- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-30-856/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22081-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Panerių Konversija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VRC Baltic“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panerių Konversija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-32886-1099/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VRC Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panerių konversija“ dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VRC Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo pripažinti atsakovės UAB „Panerių konversija“ vienašališką 2022 m. gegužės 20 d. subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę tęsti subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „Panerių konversija“ dėl/prieš UAB „VRC Baltic“ vykdyti bet kokius elektros energijos ir/ar kitų komunikacijų nutraukimo, patekimo į patalpas arba ribojimo į jas patekti atsakovės darbuotojams bei kitus su subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamu vykdymu susijusius veiksmus iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovės UAB „VRC Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – ieškovės UAB „VRC Baltic“ ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei UAB „Panerių konversija“ ir/ar jos vardu (interesais) veikiantiems asmenims imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama iškraustyti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), ieškovę UAB „VRC Baltic“ arba kuriais būtų trukdoma ieškovei naudotis patalpomis (į jas patekti) pagal 2022 m. gegužės 20 d. subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant, nutraukti komunalinių ir kitų paslaugų tiekimą nurodytoms patalpoms, iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Teismas nurodė, jog šiuo metu, jau suėjus atsakovės nustatytam terminui, atsakovė galėtų imtis aktyvių veiksmų priverstinai iškraustant ieškovę iš ginčo patalpų arba apribojant jos veiklą, tokiu būdu sutrikdydama ieškovės specifinę veiklą (komercinė veikla, susijusi su durų gamyba). Įvertinęs ieškovės vykdomos veiklos pobūdį teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovei trukdant naudotis ginčo patalpomis, patekti į patalpas ar priverstinai iškraustant ieškovės turtą iš patalpų, kitaip apribojant jos veiklą (nutraukiant komunalinių paslaugų teikimą), galimai būtų pažeisti ieškovės teisės ir interesai, patirti nuostoliai, t. y. atsakovei darant kliūtis ieškovei naudotis patalpomis, dėl kurių subnuomos iš esmės ir kyla ginčas, ieškovės veikla taptų iš esmės neįmanoma, todėl tokiu atveju yra didelė tikimybė, jog kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei, ieškovės verslas gali iš esmės nukentėti, todėl tokiu atveju palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Teismas nurodė, kad dėl šios priežasties šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taip pat turi būti skirtos ne tik būsimu galimai palankiu ieškovei teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja antroji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
6. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, tačiau atsakovė kliudytų ieškovei naudotis patalpomis, dėl kurių subnuomos kyla ginčas, o ieškinys būtų patenkintas, ieškovė patirtų nuostolių negalėdama užsidirbti ir verstis jai įprasta veikla. Teismas pažymėjo ir tai, kad ginčo patalpų įrengimui ir pritaikymui savo veiklai ieškovė, tikėtina, investavo lėšas, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei įpareigojus ieškovę atlaisvinti patalpas, bus iš esmės sutrikdyta ieškovės vykdoma veikla ir vėliau, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, ieškovei atnaujinti veiklą galimai nebus racionalu ar, vėlgi, tai pareikalaus naujų investicijų.
7. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai susiję su sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, galiojimu, laikinosios apsaugos priemonės šio ginčo turtui gali būti taikomos net ir nesant realios grėsmės (pavyzdžiui, nesąžiningumo ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Taigi, remiantis nurodyta praktika, nagrinėjamu atveju iš esmės net nėra būtina nustatyti realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (jeigu jis būtų palankus ieškovei).
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra garantuojamas šio tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovei. Teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies, kadangi, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimai suformuluoti pernelyg abstrakčiai/plačiai (pavyzdžiui, nepagrįstai uždraudžiant atsakovės, kuriai priklauso ginčo patalpos, atstovams į jas patekti).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Panerių konversija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi įrodyti realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tokia teismo išvada prieštarauja CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei aktualiai teismų praktikai.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismas nutartimi citavo bendrosios kompetencijos teismuose suformuotą praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo cituojamos praktikos ir ginčo situacijos aplinkybės kardinaliai skiriasi, todėl nėra pagrindo vadovautis teismo nurodomomis teisės aiškinimo taisyklėmis.
