- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-630-160/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zita Smirnovienė (pran.), Neringa Švedienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- T. Š.
- Atsakovas
- G. Š., P. Š., I. Š., M. Š.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant vertėjai Olgai Vostrenkovai, ieškovui T. Š. (T. Š.), atsakovui G. Š. (G. Š.), atsakovui P. Š. (P. Š.), jo atstovui adv. S. U., kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovams G. Š., P. Š., M. Š. dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų G. Š. ir P. Š. priešieškinį ieškovui T. Š. ir atsakovui M. Š. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
T. Š. prašė nustatyti 94,30 kv. m. bendro ploto namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, paskiriant ieškovui 16,53 kv. m. ploto kambarį, pažymėtą indeksu 1-6, 4,99 kv. m. ploto tambūrą, pažymėtą indeksu 1-5, G. Š.– 19,41 kv. m. ploto kambarį, pažymėtą indeksu 1-7, P. Š.– 26,07 kv. m. ploto kambarį, pažymėtą indeksu 1-2, G. Š. ir P. Š. bendram naudojimui – 5,43 kv. m. ploto verandą, pažymėtą indeksu 1-1, M. Š. – 17,45 kv. m. ploto kambarį, pažymėtą indeksu 1-3, 4,99 kv. m. tambūrą, pažymėtą indeksu 1-4; įpareigoti P. Š. kambaryje, pažymėtame indeksu 1-2, savo jėgomis ir lėšomis pastatyti šildymo krosnį ir dūmtraukį; įpareigoti M. Š. kartu su ieškovu pagal byloje pateiktą projektą bendromis lėšomis pastatyti sieną, kuri lygiomis dalimis atskirtų patalpas 1-5 ir 1-4. Paaiškino, kad šalių motina R. Š. (mirė 2008-09-26), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 27/100 dalį ir garažą 1991-06-17 dovanojimo sutartimi Nr. 1127 padovanojo M. Š., o 2002-12-23 dovanojimo sutartimi Nr. 1-4816 likusias namo dalis ir keturis ūkio pastatus padovanojo T. Š., P. Š. ir G. Š.. Šiame name ieškovas gyvena nuo 1974 m., faktiškai naudojasi 16,33 kv. m. ploto kambariu, inventorizaciniame plane pažymėtu indeksu 1-6, moka mokesčius už komunalines paslaugas. P. Š., M. Š. šiame name niekada negyveno, G. Š. gyveno apie 6 metus, bet šiuo metu negyvena. Su atsakovais nepavyksta susitarti dėl naudojimosi namu tvarkos. Prašė nustatyti patalpų naudojimosi tvarką pagal M. Š. teismui pateiktą projektą. Patalpose, pažymėtuose indeksais 1-6, 1-3 ir 1-7 šildymo krosnys įrengtos, todėl prašė įpareigoti P. Š. įrengti krosnį patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-2, kurioje šildymo krosnies nėra.
G. Š. ir P. Š. ieškinį pripažino iš dalies. Paaiškino, kad ginčo tarp šalių dėl naudojimosi kambariais, pažymėtais indeksais 1-6, 1-7, 1-2, 1-3, nėra. Bet, kad namo patalpa (katilinė), plane pažymėta indeksu 1-5, atitektų naudotis tik ieškovui, nesutinka, nes tokia naudojimosi tvarka iš esmės pažeistų jų interesus, kadangi katilinėje įrengtas kieto kuro katilas, kuriuo šildomas visas namas, o tuo pačiu ir kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-7. Taip pat nesutinka, kad namo patalpa (tambūras), plane pažymėtas indeksu 1-4, atitektų naudotis tik M. Š., nes patekti į bendro naudojimo patalpą (katilinę) bei užlipti į palėpę yra tik viena galimybė – per tambūrą. Patalpose, pažymėtose indeksais 1-3 ir 1-6, įrengtos krosnys, kurios dūmų kanalais buvo prijungtos prie patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-7, esančio dūmtraukio (kamino). Ieškovas ir M. Š., prijungdami papildomas krosnis dūmtraukio (kamino) viduje, neįrengė jokios pertvaros, kuri skirtų krosnių dūmų kanalus.
