- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-206-1035/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-7-00011-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
- 1.2.19.3.1Papirkimas (BK 227 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. gynėjo advokato Vidmanto Baumilos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 150 MGL dydžio (7500 Eur) bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
R. B. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tiesiogiai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjai J. T. kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už išskirtinį asmeninį palankumą jam, R. B., vykdant 2020 m. vasario 14 d. pirkimo sutartį Nr. S1-85120, t. y. jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2020 m. birželio 16 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) J. T. darbo kabinete Nr. 3, esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) susitikimo metu su J. T. tiesiogiai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – J. T., o ši priėmė 100 Eur vertės kyšį grynais pinigais už J. T., kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos, teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už išskirtinį asmeninį palankumą R. B. vykdant 2020 m. vasario 14 d. paslaugų pirkimo sutartį Nr. S1-85120, sudarytą tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl medicinos įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų, detalių.
II. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo R. B. gynėjas advokatas V. Baumila prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį –R. B. išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir įvertino įrodymus. R. B. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir paaiškino, kad 2020 m. birželio 16 d. davė J. T. 100 Eur kaip dovaną, iš anksto pasveikindamas ją su vardadieniu, kuris švenčiamas birželio 24 d. Jis su J. T. pažįstamas apie 30 metų, yra draugai ir kiekvienais metais ta proga ją pasveikina, įteikdamas dovaną.
1.2. R. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad pagal 2020 m. vasario 2 d. pirkimo sutartį Nr. Sl-85210 techninės priežiūros ir remonto paslaugos perkamos per CPO paskelbtus sąrašus. Dalyvauja apie 60 tiekėjų. Laimėtojas pripažįstamas pagal mažiausią pasiūlytą kainą. J. T. tik surikiuoja tiekėjus pagal eilę. Ji nieko paveikti, pakeisti negali. Sutartį pasirašo ligoninės direktorius. Darbai atliekami pagal sutartyje patvirtintas kainas. Jų keisti negalima. Dėl atsarginių dalių įsigijimo, diagnozavus sugedusią detalę, ligoninės skyriaus administratoriui pateikiamas defektinis aktas su detalės kaina ir skyriaus vedėjo parašu. Defektinis aktas patenka pas J. T., kuri jį užregistruoja ir pateikia svarstyti ligoninės direktoratui. Svarstymo metu J. T. nedalyvauja. Gavus teigiamą atsakymą, informuojama apie galimą detalės pirkimą. Atlikus detalės keitimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriai patikrina įrangos veiklą. Už atliktą darbą akte pasirašo ligoninės skyriaus administratorius, o J. T. patikrina kainos atitikimą ir, pasirašiusi, teikia buhalterijai. Nesuprantama, kur galima ieškoti J. T. palankumo, nes būna atvirkščiai – J. T. retkarčiais prašo jo pagalbos. Konkursas įvykęs, kainos yra, ji tik tikrina klaidas prieš pateikiant dokumentus ligoninės direktoratui ar buhalterijai. Prašyti, kad nepateiktų ar pateiktų dokumentus, nėra poreikio. R. B. daugiau kaip 30 metų J. T. sveikina su Joninėmis. Tuo metu prisiminė, kad už savaitės Joninės. Paprastai nupirkdavo J. T. „Joninių lauknešėlį“. Šį kartą nutarė nevažiuoti į parduotuvę, nes nusprendė, kad J. T. pati nusipirks pagal savo skonį. Kaip matyti vaizdo įraše, ji sureagavo lyg į provokaciją. Kai pasakė, kad sveikina su Joninėmis, sutiko paimti (pinigus). Tokia proga paprastai visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai „susimeta“, tada R. B. arba J. T. klasiokas M. pasveikina, t. y. pasveikina tas, kas tuo metu būna pas ją. Šį kartą su R. B. bendradarbiai vėliau atsiskaitė. Tą dieną pažiūrėjo, kad piniginėje turi vieną 100 Eur kupiūrą ir nutarė ją paduoti J. T.. Kupiūrą padėjo tarp popieriaus lapų, nes kabinetas atviromis sienomis, kad J. T. nebūtų nepatogu. Pasakė, kad trečiadienį bus Joninės. Padėjo pinigus ir pastūmė tuos lapus. Tai nebuvo slapta, padėjo tarp lapų, nes galėjo bet kas ateiti. Nežino, kodėl dengė pinigus. Gavosi automatiškai. Padėjo taip, kad J. T. nesupyktų.
