- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- 2K-139/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Rimantas Baumilas, Tomas Šeškauskas (pran.)
- Nuteistasis
- G. T.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, G. T. pripažintas pavojingu recidyvistu. Remiantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konfiskuoti kratos metu G. T. gyvenamojoje vietoje rasti 10 380 Lt ir jo asmens kratos metu rasti 5 277 Lt.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo G. T. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, byla, prokuroro atsiliepimu ir išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. T. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinių medžiagų: labai didelį kiekį – 83,171 g heroino, 0,714 g kanapių ir jų dalių, 0,223 g kokaino, taip pat psichotropinių medžiagų: 0,010 g diazepamo ir didelį kiekį – 55,263 g metamfetamino; šias medžiagas nenustatytu laiku neteisėtai atsigabeno į jo paties nuomojamą butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2007 m. birželio 15 d., kai tą pačią dieną, apie 13.55 val., policijos pareigūnams jį sulaikius prekybos centre „Mada“, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 42A, ir, laikotarpiu tarp 14.10 ir 16.15 val., atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė narkotinių medžiagų: labai didelį kiekį – 82,414 g heroino, 0,714 g kanapių ir jų dalių, 0,223 g kokaino, taip pat psichotropinių medžiagų: 0,010 g diazepamo ir didelį kiekį – 55,263 g metamfetamino. Tą pačią dieną, laikotarpiu tarp 16.35 ir 17.10 val., Vilniaus m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus patalpose, esančiose Vilniuje, Vilniaus g. 37, atlikus G. T. asmens kratą, jo turimoje piniginėje policijos pareigūnai surado ir paėmė 0,192 g heroino, o 2007 m. rugpjūčio 16 d., laikotarpiu tarp 12.45 ir 13.50 val., atlikus kratą A. M. (A. M.) gyvenamojoje vietoje – name, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), G. T. priklausančios striukės kišenėje policijos pareigūnai rado ir paėmė 0,565 g heroino.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. T. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – neteisingai kvalifikavo G. T. veiksmus ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, padarė baudžiamojo proceso įstatymo ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimų, nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 232 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepagrįstai neperdavė bylos prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Tai turėjo įtakos šališkam bylos išnagrinėjimui teisme, vertinant G. T. kaip teistą asmenį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencijos) 6 straipsnyje nustatytoms teisėms į teisingą, nepriklausomą ir nešališką teismą, teisingam bylos nagrinėjimui, teisės į gynybą pažeidimui ir neteisėtam nuosprendžio priėmimui. Nuteistasis taip pat nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes nuosprendis pagrįstas tik įrodymais nepagrįstu teismo vidiniu įsitikinimu, tačiau nepagrįstas įrodymais, patvirtinančiais narkotikų platinimo faktą. G. T. manymu, jo veika pagal bylos aplinkybes atitinka BK 259 straipsnio 1 dalį. Teismas nesilaikė reikalavimo nuosprendį pagrįsti teismo posėdžio metu ištirtais ir kitų bylos duomenų visuma išanalizuotais įrodymais, kurių šaltiniai neturi kelti abejonių jų patikimumu bei nešališkumu. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir neatlikęs įrodymų tyrimo interpretavo faktines bylos aplinkybes (dėl narkotinių medžiagų, rastų A. M. namuose buvusioje striukėje, kratos metu rastų ir paimtų 5 277 Lt ir dėl tikslo platinti narkotines medžiagas), dėl kurių nuosprendyje nepasisakė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis teismas nepatikrino nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo G. T. kasacinį skundą prokuroras prašo šį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad kasacinis skundas nepagrįstas. Nors kai kurių faktinių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nepavyko nustatyti, tačiau buvo atskleistos visos kitos aplinkybės, būtinos įrodinėjant neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimų, o teismas nepažeidė BPK 232 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus. Prokuroras teigia, kad iš kasacinio skundo teiginių neaišku, kaip ir kokia apimtimi apeliacinis teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Jei kasatorius skundžia teismo sprendimų dėl heroino, rasto jo striukėje, ir 5 277 Lt konfiskavimo pagrįstumą, tai tokie klausimai yra susiję su įrodymų vertinimu ir kasacine tvarka nenagrinėtini. Jei kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas vertino aplinkybes, neišnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, tai toks teiginys yra nepagrįstas. Kasatoriaus teiginiai apie tai, kad teismas nesilaikė įstatymo nuostatų dėl įrodymų ir jų šaltinių patikimumo bei teiginiai dėl teismo nešališkumo yra taip pat neaiškūs bei neatitinka BPK 369 straipsnio reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. T. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl skundo argumentų apie BPK 305 straipsnio pažeidimą ir veikos kvalifikavimą
Kasaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes yra nepagrįstas įrodymais. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, o 2 punkte nustatytas reikalavimas nurodyti įrodymus, kuriais yra grindžiamos teismo išvados bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo G. T. padarytos nusikalstamos veikos ir kaltės pagrindė išsamia liudytojos E. K. parodymų analize, liudytojų A. M., S. P., Ž. Ž., V. V., L. M., A. P., Ž. P. parodymais, kratų metu paimtais objektais, specialistų išvadomis, telefoninių pokalbių stenogramomis. Priešingai nei teigia nuteistasis, teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Apygardos teismo nuosprendyje yra išdėstytos įrodytomis pripažintos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė G. T. iškeltas versijas, todėl kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnyje numatytų reikalavimų.