Šalies argumentai
M. Š. ieškinį pripažino ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad durys, vedančios iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, į patalpą, pažymėtą indeksu 1-6, buvo ir anksčiau, tik jos buvo laikinai užstatytos. Jis padėjo ieškovui nugriauti sieną, skiriančią tambūrą ir katilinę, šią sieną galima atstatyti. Iš verandos, pažymėtos indeksu 1-1, galima patekti į palėpę taip pat kaip ir iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-4 – išimti porą lentų lubose.
G. Š. ir P. Š. priešieškiniu prašė įpareigoti T. Š. ir M. Š. per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų, namo plane pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-6, sienų dalis, kurios buvo išgriautos įrengiant duris, pertvarą, skiriančią namo patalpas, namo plane pažymėtas indeksais 1-4 ir 1-5, kieto kuro katilą bei nugriauti patalpoje, namo plane pažymėtoje indeksu 1-6, pastatytą krosnį ir šalia namo įrengtus du fekalinės kanalizacijos šulinius; nustatyti, kad T. Š. ir M. Š. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, G. Š. ir P. Š. turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš T. Š. ir M. Š.; nustatyti, kad T. Š., M. Š., G. Š. ir P. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudosis tokia tvarka: T. Š. atskirai nuo kitų bendrasavininkų naudosis gyvenamojo namo patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-6; M. Š. atskirai nuo kitų bendrasavininkų naudosis gyvenamojo namo patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-3; P. Š. atskirai nuo kitų bendrasavininkų naudosis gyvenamojo namo patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-2; G. Š. atskirai nuo kitų bendrasavininkų naudosis gyvenamojo namo patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-7; G. Š. ir P. Š. bendrai bei atskirai nuo kitų bendrasavininkų naudosis gyvenamojo namo patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-1; T. Š., M. Š., G. Š. ir P. Š. bendrai naudosis gyvenamojo namo patalpomis, namo plane pažymėtomis indeksais 1-4 ir 1-5. Paaiškino, kad prašoma nustatyti namo patalpomis naudojimosi tvarka susiformavo iki bylos iškėlimo teisme. T. Š. ir M. Š. be kitų bendrasavininkų sutikimo savavališkai rekonstravo namą (išgriovę namo sienas, įrengė naują įėjimą į namą, naują įėjimą į namo patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-6, išgriovė pertvarą, skiriančią namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-4 ir 1-5, išgriovė patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1-5, įrengtą kieto kuro katilą, o patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1-6, pastatė naują krosnį ir ją prijungė prie namo dūmtraukio, esančio patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1-7, taip pat šalia namo įrengė du fekalinės kanalizacijos šulinius) ir šiais veiksmais de facto pakeitė tarp bendrasavininkų nusistovėjusią naudojimosi namu tvarką, o pareikštu ieškiniu siekia šią neteisėtą veiklą įteisinti.
T. Š. priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad reikalavimas nustatyti tokią naudojimosi ginčo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-4 ir 1-5, tvarką, nėra pagrįstas jokiais argumentais ar įrodymais. Tokia naudojimosi ginčo patalpomis tvarka skatintų šalių tarpusavio ginčus ar konfliktus ateityje. Siena pastatyta tam, kad būtų atskirtos (izoliuotos) patalpos, pažymėtos indeksais 1-4 ir 1-5. Krosnis buvo nugriauta, nes ji buvo neveikianti, kiaura, smarkiai dūmino, ja niekas nesinaudojo, todėl norint ją atstatyti, reikėtų nupirkti naują, o tai brangiai kainuotų.