1.3. Peržiūrint teismo posėdyje vaizdo įrašą, R. B. dėl klausimo, ką J. T. gali „praleisti“, paaiškino, kad ligoninė turi ribotą pinigų sumą. J. T. kiekvieną mėnesį žiūri, kaip juda detalės, ar tos sumos užteks. Ji turi kažkokius rėmus. Sąskaitas „praleisti“ reiškia, kad būtų galima įtraukti detales, kurios jau įstatytos. „Nurašyta“ reiškia, kad detalės jau į sąskaitą įtrauktos, tai reiškia, jog jas jau nurašė. Sąskaita tai yra ta pati atliktų darbų sąskaita. Jeigu jau atneša sąskaitą, reiškia, kad ji bus apmokėta. Pas J. T. yra defektiniai aktai, kurie dar „nepraleisti“ pro direktoratą. Tokiu atveju paslaugas teikianti įmonė negali rašyti sąskaitos, nes dar neįtraukta į mokėjimo eilę. J. T. „praleidžia“ tik defektinius aktus. Defektiniame akte surašomi duomenys, kokios bus įrangos remonto išlaidos, kurias pavizuoja direktoratas – pirks ar ne. Galutinai nusprendžia, ką pirks. J. T. sudeda visų firmų dokumentus ir teikia direktoratui. J. T. nežino, direktoratas „praleis“ ar „nepraleis“ defektinius aktus. Ji sėdi savo kambariuke ir laukia, kol jai atneš aktus su vizomis. Jeigu „praleis“, tai įmonė pateiks sąskaitą ir ligoninė ją apmokės. Taigi, J. T. pasveikinimas su Joninėmis neturėjo įtakos aktų „praleidimui“. J. T. pasveikinimą ir pinigų jai kaip dovanos davimą patvirtina R. B. ir J. T. pokalbio 2020 m. birželio 16 d. vaizdo ir garso įrašas, užfiksuotas 2023 m. liepos 4 d. surašytame veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokole. Šio pokalbio ištrauka (R. B. davus J. T. 100 Eur): „[...] čia kad kitą trečiadienį nereikėtų važiuoti [...]. taigi Janės ateina [...]“.
1.4. Šioje byloje nustatytas faktas, kad R. B. davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – J. T., o ši priėmė 100 Eur grynais pinigais. Tuo tarpu vienas iš būtinų BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių – subjektyvioji pusė –tiesioginė tyčia papirkti nagrinėjamoje byloje nenustatyta. R. B. teisme paaiškino, kad, davęs 100 Eur J. T., naudos iš jos nesitikėjo, neegzistavo tariamai ar galimai pageidaujamas J. T. veikimas ar neveikimas. J. T. neturėjo ir negalėjo turėti įtakos, vykdant 2020 m. vasario 14 d. paslaugų pirkimo sutartį Nr. S1-85120. Ji tik surinkdavo sutarties vykdymui reikalingus dokumentus: prietaiso gedimo registracijos lapus, kuriuos perduodavo svarstyti direktoratui, ar darbų priėmimo–perdavimo aktus, sąskaitas faktūras ir kt. po to, kai sutartyje numatytos paslaugos jau būdavo suteiktos, ir juos perduodavo ligoninės buhalterijai dėl apmokėjimo. Kalbant apie dovanas, būtina suprasti, kas laikoma kyšiu, o kas – dovana. Visų pirma, dovanotoją ir dovanos gavėją paprastai sieja artimi santykiai, t. y. jie yra giminės, draugai. Antra, dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, dovanotojas mainais nesitiki gauti jokios naudos, dovana yra tiesiog artimo ryšio, jausmų išraiška. Trečia, dovanos paprastai dovanojamos tam tikra proga. Korupcinių nusikalstamų veikų atveju kyšio davėjas tikisi iš kyšio ėmėjo pageidaujamo elgesio, todėl kiekvienu atveju būtina vertinti, ar egzistavo kyšio davėjo pageidaujamas kyšio ėmėjo veikimas ar neveikimas. Šiuo atveju tai neįrodyta.
