- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- AN2-29-360/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01001-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- M. D.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje M. D. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 108 straipsnio 1 dalį 90 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 13 d., 21.00 val., žinodamas, kad telefonas „LG“ turi gedimų, kurie nėra taisomi su garantiniu talonu, pardavė jį („LG“ telefoną) I. E. už 100 eurų ir apie tai pirkėjo neinformavo; tokiu būdu M. D. įgijo svetimą turtą (100 eurų) ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. skundą atmetė.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. apeliaciniu skundu prašo nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad parduodamas telefoną I. E., nurodė defektą, kad telefonas persikrauna, perdavė priedus, pirkimo kvitą, o ne garantinį taloną, kaip nurodoma nutarime. Praėjus savaitei, pirkėjas telefonu pareiškė pretenzijas dėl telefono kokybės, pradėjo grasinti policija. Apeliantas teigia, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, jis kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl I. E. melagingų parodymų davimo, be to, dėl tyrėjos J. K. šališkumo ir kompetencijos stokos pateikė prašymą dėl jos nušalinimo. Tyrėja J. K. nei prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą, nei po protokolo surašymo nesupažindino su ANK numatytomis teisėmis, neleido susipažinti su bylos medžiaga, nenurodė, kokiais įrodymai grindžia neva padarytą nusižengimą, nesuteikė galimybės nei raštu, nei žodžiu duoti išsamius paaiškinimus, net nesugebėjo tinkamai paaiškinti kaltinimo. Pagal suformuotą teismų praktiką sukčiavimo esmė yra tai, kad kaltininkas svetimą turtą ar turtinę teisę įgyja (arba išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina) neteisėtai, apgaule. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja ar administracine teisine prasme, yra apgaulės naudojimas. Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas, būtina nustatyti iš anksto susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga. Šiuo atveju teismas jo kaltę grindė nukentėjusiojo parodymais, tačiau visiškai nevertino jo, M. D., duotų paaiškinimų ir su jais susijusią byloje esančią medžiagą. Apeliantas pažymi, kad parduodamas telefoną pirkėjui I. E. nurodė telefono defektą, t. y. tai, kad telefonas persikrauna ir tai, kad šio defekto garantinis remontas netaiso. Kad neturėjo jokio ketinimo apgauti pirkėjo, įrodo parduoto telefono kaina, nes jis buvo parduotas už ypač mažą kainą - 100 Eur, o tokio modelio naujo telefono kaina yra 500 Eur. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime yra neteisingai nurodyta aplinkybė dėl garantinio talono. Patvirtina, jog pats telefoną pirko ne naują, bet naudotą ir jį įsigyjant nebuvo perduotas joks garantinis talonas, tik pirkimo čekis. Kadangi Civilinis kodeksas įsigytiems daiktams numato dvejų metų garantinį terminą, tai prekės įsigijimo čekį yra pagrindas laikyti garantiniu talonu. Atsižvelgiant į tai, kad nuo telefono įsigijimo dar nebuvo suėjęs dvejų metų terminas, dėdamas skelbimą ir perduodamas telefoną pirkėjui teigdamas apie garantiją turėjo omenyje telefono įsigijimo čekį. Neteisingai teismas vertino ir aplinkybę dėl jo kreipimosi dėl telefono remonto. Patvirtina, kad kreipėsi dėl telefono gedimo į remonto įmonę, tačiau pareikalavus iš jo papildomai mokėti, telefoną atsiėmė nesutaisytą ir nenustačius telefono gedimo. Atsiimdamas telefoną, neskaitydamas pasirašė pateiktus atsiėmimo dokumentus, tikrai nežinojo apie telefonui anuliuotą garantiją. Kadangi buvo informuotas tik apie remonto kainą, bet ne apie gedimą, negalėjo žinoti ir telefono persikrovimo priežasties, todėl manydamas, jog galimai reikalinga pasikeisti bateriją, pasiūlė tai padaryti pirkėjui.