- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-134/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- Latvijos įmonės AS ,,Parex banka“
- Ieškovas
- viešosios įmonės ,,Socialinės reabilitacijos ir adaptacijos pagalbos centras“
- Trečiasis asmuo
- J. D.
- Kategorijos
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Latvijos įmonės AS ,,Parex banka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-5742-565/2010 pagal ieškovo viešosios įmonės ,,Socialinės reabilitacijos ir adaptacijos pagalbos centras“ ieškinį atsakovui Latvijos įmonei AS ,,Parex banka“, tretieji asmenys J. D. tikroji ūkinė bendrija, S. S. , dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas VšĮ ,,Socialinės reabilitacijos ir adaptacijos pagalbos centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia tarp ieškovo ir Latvijos įmonės AS ,,Parex banka“ (AB ,,Parex bankas“ 2010-07-31 perleido Latvijos įmonei AS ,,Parex banka“ reikalavimo teises pagal 2003-04-03 kreditavimo sutartį Nr. BKS/89 ir pagal sutartis, užtikrinančias kreditavimo sutarties įvykdymą), 2005 m. lapkričio 2 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr.LS/BKS/89 su pakeitimais. Nurodė, kad 2005 m. lapkričio 2 d. ieškovas ir atsakovas sudarė laidavimo sutartį Nr.LS/BKS/89, laidavimo sutartimi ieškovas užtikrino trečiojo asmens S. S. prievolę AS ,,Parex banka“ pagal 2003 m. balandžio 3 d. kreditavimo sutartį Nr.BKS/89. Ieškovas yra viešoji įstaiga, o pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą viešajai įstaigai draudžiama užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymą, todėl laidavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.
Atsakovas sutiko su pareikštu ieškiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia 2005 m. lapkričio 2 d. laidavimo sutartį Nr.LS/BKS/89 su pakeitimais, sudarytą tarp ieškovo VšĮ ,,Socialinės reabilitacijos ir adaptacijos pagalbos centras“ ir atsakovo AS ,,Parex banka“; priteisė iš atsakovo ieškovui 1 721 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 10 096,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas yra viešoji įstaiga, o pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą viešajai įstaigai neleidžiama užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymą, todėl 2005 m. lapkričio 2 d. laidavimo sutartis Nr.LS/BKS/89 su pakeitimais pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Taip pat teismas nurodė, kad iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Iš Vilniaus 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytų aplinkybių matyti, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6249-661/2010 pagal ieškovo AB ,,Parex bankas“ ieškinį atsakovams (laiduotojams) VšĮ Socialinės reabilitacijos ir adaptacijos centras, J. D. TŪB dėl skolos pagal 2003 m. balandžio 3 d. kreditavimo sutartį Nr.BKS/89 su vėlesniais pakeitimais, skolą sudaro 156 268,98 eurų negrąžintas kreditas, 3 709,61 eurų palūkanų ir 22 342,05 eurų delspinigių. Todėl teismas nurodė, kad už ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia mokėtinas žyminis mokestis yra 10 295 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-443/2009). Ieškovas yra sumokėjęs 221 Lt žyminį mokestį, nuo 9 495 Lt žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, o 579 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Todėl teismas konstatavo, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 221 Lt žyminis mokestis, valstybės naudai – 10 074 Lt žyminis mokestis, valstybės naudai iš atsakovo taip pat priteistinos 22,50 Lt pašto išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Ieškovas už advokato pagalbą sumokėjo 2 420 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla yra nesudėtinga, atsakovas ieškinį pripažino, nei ieškinio surašymas, nei pasirengimas dalyvauti ir dalyvavimas teismo posėdžiuose nereikalavo daug advokato darbo ir laiko sąnaudų, sprendė, kad priteistinos išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 1 500 Lt (CPK 98 str. 1, 2 d.). Teismo teigimu, nėra pagrindo nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, nes įstatymų nežinojimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). Bankas yra profesionali kreditus teigianti įstaiga, prievolių pagal kredito sutartis įvykdymo užtikrinimas laidavimu yra įprasta praktika, todėl teismo manymu, bankas turėjo žinoti įstatymų nuostatas, susijusias su draudimu sudaryti laidavimo sutartis. Ieškovas su ieškiniu į teismą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi 2010-05-10, t. y. po to, kai AB ,,Parex bankas“ pareiškė ieškinį teisme dėl skolos pagal šią laidavimo sutartį priteisimo. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad yra atsisakęs ieškinio VšĮ ,,Socialinės reabilitacijos ir adaptacijos centras“ dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo ir byla dėl šio reikalavimo yra nutraukta (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 294 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas AS ,,Parex banka“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl šalių 2005 m. lapkričio 2 d. sudarytos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kai ši sutartis laikoma negaliojančia ir atsakovas ne kartą patvirtino, kad atsisako bet kokių reikalavimų ieškovui, kylančių iš minėtos laidavimo sutarties, elgėsi nesąžiningai ir tokiais savo veiksmais sukėlė atsakovui didelių išlaidų. Tai, jog laidavimo sutartis yra negaliojanti ir ieškovo reiškiami reikalavimai neturi jokio pagrindo, teismui buvo pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Tačiau teismas, priėmęs nagrinėti ir patenkinęs ieškovo ieškinį bei pripažinęs laidavimo sutartį, kuri ir taip yra negaliojanti, negaliojančia, pažeidė procesines teisės normas (CPK 137 str.).
2. Atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-369-661/2010 atsisakė bet kokių reikalavimų ieškovui, todėl šalių 2005 m. lapkričio 2 d. sudaryta laidavimo sutartis nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. yra laikoma negaliojančia. Vadovaujantis CPK nuostatomis, atsisakius ieškinio ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pilnai patenkino ieškovo reikalavimus ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu neegzistavo jokios aplinkybės, kurios leistų ieškovui naudotis CPK 5 straipsnyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, teismas privalėjo tinkamai įgyvendinti CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Ieškovas VšĮ ,,Socialinės reabilitacijos ir adaptacijos pagalbos centras“ ir tretieji asmenys J. D. TŪB, S. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas skunde nepateikė teisnių argumentų, kurių pagrindu teismo sprendimas turėtų būti naikinamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl procesinės bylos baigties
Nagrinėjamoje byloje apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo bylą nutraukti arba atsisakyti priimti ieškinį, nes atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-369-661/2010 yra atsisakęs bet kokių reikalavimų ieškovui, todėl šalių 2005 m. lapkričio 2 d. sudaryta laidavimo sutartis nuo reikalavimų atsisakymo, t. y. 2010 m. rugpjūčio 23 d. yra laikoma negaliojančia.
Bendrieji bylos nutraukimo pagrindai įtvirtinti CPK 293 straipsnyje. Pagal 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. CPK nustatyti ir bylos nutraukimo padariniai, pagal kuriuos, nutraukus bylą, neleidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 294 str. 2 d.). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Tačiau apeliantas nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra priimtas teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 293 straipsnio 3 punkto ir 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ir bylą nutraukti arba atsisakyti priimti ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalis buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai. Įstatyme numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 6 d., 96 str. 5 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.
Bylos duomenimis nustatyta, kad už nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 10 295 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 221 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 4-5). Pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi atleido ieškovą nuo 9 495 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo, o 579 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 30). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 32,50 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju atsakovas sutiko su pareikštu ieškiniu (b. l. 35-36), byloje įvyko tik du teismo posėdžiai (b. l. 48-50, 75-77), byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų netinkamai naudojęsis procesinėmis teisėmis ar netinkamai atlikęs savo procesines pareigas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti iš atsakovo valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš atsakovo 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 5 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovo ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra didelės, todėl jų keisti nėra pagrindo.
Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 10 096,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir priteisiant iš atsakovo 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo Latvijos įmonės AS ,,Parex banka“ valstybės naudai 10 096,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Latvijos įmonės AS ,,Parex banka“ valstybės naudai 1 000 Lt (tūkstantis litų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.