1.5. Vadovaujantis teisiniu precedentu, ši byla turi būti sprendžiama, kaip ir analogiška Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1A-134-354/2021, kurioje visi asmenys buvo išteisinti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent nustato esminius BPK pažeidimus. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tokia apimtimi, kuri nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, taip pat papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo R. B. gynėjo advokato V. Baumilos apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteisti R. B. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo motyvais, bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu R. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti įrodymai.
BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką, be kita ko, davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo veikos padarymo momento. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia ne tik įvertinti tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016).
Nagrinėjamu atveju R. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tiesiogiai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjai J. T. kyšį (100 Eur) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už išskirtinį asmeninį palankumą R. B., vykdant 2020 m. vasario 14 d. paslaugų pirkimo sutartį Nr. S1-85120, sudarytą tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl medicinos įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų, detalių.
R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neginčijo aplinkybės, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku davė J. T. 100 Eur, tačiau tvirtino, jog tai buvo ne kyšis, o dovana, jis nesiekė iš J. T. asmeninio palankumo, kadangi ją ir taip pažįsta apie 30 metų, be to, J. T. neturėjo jokios įtakos vykdant viešojo pirkimo sutartį, todėl kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. R. B. pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo, t. y. pripažįstant pinigų perdavimo J. T. faktą, tačiau neigiant, kad tai yra kyšis už jos pageidaujamą elgesį, yra suprantama, kadangi pats pinigų perdavimo faktas yra užfiksuotas atliekant teismo sankcionuotą slaptą J. T. kontrolę ir jos galimų bendrininkų pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų fiksavimą, darant vaizdo ir garso įrašus jos darbo kabinete (1 t., b. l. 81–87). Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole yra pateikta vaizdą ir garsą fiksuojančiomis techninėmis priemonėmis užfiksuoto 2020 m. birželio 16 d. nuo 9.10 val. iki 9.26 val. vykusio pokalbio tarp J. T. ir R. B. stenograma, prie protokolo pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu bei įrašo nuotraukos (1 t., b. l. 88–137). Iš šių įrodymų matyti, kad pokalbio pradžioje R. B. paduoda kelis lapus J. T., kuriuos ji žiūri, varto. J. T., uždėjusi spaudą ir parašą ant vieno iš lapo, jį grąžina R. B.. Tuo metu R. B. prisėda priešais J. T. prie stalo ir iš švarko vidinės kišenės išraukia juodos spalvos piniginę, iš kurios dešine ranka ištraukia 100 Eur nominalo kupiūrą, kurią laiko rankose po stalu. Į J. T. klausimą: „Kas geresnio?“ atsako: „Nu, va, dabar žiūrėk, ką tu gali praleisti man“. R. B. pasiima prie J. T. ant stalo padėtus lapus, kuriuos pats buvo jai padavęs, tarp lapų įdeda 100 Eur kupiūrą ir grąžina J. T.. Ši tarp lapų pamato 100 Eur kupiūrą ir klausia R. B.: „Kų?“. Šis atsako: „Čia kad kitą trečiadienį nereiktų važiuot. Ten paskui pas...“. J. T. sako: „Durnas e...e...raminkis“. R. B. atsako: „Taigi Janės ateina, tai ku man daba...