G. T. skunde nurodo, kad jo padaryta veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalį. Tačiau pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes išaiškinta, kad būtent G. T. disponavo ne tik jo piniginėje rastu 0,192 g heroinu, tačiau ir labai dideliu kiekiu heroino ir kitomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, rastomis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir jo striukėje. Tokia nusikalstama veika pagal savo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius atitinka ne BK 259 straipsnio 1 dalies, o BK 260 straipsnio 3 dalies sudėtį.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
BPK 219 straipsnio, reglamentuojančio kaltinamojo akto turinį, 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti išdėstytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimu galima pripažinti tokią situaciją, kai kaltinamajame akte visai nenurodytos arba akivaizdžiai neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko tiksliai nustatyti kai kurių neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis turint tikslą jas platinti aplinkybių, nėra esminis kaltinamojo akto trūkumas, dėl kurio teismas būtų turėjęs pagrindą pagal BPK 232 straipsnio 3 punktą perduoti bylą prokurorui. Taigi kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis aktas surašytas pagal BPK 219 straipsnio reikalavimus, ir teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, BPK 232 straipsnio nuostatų nepažeidė. Kasatoriaus argumentai dėl šių BPK pažeidimų yra nepagrįsti.
Kasatoriaus teiginiai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, taip pat nėra pagrįsti. Apeliacinis teismas motyvuotai atsakė į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus. Kasaciniame skunde nekreipiant dėmesio į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti išsamūs motyvai dėl įrodymų vertinimo nustatant rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų priklausomybę būtent G. T. ir tikslą jas platinti, nenurodoma, kodėl su apeliacinės instancijos teismo išvadomis nesutinkama. Kasacinės instancijos teismas privalo tikrinti, ar žemesnės instancijos teismas tam tikras aplinkybes pripažino įrodytomis, nepažeisdamas BPK nustatytų taisyklių, tačiau tokio pobūdžio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir juos pagrindžiantys argumentai kasaciniame skunde nenurodomi. Kasatoriui abstrakčiai nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Iš kasatorius argumentų apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo ir nutartyje vadovavosi pirmosios instancijos teisme neištirtomis aplinkybėmis, matyti, kad nuteistasis skundžia ir BPK 324 straipsnio 6 dalies netinkamą taikymą. Tačiau tokie teiginiai taip pat niekuo nepagrįsti. Apeliacinis teismas, remdamasis pirmosios instancijos teisme ištirtais duomenimis, atliko papildomą įrodymų tyrimą, patikslindamas bylos aplinkybes. Apeliacinio proceso metu buvo apklaustas nuteistasis, liudytojai S. P., V. G., L. M., O. R., Ž. Ž., nutartyje aptarti apeliacinio skundo argumentai apie tikslą platinti narkotines, psichotropines medžiagas, kratos metu A. M. namuose buvusioje nuteistojo striukėje rastas narkotines medžiagas ir G. T. asmens kratos metu rastus pinigus.
Kolegija taip pat nenustatė G. T. teisių į gynybą, teisingą ir nešališką teismą bei nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimų. Skunde nurodomi deklaratyvūs teiginiai apie Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimus, tačiau tokio pobūdžio pažeidimų kolegija nenustatė. Švelninti nuteistajam G. T. paskirtą bausmę taip pat nėra pagrindo. Nuteistasis apeliacine tvarka dėl bausmės griežtumo nesiskundė, kasaciniame skunde nėra argumentų, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neteisingai pritaikė BK esančias bausmių skyrimo taisykles.
Darytina bendra išvada, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose tinkamai patikrino apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir nagrinėdama bylą nepažeidė BPK normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo G. T. kasacinį skundą atmesti.