M. Š. priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad namą pertvarkyti buvo būtina, kadangi buvo iškilęs pavojus tambūrui ir katilinei, pasireiškęs sienų griuvimu ir fundamento nusėdimu juose, kas grėsė namo ir šalių saugumui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2011-06-02 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai – įpareigojo T. Š. ir M. Š. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų, namo plane pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-6, sienų dalis, kurios buvo išgriautos įrengiant duris, pertvarą, skiriančią namo patalpas, namo plane pažymėtas indeksais 1-4 ir 1-5, kieto kuro katilą bei nugriauti patalpoje, namo plane pažymėtoje indeksu 1-6, pastatytą krosnį ir šalia namo įrengtus du fekalinės kanalizacijos šulinius; nustatė, kad T. Š. ir M. Š. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, G. Š. ir P. Š. turi teisę atstatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų, namo plane pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-6, sienų dalis, kurios buvo išgriautos įrengiant duris, pertvarą, skiriančią namo patalpas, namo plane pažymėtas indeksais 1-4 ir 1-5, kieto kuro katilą bei nugriauti patalpoje, namo plane pažymėtoje indeksu 1-6, pastatytą krosnį ir šalia namo įrengtus du fekalinės kanalizacijos šulinius, reikiamas išlaidas solidariai išieškant iš T. Š. ir M. Š.; nustatė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
- T. Š. atskirai nuo kitų bendrasavininkų naudosis gyvenamojo namo patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-6;
- M. Š. atskirai nuo kitų bendrasavininkų naudosis gyvenamojo namo patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-3;
- P. Š. atskirai nuo kitų bendrasavininkų naudosis gyvenamojo namo patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-2;
- G. Š. atskirai nuo kitų bendrasavininkų naudosis gyvenamojo namo patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-7;
- P. Š. ir G. Š. bendrai bei atskirai nuo kitų bendrasavininkų naudosis gyvenamojo namo patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-1;
- T. Š., M. Š., P. Š. ir G. Š. bendrai naudosis gyvenamojo namo patalpomis, namo plane pažymėtomis indeksais 1-4 ir 1-5.
Padarė išvadą, kad optimalus, ekonomiškas, racionalus, efektyvus, užtikrinantis visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu variantas – iki šios bylos iškėlimo teisme dienos tarp šalių susiformavusi faktinė naudojimosi namo patalpomis tvarka. T. Š. ir M. Š., savavališkai išgriovę namo sienas, įrengę naują įėjimą į namą, naują įėjimą į namo patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-6, išgriovę pertvarą, skiriančią namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-4 ir 1-5, išgriovę patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1-5, įrengtą kieto kuro katilą, patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1-6, pastatę naują krosnį ir ją prijungę prie namo dūmtraukio, esančio patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1-7 (t. y. atliko statinio (namo) kapitalinį remontą), šalia namo įrengę du fekalinės kanalizacijos šulinius (t. y. atliko nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų rekonstravimą), pažeidė kitų namo bendraturčių G. Š. ir P. Š., teises ir teisėtus interesus. Be to, T. Š. ir M. Š., pastatę naują krosnį ir ją prijungę prie namo dūmtraukio, esančio patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1-7, pažeidė Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 4.8 punkto reikalavimus, kadangi neįrengė pertvaros, skiriančios abiejų krosnių dūmų kanalus. T. Š. prašomą nustatyti naudojimosi šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu namu tvarką atmetė, kadangi patvirtinus tokią tvarką, iš esmės būtų ignoruoti savavališkai atlikti statybos darbai, kuriais buvo pažeistos kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai bei teisės aktų (Statybos įst., Statybos techninių reglamentų) reikalavimai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
I. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad teismas nustatęs gyvenamojo namo naudojimosi tvarką neatsižvelgė į tai, kad T. Š. ir M. Š. tenka naudotis žymiai mažesnės gyvenamojo namo patalpų dalimis nei G. Š. ir P. Š. Jeigu P. Š. ir G. Š., priskyrus jiems naudotis patalpą-verandą 1-1, turės atskirą įėjimą į jiems priskirtas gyvenamojo namo patalpų, pažymėtų indeksais 1-2 ir 1-7 dalis, tai M. Š. atskiram naudojimui priskirta patalpa yra mažesnė 8,5 k. m. ploto už P. Š. priskirtą patalpą. Jeigu vykdant sprendimą reikės atstatyti patalpų, gyvenamojo namo plane pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-6 sienų dalis, kuriose buvo įrengtos durys, pertvara, skirianti namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-4 ir 1-5, T. Š. atskirai nuo kitų bendrasavininkių negalės naudotis jam priskirta gyvenamojo namo patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-6, kadangi į ją galės patekti tik per patalpą, pažymėtą plane indeksu 1-3 ir priskirtą atskirai nuo kitų bendrasavininkių naudotis apeliantui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad naudojamas gyvenamojo namo dalis kiekvienas bendrasavininkas gali apšildyti individualiai ir nėra pagrindo atstatyti katilinę bei joje įrengti kieto kuro katilą, kurio eksploatavimas būtų problematiškas, brangus, techniškai įrengti tokį katilą yra neįmanoma. Teismas nepagrįstai taikė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normas. Iki 2009 metų prie ginčo namo buvo įrengtas vienas fekalinės kanalizacijos šulinys, todėl nesuprantamas ir nepagrįstas teismo reikalavimas likviduoti du šulinius.
