Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. (toliau E. N.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia, įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, skaičiuojama nuo 2018 m. rugsėjo 14 d.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, E. N. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. N. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną R. N. (toliau – R. N.), tai yra, jai sėdinčiai ant fotelio kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, po to rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos ir rankų, kuriomis ji dengėsi galvą, sritis. Jai išbėgus į kiemą, lauke pavijęs, spyrė į nugarą, nuo smūgio nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės, gulinčiai spyrė ne mažiau dešimtį smūgių į įvairias kūno vietas, bei delnu sudavė nemažiau dešimt kartų į galvos sritį, bei sugriebęs už dešinės kojos tempė ją link namų, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. N. sukėlė fizinį skausmą, ir dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, nugaros kairėje pusėje, juosmens abiejose pusėse ir kairiame klube, odos nubrozdinimų dešinėje blauzdoje, kraujosruvos apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje nežymiai ją sužalojo, tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. E. N. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje už tai, kad (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, slaptai pagrobė svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J530 J5“ priklausantį R. L., tuo padarydamas jai 340 Eur turtinę žalą. Alytaus apylinkės teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu šis kaltinimas nepasitvirtinto, todėl E. N. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, išteisino (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. N. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Analizuojant pateikto apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad juo nesutinkama tik su nuteistajam E. N. paskirta realia laisvės atėmimo bausme, prašant ją sumažinti, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. N. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę E. N., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, įvertino jo asmenybę, konstatuodamas, kad nuteistasis praeityje teistas šešis kartus, teistumai neišnykę, jis yra recidyvistas, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba. Visumos šių aplinkybių pagrindu, įvertinęs E. N. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), bei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė nepraėjus nei metams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, pirmosios instancijos teismas E. N. skyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 1 metų terminuotą laisvės atėmimą. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, priešingai nei tai konstatuojama nuteistojo apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo, juolab, kad sankcijoje numatyta maksimali bausmė yra 2 metai laisvės atėmimo.

8.1. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nors komentuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu E. N. buvo jauno amžiaus (22 metų), tačiau šis teistumas jam nėra pirmasis – Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu E. N. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2011 m. lapkričio 5 d. Trakų rajono apylinkės teismas E. N. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo bei skyrė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. 2012 m. kovo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu E. N. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kurią subendrino su 2011 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Teismai, neskirdami laisvės atėmimo bausmių už minėtų nusikalstamų veikų padarymą tikėjo, jog asmuo ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, tačiau jis ir toliau vykdė nusikaltimus – Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d., 2014 m. spalio 15 d. ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiais jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarymą ir jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis laivės atėmimo bausmę atliko ir 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo išleistas iš pataisos namų. Šių duomenų kontekste įvertinus tai, kad nepraėjus nė metams (t. y. 2017 m. rugpjūčio 11 d.) E. N. įvykdė naują, smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nuteistasis nesugebėjo. Toks E. N. elgesys, įvertinus dar ir tai, kad didžioji dalis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

8.2. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu E. N. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika įvykdyta 2017 m. spalio 13 d.) ir paskyrė vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi nuteistojo apeliacinį skundą atmetė. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad net ir po skundžiamu nuosprendžiu E. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jo elgesys teigiama linkme nesikeitė, jokių išvadų iš savo išimtinai neigiamo elgesio nuteistasis nedaro ir toliau pažeidinėja visuomenėje priimtas elementarias elgesio normas, dėl ko daroma išvada, jog bausmės tikslai vertinamu atveju bus geriausiai pasiekti taikant jam realią laisvės atėmimo bausmę.

9. Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusioji R. N. prašė nuteistajam neskirti bausmės susijusios su laisvės atėmimu, ikiteisminio tyrimo pradžioje bandė atsiimti pareiškimą ir pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus prieš sūnų, tačiau tai nėra pakankamos priežastys taikyti nuteistojo atžvilgiu teisines lengvatas. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai neleidžia teismui manyti, kad apeliantui paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti sumažinus laisvės atėmimo bausmės trukmę ar paskyrus švelnesnę savo rūšimi bausmę, kadangi, kaip minėta, nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.

10. Nuteistasis E. N. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl nukentėjusiosios sužalojimų atsiradimų priežasties ir teigia, jog ji pati griuvinėdama galėjo susižaloti. Remiantis specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, jų pobūdžiu ir liudytojo J. B. parodymais, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad būtent dėl E. N. veiksmų nukentėjusiajai R. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Daryti kitokias išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas ir teigti, kad nukentėjusioji susižalojo pati, kaip apeliaciniame skunde teigia E. N., nėra teisinio pagrindo, kaip ir nesivadovauti liudytojo J. B. parodymais, kurie iš esmės atitinka ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytas įvykio aplinkybes, specialisto išvadoje užfiksuotus sužalojimus ir jų pobūdį.

11. Nors nuteistasis teigia, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, jog jis savo kaltę pripažino, tačiau kaip matyti iš jo parodymų visumos, savo kaltę jis pripažino iš dalies, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi nėra pagrindo išvadai, jog kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ar kad padėjo išaiškinti šią veiką.

12. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo E. N. asmenybę bei veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. N. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti E. N. paskirtą bausmę ar jo teisinę padėtį (jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą), šioje byloje nenustatyta. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo tai gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti E. N. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.

13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.