“. J. T. sako: „Tai nesuk. A... Net tai e... raminkis“. R. B. atsako: „Nu, aš ramus. Ch... Tai dabar taip, aš tau galiu pasakyti, taip. Šitas nurašytas. Manžete čia šimtas penkiasdešimt...“. J. T. sako: „Nu“. R. B. tęsia: „Šimtas dvidešimt. Kokias tu, ką tu, ar gali ką nors praleisti ar?“. J. T. atsako: „Galiu kažką, aišku“. Toliau iš jų pokalbio turinio matyti, kad J. T. ir R. B. kalba apie sąskaitas, t. y. kokias sąskaitas (duomenys neskelbtini) apmokėjo R. B., kokios dar liko neapmokėtos, organizuoja jų apmokėjimus, kalba ir apie „praleidimus“, „nurašymus“, aptaria medicinos įrangą bei klausimus, ar sąskaitą pateikti direktoratui ar ne. Pasibaigus jų pokalbiui ir R. B. išėjus iš J. T. kabineto, ji iškart ištraukė tarp R. B. paduotų lapų esančią 100 Eur kupiūrą ir įsidėjo ją į šviesaus atspalvio rudos spalvos rankinę.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. B. versija dėl minėtų pinigų perdavimo tikslo keitėsi, priklausomai nuo jį apklausiant užduodamų klausimų ir susipažinimo su byloje surinktais duomenimis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu apklausos pradžioje jis parodė, kad pinigus davė kavai ir saldainiams, kadangi ir J. T. jį vaišina kava. Paaiškino, kad J. T. pažįsta apie 30 metų, tarp jų yra geri santykiai, todėl jam nereikėjo jos papirkinėti siekiant palankumo. R. B. kitą versiją, kad pinigus davė ir Joninių proga, iškėlė tik sulaukęs tyrėjo klausimo, jei 100 Eur buvo skirti kavai ir saldainiams, kodėl paduodamas pinigus pasakė: „Čia kad kitą trečiadienį nereiktų važiuot“. Atsakydamas į šį klausimą R. B. iš pradžių nurodė, kad atsakyti negalėtų, tačiau galvoja, jog 100 Eur davė ir todėl, kad buvo Joninės. Apklausos metu R. B. buvo pateiktas peržiūrėti minėtas vaizdo ir garso įrašas. Jis paaiškino, kad atpažįsta įraše esančius asmenis, tai jis ir J. T., daugiau nieko paaiškinti dėl pareikšto įtarimo negali. Iš šio apklausos protokolo taip pat matyti, kad R. B. jį papildė savo pastabomis. Patikslino, kad J. T. jį ir jo bendrovės darbuotojus dažnai vaišino kava. Davė jai 100 Eur su ta intencija, kad po savaitės bus Joninių išvakarės, o jis kitos savaitės trečiadienį negalėjo pasveikinti (2 t., b. l. 171–172).
Apklaustas pirmosios instancijos teisme R. B. pasiliko prie versijos, kad jis, vis dėlto, norėjo pasveikinti J. T. su artėjančiomis Joninėmis. Parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis prisiminė, kad už savaitės bus Joninės. Paprastai nupirkdavo „Joninių lauknešėlį“, kuris labiau tiko jos vyrui negu jai pačiai. Šį kartą jis nutarė, kad nevažiuos į parduotuvę, o J. T. galės pati nusipirkti pagal savo skonį. Tokia proga paprastai visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai „susimeta“, tada R. B. arba J. T. klasiokas M. pasveikina, t. y. pasveikina tas, kas tuo metu būna pas ją. Šį kartą su R. B. bendradarbiai atsiskaitė vėliau. Tą dieną pažiūrėjo, kad piniginėje turi vieną 100 Eur kupiūrą ir nutarė ją paduoti J. T.. 100 Eur kupiūrą padėjo tarp lapų, nes kabinetas atviromis sienomis, kad J. T. nebūtų nepatogu. Padėjo pinigus ir jai pastūmė tuos lapus. Iš pradžių ji nematė pinigų. Tai nebuvo slapta, padėjo, nes galėjo bet kas ateiti. Nežino, kodėl dengė pinigus, taip gavosi automatiškai. Pinigai buvo skirti Joninėms. Padėjo taip, kad nesupyktų. Į pinigus J. T. sureagavo kaip į provokaciją. Jis (R. B.) jautė, kad ji (J. T.) gali liepti eiti į parduotuvę, ir į tokią J. T. reakciją jis sureagavo neramiai. Tik, kai pasakė, kad sveikina su Joninėmis, sutiko paimti. (3 t., b. l. 13–15). Su nuteistojo R. B. versija, kad 100 Eur buvo ne kyšis, o dovana, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kadangi ji paneigiama kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Aplinkybę, kad R. B. davė J. T. būtent kyšį, patvirtino pati J. T., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad ji buvo apklausta įtariamąja (jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas ir baudžiamasis procesas baigtas priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą). Ji parodė, kad R. B. yra jos pažįstamas apie 25 metus, tarp jų yra tik darbiniai santykiai. Nagrinėjamo įvykio dieną, jai būnant savo darbo kabinete, užėjo R. B., kuris pateikė jai sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Tarp sąskaitų faktūrų R. B. buvo įdėjęs 100 Eur grynais pinigais. Ji šiuos pinigus paėmė ir įsidėjo į savo rankinuką. Pinigus paėmė už išskirtinį asmeninį palankumą R. B., vykdant 2020 m. vasario 14 d. paslaugų pirkimo sutartį Nr. S1-85120. Išskirtinį asmeninį palankumą supranta taip, kad laiku ir savalaikiai priims sąskaitas faktūras už atliktus darbus ir jas pateiks buhalterijai apmokėjimui, todėl minėtus pinigus paėmė už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (2 t. b. l. 81–85). Pažymėtina, kad J. T. nurodė, kad, visų pirma, ją su R. B. sieja išimtinai darbiniai santykiai, antra, šiuos pinigus priėmė už asmeninį palankumą, vykdant minėtą sutartį. Šiais J. T. parodymais paneigiama R. B. versija dėl 100 Eur kaip dovanos artėjančių Joninių proga. J. T. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai tiesiogiai priėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už išskirtinį asmeninį palankumą R. B. vykdant 2020 m. vasario 14 d. paslaugų pirkimo sutartį Nr. S1-85120, parodė, jog dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta visiškai, jau yra davusi išsamius parodymus ir prašo jais vadovautis (2 t., b. l. 90–91). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu J. T. pripažinta kalta dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo (2 t., b. l. 150–163). J. T. nepasinaudojo teise paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, todėl teismo baudžiamasis įsakymas, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, įsiteisėjo. Nepaisant to, R. B. baudžiamosios bylos teisminio bylos nagrinėjimo metu J. T. parodymai iš esmės pasikeitė. Apklausta teisme kaip liudytoja, suvokdama teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save, nebūdama įspėta dėl atsakomybės už vengimą duoti parodymus ir baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad tuo metu R. B. 100 Eur davimą ji suprato kaip Joninėms, daugiau jis už nieką negalėjo jų duoti. Anksčiau Joninių proga R. B. jai atnešdavo gėlių, pasveikindavo. Nuo to laiko ji gėlių neima. Saldainių, kavos gal kartais atnešdavo, pinigų tikrai nenešdavo. Kai Specialiųjų tyrimų tarnyba pasakė, kad ji negali imti pinigų gimtadieniui ar Joninėms, ji pasakė, kad tai buvo kavai, nes jie dažnai su R. B. gerdavo kavą (3 t. b. l.25–26). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie J. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai vertinami kritiškai ir jais nesivadovaujama, kadangi akivaizdu, jog ši liudytoja pakeitė savo parodymus R. B. naudai vien dėl to, kad baudžiamasis procesas dėl jos jau yra pasibaigęs, t. y. priėmus teismo baudžiamąją įsakymą, todėl J. T. nebegali pakenkti savo teisinei padėčiai ir negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Kodėl pakeitė savo parodymus, apklausiama pirmosios instancijos teisme J. T. negalėjo įtikinamai paaiškinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent ikiteisminio tyrimo metu J. T. duotais parodymais, kad R. B. perduotus 100 Eur ji suprato kaip kyšį už jos išskirtinį asmeninį palankumą, vykdant minėtą viešojo pirkimo sutartį.