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagal teismų praktiką baudžiamoji ir administracinė atsakomybė yra kraštutinės atsakomybės priemonės, jos taikomos kuomet nėra galimybės atsakomybės klausimo išspręsti civiline tvarka. Šiuo atveju ginčas dėl telefono pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų sudarymo, perduoto daikto kokybės, sutarties šalių pareigų vykdymo, dėl sutarties sudarymo atsiradusios turtinės žalos atlyginimo ir pan. gali būti ir turi būti sprendžiamas civiline tvarka, nes tai padaryti nagrinėjamu atveju yra galimybė, kaip teigia apeliantas, jo kontaktai yra žinomi, jis nesislapsto. Nepateisinama situacija, jog esant galimybei kilusį ginčą išspręsti civiline tvarka, asmeniui yra taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. apeliaciniame skunde pateikė prašymą rengti žodinį bylos nagrinėjimą. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y., jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas arba, kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, arba kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Kartu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos duomenis, nenustatė būtinumo bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, todėl šis apeliacinio skundo prašymas netenkintinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
M. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl sukčiavimo, kai pasisavinto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, už tai, kad, žinodamas, jog mobilusis telefonas turi gedimų, netaisomų pagal garantiją, apie tai neinformavęs, pardavė mobilųjį telefoną I. E. už 100 Eur. Nors apeliantas akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju susiklostė civiliniai santykiai, tačiau su tokia pozicija apygardos teismas nesutinka. Kaip teisingai aptariama ir apeliaciniame skunde, esminis sukčiavimo, kaip nusikaltimo ar administracinio nusižengimo požymis yra apgaulės naudojimas įgyjant turtą. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, išsamiai, išanalizavęs įrodymus ir juos sugretinęs tarpusavyje, išdėstė, kodėl pripažįsta, kad M. D. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, motyvavo, kaip M. D. veikoje pasireiškė apgaulė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs teismo posėdžių, vykusių apylinkės teisme garso įrašus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl M. D. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Nekyla abejonių, jog parduodamas mobilųjį telefoną, M. D. žinojo apie įrenginio gedimus, kurie pagal garantiją buvo netvarkomi. Pats apeliantas neneigia, jog iki įrenginio pardavimo dėl šio defektų kreipėsi į garantinį aptarnavimą teikusią įmonę. Kaip matyti iš atliktų darbų aprašo (b. l. 30-31), kreipdamasis dėl garantinio mobiliojo telefono tvarkymo, M. D. nurodė, kad įrenginys persikrauna arba išsijungia pats, naudojantis persikrauna, stringa (b. l. 30-31). Apeliaciniame skunde M. D. teigia, jog už telefono remontą buvo pareikalauta sumokėti, todėl jis įrenginį atsiėmė nesutaisytą ir nenustačius telefono gedimo. Taigi defektai, dėl kurių M. D. kreipėsi į garantinį aptarnavimą, nebuvo pašalinti ir M. D. žinojo, jog garantinis aptarnavimas šių defektų nemokamai netvarko. Žinodamas defektus, M. D. paskelbė internetinėje svetainėje apie mobiliojo telefono pardavimą, pats pripažino, jog skelbime apie defektus neužsiminė, nors kaip teigė apylinkės teisme, apie juos nurodydavo paskambinusiems asmenims, o susitikime su nukentėjusiuoju I. E. užsiminė, kad telefonas persikrauna. M. D. gynybinę poziciją apie tai, kad jis pirkėjui nurodė parduodamo įrenginio defektus, paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo I. E. parodymai, kad jam susitikimo metu buvo pasakyta, jog dėl greito išsikrovimo reikia pasikeisti