9.3. Ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui realumo.
9.4. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tariamų nuostolių faktą ir (ar) dydį.
9.5. Teismas nevertino atsakovės atsiliepimo argumentų dėl patiriamos žalos. Ieškovė yra ant bankroto ribos, todėl ieškovė nėra ir ateityje nebus pajėgi kompensuoti atsakovės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriamus nuostolius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė gali toliau didinti oro taršą, keliančią pavojų kitų pastato naudotojų sveikatai. Esant tokiai situacijai kiti nuomininkai gali nutraukti nuomos sutartis, o pastato lankytojai patirti sveikatos sužalojimus (apsinuodijimą kenksmingomis medžiagomis), kas sukels atsakovei tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Šiuo atveju teismas, spręsdamas tenkinti ieškovės prašymą, iš esmės nevertino atsakovės intereso apsaugoti nuosavybės teise valdomas patalpas.
9.6. Teismas nutartį priėmė vadovaudamasis prielaidomis. Teismas nurodė, kad ieškovė esą atliko investicijas į turtą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė šias investicijas prarastų. Ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo. Teismas dėl šių faktų tariamo egzistavimo sprendė ex officio.
9.7. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios savo esme sutampa su ieškinio reikalavimais. Laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis su ieškinio reikalavimu yra galima tik išimtiniais atvejais.
9.8. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ne tik ginčo šalims, bet ir kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims. Teismas draudimą pritaikė ne tik atsakovei, bet ir kitiems jos vardu (interesais) veikiantiems asmenims ir (ar) komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms.
9.9. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės peržengia ginčo ribas. Ginčas byloje kilo dėl konkretaus Sutarties nutraukimo pagrindo – ieškovės veiksmų keliant žalą atsakovės turtui bei kitiems pastato naudotojams. Nepaisant to, teismas uždraudė imtis bet kokių iškeldinimo veiksmų. Teismas apribojo atsakovės teisę iškeldinti ieškovę ir kitais esamais ir (ar) būsimais pagrindais, dėl kurių ginčo šiai dienai nėra (pvz., atsakovės nemokumas).
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „VRC Baltic“ prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas ne konstatavo, kaip teigia atsakovė, „kad ieškovė neturi įrodyti realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui“, o tik nustatė, jog „ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui“. Atsakovė savaip ir išimtinai savo naudai ir interesais interpretuoja nutartyje teismo išdėstytus argumentus.
10.2. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne žala atsakovės turtui. Taigi, atsakovės teiginiai, kad nei vienoje iš teismo cituojamų bylų nebuvo sprendžiamas žalos atsakovės turtui klausimas, yra visiškai nepagrįstas.
10.3. Teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas ir nuomos sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, ieškovei atlaisvinus ir grąžinus nuomojamas patalpas atsakovei bei įvykdžius kitus pranešime išdėstytus reikalavimus, atstatyti šalių status quo dėl ieškovės vykdomos specifinės veiklos ir kitų su tuo susijusių dalykų būtų itin sudėtinga ir netgi neįmanoma. Juolab, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė siekia nutraukti nuomos santykius su ieškove ir galimai iš anksto yra numačiusi visai kitokius planus, susijusius su ginčo patalpomis.
10.4. Atsakovė 2024 m. spalio 15 d. pranešime dėl nuomos sutarties nutraukimo ir jos nutraukimo pasekmių ne tik kad įspėjo apie Sutarties sąlygas, bet ir pareikalavo ne vėliau kaip 2024 m. spalio 18 d. atlaisvinti ir grąžinti nuomojamas patalpas ir netgi sumokėti įspūdingo dydžio (180 357,30 Eur) netesybas. Taigi, atsakovės teiginys, kad „ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tariamų nuostolių faktą ir (ar) dydį“, yra visiškai nepagrįstas.
