamena, galimai birželio 5 d., iš pažįstamo M. K. pagal pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko automobilį VW Golf v/n (duomenys neskelbtini). AB „Regitra“ deklaravo, kad nusipirko minėtą automobilį. M. K. pažįsta nuo mokyklos laikų. 2024 liepos mėnesio pradžioje apie Mindaugo karūnavimo dieną, M. paprašė jam paskolinti automobilį trims dienom. Jis sutiko jam paskolinti trims dienom savo automobilį. M. turėjo jam grąžinti liepos 9 dieną. Apie tai, kad M. neturi vairuotojo pažymėjimo, jis nežinojo. Visada manė, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą, kadangi vairuodavo automobilį, remontuodavo mašinas, nors niekada M. neklausė, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą. 2024 m. liepos 9 d. vakare jam paskambino M. ir pranešė, kad jo automobilį policija uždarė į aikštelę, kadangi jis buvo pareigūnų sulaikytas, nes vairavo jo automobilį girtas. Šiuo metu jis negali pateikti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi sutartis ir kiti automobilio dokumentai yra pačiame automobilyje, kuris uždarytas saugojimo aikštelėje.
5.2. 2024 m. liepos 11 d. liudytoju apklaustas Aleksandr Sverčkov parodė, kad 2024 m. liepos 9 d. dirbo pagal sudaryta grafiką su kolega Danu Asanavičiumi. Apie 00:20 val. dirbdami kartu ir patruliuodami Trakų raj. Onuškio mstl. Trakų gatvėje pastebėjo įtartiną automobilį Volkswagen Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įjungus mėlynus ir raudonus spalvos švyturėlius, minėtas automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) namo kieme, o vairuotojas išlipęs iš automobilio nubėgo krūmų link. Vairuotojas buvo sulaikytas ir buvo panaudota spec. priemonė (antrankiai). Automobilio Volskwagen Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio vietoje sėdėjo K. K. gim. 2008 m., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, jautėsi blogai. Buvo nustatyta vairuotojo tapatybę. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo M. K. gim. 2003 m., kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes nėra jos įgijęs. Vairuotojas buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Nustatant vairuotojui girtumą, pirmu putimu nustatytas 1,90 prom. girtumas, antru putimu 1,91 prom. girtumas. Automobilis buvo nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Vilniaus raj., Avižienų k., Sudervės g. 2E.
5.3. 2024 m. liepos 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – adresu (duomenys neskelbtini) esantis automobilis VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi namo kieme priekiu į ūkinį pastatą. Automobilio durys yra uždarytos, bet atrakintoje padėtyje, automobilio vairuotojo pusės langas yra atidarytas iki pusės. Automobilio viduje yra magnetola, užvedimo spynoje raktelio nepastebėta. Bagažinės dangtis yra uždarytas ir iš išorės neatsidaro. Automobilio viduje bendra tvarka nepažeista. Akivaizdžių kėbulo defektų nenustatyta. Vaizdo stebėjimų kamerų nėra. Automobilis paimtas ir išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę.
5.4. Iš 2024 m. liepos 9 d. neblaivumo akto matyti, kad 2024 m. liepos 9 d. 00:38 val. kaltinamajam M. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, įvertinus bendrą asmens būklę eiti tiesia linija – pėda po pėdos: gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. M. K. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas, buvo atliktas patikrinimas prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0070 Nr. 2067338, ir nustatytas 1,90 promilės girtumas, o 00:57 val. nustatytas 1.91 promilės girtumas.
5.5. Iš 2024 m. liepos 9 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu Sudervės g.2e, Avižieniai, Vilniaus rajonas.
5.6. Iš AB „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilis VW Golf valst Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. birželio 5 d. priklauso L. L., gim. (duomenys neskelbtini)
5.7. Iš VšĮ „Empekis“ pateiktų duomenų matyti, kad vidutinė automobilio VW Golf transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 1 190 Eur.
6. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.
Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų
7. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).
8. Teismo vertinimu, kaltinamojo M. K. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2024 m. liepos 9 d., apie 00.38 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo L. L. priklausančią motorinę transporto priemonę automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas nuosavybės teise jam nepriklausantį automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (noras nusipirkti daugiau alkoholinių gėrimų). Nenustatyta, kad M. K. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: M. K. sėdo neblaivus prie transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol jį sustabdė policijos pareigūnai.
9. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole, neblaivumo nustatymo akte užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.
10. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio
11. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
12. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam už 2024 m. liepos 9 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) baudą.
13. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
14. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
15. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); kaltinamasis neteistas; Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis kaltinamasis baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo
16. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 3 (trejus) metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; ii) išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės „VW Golf“ vertę atitinkančią pinigų sumą.
17. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
18. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos M. K. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų M. K. veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo, jo keleivio sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad M. K. buvo nustatytas 1,90 promilės neblaivumas, kaltinamasis baustas administracine tvarka būtent už padarytus pažeidimus, susijusius su KET pažeidimais. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.
19. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2024 m. liepos 9 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. liepos 9 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).
20. Prokurorė taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „VW Golf“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – L. L. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė „VW Golf“ kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertė.
21. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas turi nurodyti konfiskuojamo turto vertę pinigais. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės VW Golf“ kaina Lietuvoje – 1 190 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) (teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas).
Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)
22. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).
23. Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2024 m. liepos 9 d. nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2024 m. liepos 9 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
24. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, šios kardomosios priemonės turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.
Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus nuosprendį
25. Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą M. K. patirtų išlaidų suma sudaro 106,84 Eur.
26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016).
28. Nagrinėjamu atveju gynėjas kaltinamajam paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Taigi, esant šiai aplinkybei, gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, todėl teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, nusprendžia antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. K. galutinę 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejų) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. liepos 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimi, M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės – keleivinio automobilio VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 190 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. liepos 9 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. liepos 9 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš M. K. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.