Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. Š., jo atstovui G. L., nutarimą priėmusios institucijos atstovams Tomui Gulbinui ir Antanui Kinčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – Agentūra) nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Agentūros įgaliotas pareigūnas surašė 2009-10-28 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-14.1-447 (b. l. 18–19) dėl A. Š. padaryto pažeidimo, nustatyto LR ATPK 51¹³ str. 1 d., nes 2009-10-16 nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini) g. 84, Vilniuje, valstybei priklausančioje žemėje, savavališkai įrengė poilsiavietę (betoninėmis plytelėmis išgrįstą aikštelę). Įrengtos poilsiavietės plotas – 710,59 kv. m, iš jų 112,50 yra (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje. Minėtais veiksmais A. Š. pažeidė LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 343) 126.5 p. 1 d. reikalavimus.

Agentūros įgaliotas pareigūnas 2009-11-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-447 AM 054594 (b. l. 4, 17) A. Š. už LR ATPK 51¹³ str. 1 d. nustatyto pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 750 Lt baudą. Nustatė, kad 2009-10-16 A. Š. (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini) g. 84, Vilniuje, valstybei priklausančioje žemėje, savavališkai įrengė poilsiavietę (betoninėmis plytelėmis išgrįstą aikštele). Jos plotas sudaro 710,59 kv. m, iš kurių 112,50 patenka į (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostą. Šiais veiksmais A. Š. pažeidė Vyriausybės nutarimo Nr. 343 126.5 p. 1 d.

Institucijos, nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, atstovai per teismo posėdį prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad A. Š. apsaugos juostoje įrengė poilsiavietę ir tuo pažeidė Vyriausybės nutarimo Nr. 343 126.5 p. Šiam Vyriausybės nutarimui negali prieštarauti kiti, žemesnės galios, teisės aktai, taip pat ir A. Š. atstovo minėtas Planas ar Statybos inspekcijos priimti aktai. Apsaugos juostos dydį, kuris nagrinėjamu atveju yra 10 m, Agentūra nustatė pagal LR aplinkos ministro patvirtintą Aprašą. Aprašo 6.2 p., kuriuo remiasi A. Š. atstovas, yra įtvirtintos nuostatos, taikytinos užstatytoms miesto dalims, o ginčo teritorija yra neužstatytoje miesto dalyje, todėl minėta teisės norma šiuo atveju netaikytina. Agentūros atstovas nurodė, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, jo teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas jokiais byloje esančiais įrodymais. A. Š. turimas projektas yra skirtas inžineriniams tinklams ir negali būti vertinamas kaip suteikiantis teisę įrengti poilsiavietę, norint tai padaryti, turėjo būti suderintas atskiras techninis projektas, ko A. Š. nepadarė. Atstumas nuo A. Š. įrengtos aikštelės iki ežero pakrantės buvo 5 m vienoje pusėje ir 6 m kitoje, todėl buvo nustatyta, kad poilsiavietė įrengta (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje..

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).

ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal LR ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį specialiųjų žemės, miško, vandens telkinio naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

A. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas, nes 2009-10-16 nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini) g. 84, Vilniuje, valstybei priklausančioje žemėje, savavališkai įrengė poilsiavietę (betoninėmis plytelėmis išgrįstą aikštelę). Įrengtos poilsiavietės plotas – 710,59 kv. m, iš jų 112,50 yra (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 343) 125 punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos nustatomos pagal patvirtintus jų nuostatus ir pažymimos ūkinės veiklos apribojimų planuose. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos miestuose, miesteliuose ir kaimuose tvarkomos pagal miestų, miestelių ir kaimų planavimo projektus. Pakrantės apsaugos juostose draudžiama: statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras; tiesti kelius; naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus; dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius.

Pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 343 126.5. punktą pakrantės apsaugos juostose draudžiama įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius), statyti autotransporto priemones, kūrenti laužus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia, kad (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje įrengė poilsiavietę, ir nurodo, kad 1994 m. buvo parengtas ir suderintas ūkininko A. Š. inžinerinių tinklų ir įrenginių projektas, pagal kurio 9 p. buvo numatyta įrengti malūno aikštelę. A. Š. teigia, kad pagal projektą atstumas nuo aikštelės iki ežero kranto turi būti ne mažiau kaip 5 m, įrengta aikštelė atitiko šį reikalavimą.

Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę grindė šiais administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais: nutarimu (b. l. 17), protokolu (b. l. 18-19), patikrinimo aktu (b. l. 20-21), nuotraukomis (b. l. 26), schema (b. l. 31) ir kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymai byloje surinkti tinkamai ir užfiksuoti laikantis LR ATPK reikalavimų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo surašant protokolą jame pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad su protokolu nesutinka, nes yra projektas.

Iš byloje esančio projekto turinio nustatyta, kad tai yra ūkininko A. Š. privataus ūkio inžinierinių tinklų 1994 m. projektas (b. l. 6-13), kuris nebuvo suderintas su Verkių regioninio parko direkcija. A. Š. nepagrįstai teigia, kad įrengė aikštelę pagal patvirtintą projektą, kuris buvo suderintas su nacionalinio parko vadovybe, ir kad buvo išduotas leidimas. Jis nepateikė teismui jokio statybos leidimo ir jokio projekto, kuris būtų suderintas su Verkių regioninio parko direkcija.

Nors projekto 9 p. yra numatyta malūno aikštelė, tačiau iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 26) nustatyta, kad buvo įrengta ne malūno aikštelė, o poilsiavietė (betoninėmis plytelėmis išgrįstą aikštelė). A. Š. turimas projektas yra skirtas inžineriniams tinklams ir negali būti vertinamas kaip suteikiantis teisę įrengti poilsiavietę, norint tai padaryti, turėjo būti suderintas atskiras projektas, ko A. Š. nepadarė.

A. Š. pateikė kaip įrodymą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-11-03 raštą, kuriame nurodyta, kad 2007 m. numatomas planavimo dokumentų tvirtinimas pagal jo prašymą užsiimti rekreacine veikla, tačiau šis raštas negali būti laikomas dokumentu, kuris leidžia įrengti poilsiavietę (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje. Pagal LR aplinkos ministro 2009-06-22 įsakymu Nr. D1-342 patvirtintą Verkių regioninio parko tvarkymo planą, A. Š. teigimu, ginčo teritorijoje gali būti įrengiamos poilsinės aikštelės, poilsiavietės.

Šis A. Š. skundo argumentas yra nepagrįstas, nes pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 343 126.5. punktą pakrantės apsaugos juostose draudžiama įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius).

A. Š. nepagrįstai teigia, kad apsaugos juostos dydis aikštelės įrengimo vietoje yra 5 m.

Pagal Aprašo 5.1.1 punktą apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito 5 m. Pagal Aprašo 5.3 punktą prie valstybiniuose parkuose, draustiniuose arba biosferos rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės du kartus didesniu atstumu nei nurodyta 5.1-5.2 punktuose. Kadangi poilsiavietė įrengta Verkių regioninio parko teritorijoje, tai apsaugos juostos dydis pažeidimo padarymo vietoje yra 10 m. Tai kad poilsiavietė įrengta arčiau kaip 10 m nuo pakrantės šlaito, patvirtina rašytiniai įrodymai – schema ir kt., taip pat liudytojo R. V. parodymai. R. V. per teismo posėdį parodė, kad pažeidimo padarymo vietoje išmatavo atstumą iki vandens, kuris buvo nuo 3 iki 5 m. Be to, A. Š. ir pats neneigė, kad aikštelės atstumas nuo pakrantės šlaito yra mažesnis, nei 10 m, t. y. aikštelė įrengta pakrantės apsaugos juostos zonoje, kuri yra 10 m, nors pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 343 126.5. punktą pakrantės apsaugos juostose draudžiama įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius).

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje pateikti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi bei administracinis teisės pažeidimas – savavališkas poilsiavietės (betoninėmis plytelėmis išgrįstos aikštelės) įrengimas (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini) g. 84, Vilniuje, valstybei priklausančioje žemėje, įrodytas. A. Š. teismui nenurodė aplinkybių, kurios paneigtų pažeidimo faktą, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas neturi pagrindo abejoti įvykį užfiksavusių pareigūnų parodymais, jie nuoseklūs, neprieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktus paaiškinimus teismas vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

A. Š. pateikė kaip įrodymą Verkių regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą LR aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-342, tačiau šis planas negali būti laikomas dokumentu, suteikiančiu teisę A. Š. pakrantės apsaugos juostose įrengti poilsiavietę.

Byloje surinkta medžiaga rodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį ir administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas pagrįstai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 128 straipsniu ir 129 straipsniu,

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. skundo nepatenkinti ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. AM054594 palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.