Tai, kad aptariami pinigai negali būti traktuojami kaip simbolinė dovana artėjančių Joninių proga, išsamiai motyvavo pirmosios instancijos teismas, teisingai pažymėdamas, jog būtina atsižvelgti į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo paduoti pinigai. R. B. 100 Eur kupiūrą išsiėmė iš savo piniginės, kai darbo metu ir darbo reikalais buvo J. T. kabinete, t. y. sprendė klausimus, susijusius su jo vadovaujamos bendrovės paslaugų teikimu ligoninei pagal viešojo pirkimo sutartį. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad įteikiant dovaną ar pasveikinimą jie įteikiami žmogui atvirai, siekiant jį nudžiuginti, parodyti jam dėmesį, įvertinti jį, atvirai įvardijant, jog sveikinama su gimtadieniu, vardo diena ar kitokia proga. Nagrinėjamu atveju pinigai buvo įdėti tarp dokumentų lapų ir perduoti juos paslėpus, niekaip nepasakant, kad tai dovana ar sveikinimas Joninių proga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į J. T. reakciją, iš kurios matyti, kad ji nenorėjo imti pinigų, bandė prieštarauti ir tik tada R. B. jai pasakė, jog čia kad kitą trečiadienį nereikėtų važiuoti, juos paėmė. Paduodamas pinigus R. B. nepasakė, kad juos duoda kaip asmeninį sveikinimą artėjančių Joninių proga, o įdėjo tarp dokumentų ir nieko nesakydamas perdavė J. T.. Tik jai bandant prieštarauti, siekdamas sušvelninti situaciją, R. B. nurodė, jog duoda juos, kad kitą trečiadienį nereikėtų važiuoti. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad iš šios situacijos akivaizdu, jog pinigai buvo perduoti ne kaip sveikinimas Joninių proga ir tai buvo suprantama pačiam R. B..
Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad dovanotoją ir dovanos gavėją paprastai sieja artimi santykiai, t. y. jie yra giminės arba draugai. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, t. y. dovanotojas mainais nesitiki gauti jokios naudos, dovana yra artimo ryšio išraiška. Dovanos paprastai įteikiamos tam tikra proga. Iš nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių matyti, kad R. B. ir J. T. iš tikrųjų yra daug metų pažįstami, tačiau abu patvirtino, kad jie nėra draugai ir nebendrauja šeimomis, juos iš esmės labiau sieja darbiniai teisiniai santykiai. Kaip minėta, vaizdo įraše buvo užfiksuotas pats kyšio perdavimo momentas, t. y. R. B., J. T. darbo kabinete spręsdamas būtent darbo reikalus, ištraukė 100 Eur kupiūrą ir užmaskuotai, kad niekas nematytų, įdėjo tarp dokumentų, kuriuos pateikė J. T.. Šių aplinkybių kontekste jos reakcija anaiptol neparodo, kad tai jai buvo tiesiog staigmena gauti dovaną artėjančių Joninių proga, nes, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, R. B. pinigų įteikimo metu ir nepasakė, kad tai dovana ar sveikinimas Joninių proga. Priešingai, minėta J. T. reakcija patvirtina, kad ji suvokė, jog R. B. elgiasi neteisėtai. Be to, kai R. B. užmaskuotai perdavė pinigus J. T., jie dar apie 15–20 minučių aptarinėjo „praleidimus“, sąskaitų apmokėjimus ir kitus darbinius klausimus, susijusius su R. B. įmonės paslaugų teikimu ligoninei pagal 2020 m. vasario 14 d. paslaugų pirkimo sutartį. Akivaizdu, kad R. B. buvo suinteresuotas, jog ligoninė už teikiamas paslaugas sumokėtų kiek įmanoma greičiau ir kad J. T. nevilkintų savo darbinių funkcijų. Tai parodo, kad R. B., suvokdamas ir žinodamas, jog J. T. turi tam tikros įtakos atitinkamų sprendimų priėmimui, susitiko su ja ne dėl to, kad norėjo ją pasveikinti vardadienio proga, o dėl to, jog tikėjosi iš jos, kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos, bet kokio asmeninio palankumo, vykdant 2020 m. vasario 14 d. paslaugų pirkimo sutartį Nr. S1-85120. Taigi, apelianto argumentai, kad nuteistojo R. B. duoti 100 Eur J. T. buvo tik simbolinė dovana, yra deklaratyvūs ir atmetami kaip nepagrįsti. Tai reiškia, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vienas iš būtinų BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių – subjektyvioji pusė –tiesioginė tyčia papirkti nagrinėjamoje byloje yra nustatyta.