Apeliantas 2011-09-24 mirė (b. l. 208). Jo teises pagal paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą perėmė I. Š. (b. l. 199-205, 209-211).
Atsiliepimas
P. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad neprieštarautų, jei T. Š. norėtų įstatymų nustatyta tvarka įsirengti atskirą įėjimą į jam priskirtą patalpą. Nesutinka su apelianto argumentais, kad nėra pagrindo atstatyti katilinę – katilinėje įrengtu kieto kuro katilu namas buvo šildomas daugelį metų, todėl tai padaryti technologiškai įmanoma. Tikėtina, kad krosnis jau nebetinkama naudotis, tačiau atsakomybę už krosnies sugadinimą turėtų prisiimti savavališkas statybas vykdę M. Š. ir T. Š.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).
Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Namo bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Kaip matyti iš ieškinio, priešieškinio, namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai sutaria dėl konkrečių namo kambarių jiems priskyrimo, tačiau nesutaria dėl kitų patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl paskirtų patalpų netolygumo ploto prasme, taip pat dėl buvusios padėties atstatymo netikslingumo. Todėl analizuotina, ar toks naudojimosi namu tvarkos nustatymas, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas, atitinka įstatymo reikalavimus ir šalių interesų pusiausvyrą ir išnagrinėjus šį klausimą spręsti, ar namo pertvarkymų sugrąžinimas į buvusią padėtį yra pagrįstas.
Nustatant naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka naudojimosi namu tvarka, kuria: 1) skiriamos izoliuotos patalpos atitinka turimam nuosavybės dalies dydžiui, 2) nesuteikiamas prioritetas kuriam nors bendraturčiui prieš kitus dėl priskiriamų naudotis patalpų vertingumo, 3) jei dėl patalpų savitumo proporcingas nustatymas naudotis patalpomis neįmanomas nenaudojant kompensavimo principo, naudojamas proporcingas kompensavimo principas, 4) jei dėl naudojimosi tvarkos nustatymo būtini statinio pakeitimai, šie pakeitimai atitinka įstatymų keliamiems reikalavimams (žr. 2010-02-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą, Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo skyrių).
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, remdamasis pateiktais dokumentais, teisingai nustatė, kad ieškovo T. Š. nuosavybės teisės dalis name yra 2434/1000, G. Š. – 2433/1000, P. Š. – 2433/100 ir M. Š. (dabar I. Š.) – 27/1000. Namas susideda iš 3 gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir pagalbinių patalpų, kurio bendras plotas yra 94,30 m², gyvenamasis – 62,01 m², virtuvės 17,45 m² (b. l. 6-8, 11).
Namo planas (b. l. 10) tvirtina, kad izoliuotas ir turintis atskirą įėjimą kambarys šiame name yra tik vienas – pažymėtas indeksu 1-7, turintis 19,41 m² ploto. Kitas kambarys indeksu 1-6 taip pat galėtų būti laikomas izoliuotu, jeigu bendraturčiai siektų virtuvę, pažymėtą indeksu 1-3 laikyti bendro naudojimo patalpa. Tuo tarpu kambarys indeksu 1-2 26,07 m² ploto yra pereinamas, juo iš kambario indeksu 1-6 per virtuvę ir kambarį indeksu 1-2 bei per verandą indeksu 1-1, galima išeiti į lauką. Iš kambario indeksu 1-2 per virtuvę galima patekti į tambūrinę indeksu 1-4, iš jos – į katilinę 1-5 bei į lauką. Pirmosios instancijos teismas T. Š. naudotis paskyrė kambarį indeksu 1-6, kuris neturi atskiro išėjimo, taigi jo negalima laikyti izoliuotu; I. Š. paskyrė virtuvę, per kurią yra vienintelis įėjimas į kambarį indeksu 1-6; P. Š. paskyrė kambarį indeksu 1-2, per kurį ir per verandą indeksu 1-1 yra išėjimas į lauką; tik vienam iš bendraturčių – G. Š. yra paskirtas izoliuotas kambarys indeksu 1-7. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas, priskirdamas patalpas, nukrypo nuo bendraturčių nuosavybės teise turimų dalių: viso kambariai ir virtuvė sudaro 79,46 m², todėl iš šio ploto atitinkamai pagal turimas nuosavybės dalis name T. Š. tenka 19,34 m², P. Š. ir G. Š. po 19,33 m², I. Š. – 21,45 m². Tuo tarpu priskirtas plotas nuo turimos dalies mažiausiai nukrypęs yra tik G. Š.. P. Š. priskirtas plotas yra žymiai didesnis, nei jo turima nuosavybės dalis name; I. Š. ir T. Š. priskirta per mažas plotas, nei jų turimos dalys nuosavybės teise ir dėl tokio nukrypimo net nenagrinėtas kompensavimo klausimas. Priskiriant pagalbines patalpas taip pat nukrypta nuo proporcingumo principo, G. Š. ir P. Š. išskirtinai priskiriant patalpą indeksu 1-1, tuo tarpu likusias patalpas (katilinę ir koridorių) priskiriant naudotis visiems bendraturčiams bendrai. Tokiu būdu P. Š. ir G. Š. atiteko vertingesnės patalpos tiek dėl jų ploto, tiek dėl galimybės jomis naudotis izoliuotai. Visiškai aišku, kad nustatant naudojimosi tvarką namu yra būtini statinio pakeitimai, kurie užtikrintų patalpų, priskiriamų kiekvienam bendraturčiui, izoliuotumą ir galimybę jomis naudotis taip, kad dėl naudojimosi tarp šalių nebūtų galimybės kilti konfliktams. Į bylą pateiktas patalpų pertvarkymo planas (b. l. 26) iš esmės būtų racionalus sprendimas dėl patalpų pertvarkymo, kad būtų galima nustatyti racionalią naudojimosi jomis tvarką, taikyti kompensavimo mechanizmą dėl priskirtinų patalpų neatitikimo nuosavybės teisės į namą dalims. Tačiau šis planas neišsprendžia kitų, patalpų naudojimui reikalingų klausimų – jame nėra aptarti namo dūmtraukių įrengimo klausimai, todėl lieka neišspręstas klausimas dėl atskirų patalpų šildymo, taip pat vandentiekio ir nuotekų, patekimo į namo palėpę klausimai. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė šalims pateikti patalpų pertvarkymo projekto, kuris atitiktų įstatymų keliamiems reikalavimams ir išspręstų atskirų izoliuotų patalpų naudojimo klausimą taip, kad bendraturčiai jas galėtų naudoti nepriklausomai vienas nuo kito ir išvengtų konfliktinių situacijų. Nepasiūlius pateikti tokio projekto, šalims nebuvo sudarytos procesinės prielaidos pateikti reikiamus dokumentus dėl jų teisės nusistatyti naudojimosi tvarką namu, atitinkančią įstatymo keliamus reikalavimus, kartu nebuvo atskleista bylos esmė. Todėl teismo sprendimas naikinamas dėl bylos esmės neatskleidimo (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo turėtų pasiūlyti šalims pateikti namo pertvarkymo projektą, atitinkantį įstatymų keliamiems reikalavimams ir išsprendžiantį visas atskiro naudojimosi patalpomis problemas.
Kadangi namui nėra paruoštas tinkamas jo pertvarkymo projektas, pagal kurį būtų galima bendraturčiams pagal jų turimą nuosavybės teisės dalį paskirti naudotis atskirus izoliuotus kambarius, įpareigoti I. Š. atstatyti sienų dalis, kieto kuro katilą bei nugriauti pastatytą krosnį ir du fekalinius kanalizacijos šulinius yra neekonomiška. Tik paruošus tinkamą namo pertvarkymo projektą būtų aišku, kuriuos iš savavališkai atliktų darbų reikėtų atstatyti į buvusią padėtį. Kitu atveju buvusios padėties atstatymas gali būti nenaudingas ir suprantamas tik kaip nuobauda I. Š. už jos mirusio vyro atliktus veiksmus be kitų bendraturčių sutikimo. Nuspręsti, ar visą buvusią padėtį reikėtų atkurti, būtų tikslinga tik nustačius namu naudojimosi tvarką. Todėl ir šioje dalyje teismo sprendimas naikinamas grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teismo išlaidų atlyginimo klausimas taip pat turėtų būti išspręstas bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 str.,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.