10.5. Iš atsakovės pateiktų procesinių dokumentų nėra aišku, kokiu būdu, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, bus iš esmės apribota atsakovės teisė įgyvendinti pareigas kitiems nuomininkams bei tuo pačiu atsakovė patirs neproporcingai didelius nuostolius. Kiti nuomininkai nėra nei bylos šalimis, nei jų atžvilgių laikinosios pasaugos priemonės nėra pritaikytos. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapribos nei atsakovės teisės naudotis Sutarties sąlygomis, nei įgyvendinti pareigas kitiems nuomininkams.
10.6. Ieškovė nedidino ir nedidina oro taršos nuomojamose gamybinės paskirties patalpose; kiti nuomininkai, kuriems atsakovė savo atsakomybe ir rizika išnuomojo ir leido naudotis patalpomis ne pagal jų funkcinę paskirtį, galintys nutraukti nuomos sutartis su atsakove – nuostolių atveju tai yra išimtinai atsakovės atsakomybės klausimas.
10.7. Nei atsakovė, nei kas kitas ieškovės atžvilgiu neinicijavo nemokumo proceso, todėl atsakovės skunde pateikti duomenys apie neva tai ieškovės nemokumą yra prielaidos.
10.8. Ieškinio dalykas ir laikinųjų apsaugos priemonių dalykas, nors ir yra glaudžiai tarpusavyje susiję (kitaip ir būti negali), tačiau iš esmės skiriasi, kaip ir teisinės pasekmės.
10.9. Pačios savaime teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės komunalines ir kitas paslaugas teikiančioms bendrovėms nesukelia jokių teisinių pasekmių. Su šiomis bendrovėmis paslaugų teikimo sutartis sudarė atsakovė ir tik ji gali nutraukti arba nenutraukti tokias sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Civilinio proceso kodeksas numato, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
14. Nagrinėjamu atveju iš atskirojo skundo argumentų nustatyta, kad nėra ginčo dėl ieškinio prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.
15. Pasisakant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, pažymėtina, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į reiškiamų reikalavimų pobūdį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai susiję su sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, galiojimu, laikinosios apsaugos priemonės šio ginčo turto atžvilgiu gali būti taikomos net ir nesant realios grėsmės (pavyzdžiui, nesąžiningumo ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas remiantis nurodyta praktika, nagrinėjamu atveju iš esmės net nėra būtina nustatyti realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (jeigu jis būtų palankus ieškovei). Kita vertus, priešingai nei nurodo apeliantė, skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju teismas, nepaisant minėtos teismų praktikos, nustatė realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
16. Pažymėtina, kad vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra status quo, t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties užfiksavimas ir išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir (ar) pripažinti asmeniui kurias nors teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnio 1, 2 punktai).
17. Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai pripažinti atsakovės UAB „Panerių konversija“ vienašališką 2022 m. gegužės 20 d. subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę tęsti subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, t. y. atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, taigi, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra garantuojamas šio tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovei. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grėsmę galbūt palankiam jai teismo sprendimo įvykdymui grindė 2024 m. spalio 15 d. pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo ir jos nutraukimo pasekmių, iš kurio matyti, kad atsakovė ne tik įspėjo ieškovę apie Sutarties sąlygas, bet ir pareikalavo ne vėliau kaip 2024 m. spalio 18 d. atlaisvinti ir grąžinti nuomojamas patalpas. Minėtame pranešime taip pat nurodyta, jog atsakovė, kaip nuomotoja, turi teisę neteikti ieškovei, kaip nuomininkei, komunalinių paslaugų arba nutraukti jų tiekimo organizavimą nuo numatytos sutarties nutraukimo datos; taip pat bet kada patekti į patalpas tikslu pašalinti bet kokius įvykius, keliančius grėsmę kitiems pastate esantiems asmenims. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skunžiamoje nutartyje, atsakovei trukdant naudotis ginčo patalpomis, patekti į patalpas ar priverstinai iškraustant ieškovės turtą iš patalpų, kitaip apribojant jos veiklą (nutraukiant komunalinių paslaugų teikimą), galimai būtų pažeisti ieškovės teisės ir interesai, patirti nuostoliai, t. y. atsakovei darant kliūtis ieškovei naudotis patalpomis, dėl kurių subnuomos iš esmės ir kyla ginčas, ieškovės veikla taptų iš esmės neįmanoma. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, išnagrinėjus ginčą iš esmės ir ieškovės atžvilgiu priėmus galimai palankų teismo sprendimą, būtų visiškai suvaržytos jos galimybės patalpas naudoti ir jos veikla taptų neįmanoma. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė atsakovei ir/ar jos vardu (interesais) veikiantiems asmenims imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama iškraustyti iš patalpų ieškovę arba kuriais būtų trukdoma ieškovei naudotis patalpomis (į jas patekti) pagal 2022 m. gegužės 20 d. subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant, nutraukti komunalinių ir kitų paslaugų tiekimą nurodytoms patalpoms, nes nagrinėjamu atveju pripažįstama, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti skirtos ne tik būsimu galimai palankiu ieškovei teismo sprendimu suformuluotų reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui.
19. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, o tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių: 1) teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2010). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
20. Nagrinėjamu atveju ginčo pagrindu yra šalių sudaryta subnuomos sutartis, kurios nutraukimą ieškovė prašo pripažinti neteisėtu ir įpareigoti atsakovę tęsti šios sutarties vykdymą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovei uždrausta imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis patalpomis, negali būti vertinamos kaip nesusijusios su pareikštu reikalavimu ir neskirtos jo vykdymui užtikrinti. Nors ieškinio dalykas ir laikinųjų apsaugos priemonių dalykas yra glaudžiai tarpusavyje susiję, tačiau iš esmės skiriasi, kaip ir teisinės pasekmės, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios savo esme nesutampa su ieškinio reikalavimais (dalyku).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad parenkant bei taikant konkrečius suvaržymus turi būti atsižvelgiama į proporcingumo, ekonomiškumo, taip pat į teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai šaliai pernelyg didelio pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1231-516/2021).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis patalpomis, atitinka pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, priešingai, nei teigia atsakovė, neperžengia ginčo ribų, nevaržo jos teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapribos nei atsakovės teisės naudotis Sutarties sąlygomis, nei įgyvendinti pareigas kitiems nuomininkams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus ieškovei galimai palankų sprendimą, ieškovei kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių nei atsakovei.
23. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės atsiliepimo argumentų dėl patiriamos žalos. Anot apeliantės, ieškovė yra ant bankroto ribos, todėl ieškovė nėra ir ateityje nebus pajėgi kompensuoti atsakovės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriamus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad nagrinėjamu atveju aplinkybių, susijusių su ieškovės mokumu, vertinimas nėra aktualus ir nepatenka į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiančio teismo diskreciją. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2024 m. lapkričio 27 d., t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo, pateikė teismui prašymą dėl galimų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį nei 10 dienų terminą, pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 128 463,30 Eur sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino. Dėl minėtos nutarties atsakovė pateikė atskirąjį skundą, skundas priimtas ir bus nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme (civilinė byla Nr. e2S-103-650/2025). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su galima patiriama žala (nuostoliais).
24. Atskirajame skunde teigiama, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė gali toliau didinti oro taršą, tačiau pažymėtina, jog tai, ar ieškovė didina oro taršą, galima nustatyti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja klausimų, į kuriuos gali būti atsakyta tik išnagrinėjus ginčą iš esmės.
25. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ne tik ginčo šalims, bet ir kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu, kadangi apeliantė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kokią įtaką pritaikytos laikinosios priemonės gali daryti byloje nedalyvaujančių asmenų teisėms bei pareigoms. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės komunalines ir kitas paslaugas teikiantiems asmenims/bendrovėms nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausta tik atsakovės vardu veikiantiems asmenims, t. y. jos iniciatyva kreipusis į tam tikrus asmenis dėl tam tikrų veiksmų atlikimo, imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama iškraustyti ieškovę iš patalpų arba kuriais būtų trukdoma ieškovei naudotis patalpomis (į jas patekti), įskaitant, bet neapsiribojant, nutraukti komunalinių ir kitų paslaugų tiekimą nurodytoms patalpoms.
26. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, nes šalių byloje patirtų išlaidų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas galutiniame teismo sprendime dėl ginčo esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.