Teisėjų kolegija pasisako ir dėl nuteistojo bei jo gynėjo argumentų, kad J. T. neturėjo ir negalėjo turėti įtakos, vykdant 2020 m. vasario 14 d. paslaugų pirkimo sutartį. BK 230 straipsnio 4 dalyje išaiškinta, kad kyšis – tai bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, ar trečiajam asmeniui siekdamas konkretaus valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo jo naudai arba išimtinės padėties ar šio asmens palankumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2018). Kyšio davimo būdas – atviras ar užmaskuotas, taip pat tai, kada jis buvo duodamas – prieš pageidaujamų veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) ar po jų, veikai kvalifikuoti reikšmės neturi. Tam reikšmės neturi ir tai, ar davus kyšį buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2011, 2K-332-693/2018).
VšĮ (duomenys neskelbtini) byloje pateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos R. B., 2020 m. vasario 14 d. sudarytos sutarties Nr. S1-85120 kopiją ir apmokėjimui už pagal šią sutartį atliktus darbus pateiktų PVM sąskaitų faktūrų kopijas (1 t., b. l. 140–200, 2 t. b. l. 1–47). Iš šios sutarties priedų matyti, kad juose nurodyta medicinos įranga, jų techninė priežiūra ir remonto išlaidos, kurias atitinkamai R. B. ir J. T. aptarinėjo minėtame vaizdo įraše užfiksuoto pokalbio metu. Minėtos sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. B., (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2020–2023 metais išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias pasirašydavo ir J. T.. Tai patvirtina, kad J. T., kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos, pareigos yra itin svarbios, nes ji atsakinga už sąskaitų išrašymo kontrolę, jų apmokėjimą ir pateikimą direktoratui, todėl nėra pagrindo abejoti, kad R. B. tikėjosi iš jos asmeninio palankumo. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas, kurio tikėjosi R. B., nes nusikalstama veika laikoma baigta, R. B. jau davus pinigų J. T..
Įvertinusi aptartų įrodymų visumą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl R. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. R. B. veiksmuose nustatyti visi BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jį išteisinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde taip pat cituojama teismų praktika (žr. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-354/2021), kuri, nuteistojo gynėjo vertinimu, yra analogiška nagrinėjamai situacijai. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba yra labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje sukurtas precedentas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos.
Nors apeliaciniame skunde neginčijama R. B. paskirta bausmė, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir šiuo aspektu, nenustatė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų parenkant nuteistajam bausmės rūšį ir nustatant jos dydį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, tinkamai atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir išanalizavo visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. R. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tiesiogine tyčia padarytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 227 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta R. B. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Buvo įvertinti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y. R. B. yra vyresnio amžiaus, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirba, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą priklausomybės ligų įskaitose nepateikta, be to, įvertinta ir tai, kad R. B. nusikalto pirmą kartą, nusikaltimas padarytas prieš daugiau nei ketverius metus bei kad papirkimo dalyko vertė (100 Eur) yra nedidelė. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti R. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, kuris yra numatytas už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už nusikalstamą veiką paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį.
Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo R. B. gynėjo advokato Vidmanto Baumilos apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.