bateriją, ką jis ir padarė, tačiau problema išliko, todėl jis kreipėsi į pardavėją, vėliau ir į garantinį aptarnavimą. Byloje pateiktoje M. D. skelbimo kopijoje matyti, jog nurodoma, kad garantija iki 2018 m. (b. l. 46), nors bylos duomenys patvirtina, jog būtent tų defektų, dėl kurių remonto į įmonę kreipėsi ir pats apeliantas, pagal garantinį aptarnavimą nėra tvarkoma, taigi nekyla abejonių, jog skelbimo tekstas neatitinka realios situacijos – įrenginio defektai pagal garantiją nešalinami. Nors apylinkės teismo posėdyje apeliantas teigė, jog pardavė ne pagal šį skelbimo tekstą, jį buvo redagavęs, tačiau pakeisto skelbimo neišsaugojo. Iš bylos duomenų matyti, jog skelbimo kopiją pateikė nukentėjusysis, todėl nėra realaus pagrindo manyti, jog jis mobilųjį telefoną įsigijo pagal kokį nors kitą skelbimą. Taigi bylos duomenų visuma (nukentėjusiojo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai, atliktų darbų aprašas, skelbimas bei kiti rašytiniai duomenys) leidžia pagrįstai spręsti, jog parduodamas mobilųjį telefoną M. D. nebuvo sąžiningas ir nutylėjo apie defektus, kurie netaisomi pagal garantinį aptarnavimą, todėl pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant.
M. D. apeliaciniame skunde išsako priekaištų dėl administracinio nusižengimo tyrimo, vykusio policijos įstaigoje: tyrėjos J. K. šališkumo, kompetencijos stokos, nesupažindinimo su bylos medžiaga, ANK numatytomis teisėmis, nesuteikimu galimybės duoti paaiškinimus. Kaip matyti iš bylos duomenų, tyrėja J. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą, o nutarimą, kuriuo iš esmės išsprendė administracinio nusižengimo bylą, priėmė kita pareigūnė. Pirmosios instancijos teismas kvietė J. K. į posėdį, tačiau ji neatvyko, informuodama, jog turi nedarbingumą, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. sutiko tęsti bylos nagrinėjimą be liudytojos apklausos. Nors apeliantas teigia, jog nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, negalėjo pateikti paaiškinimų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pats M. D., ne visada su pareigūnais bendradarbiavo, pvz. atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą, paaiškinimą. Kaip apylinkės teismo posėdyje pripažino pats M. D., iš jo žodžių pareigūnės surašyto ir jam pateikto paaiškinimo jis nepasirašė ir net neskaitė, bet buvo įsitikinęs, jog surašyta neteisingai. Naudojimasis ANK numatytomis teisėmis M. D. buvo užtikrintas nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme. Ji turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, viešame teismo posėdyje davė teismui paaiškinimus, reiškė prašymus, dėl kurių priimti atitinkami sprendimai. Taigi apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog apeliantui administracinio nusižengimo byloje buvo neužtikrintos ANK jam garantuojamos teisės.
M. D. apeliaciniame skunde taip pat pabrėžia, kad institucijos nutarime netiksliai nurodyta, kad jis perdavė garantinį taloną, nors perdavė tik pirkimo kvitą. Šis apelianto argumentas atmestinas, kadangi tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš nutarimo matyti, jog aprašant nusižengimo esmę, minima, jog M. D. žinojo apie telefono gedimus, kurie nėra taisomi su garantiniu talonu ir nenurodoma, kad M. D. būtų perdavęs garantinį taloną pirkėjui. Kita vertus, iš byloje esančių telefono fotonuotraukų matyti, jog prie telefono yra pridėtas ir garantinis talonas (b. l. 26). Kaip apylinkės teismo posėdyje teigė apeliantas, įrenginio komplekte garantinis talonas galėjo būti, tačiau atskirai šio dokumento neperdavinėjo. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, jog apelianto argumentai apie netikslią nutarimo formuluotę nepagrįsti.
Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apylinkės teismas, nagrinėdamas M. D. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog M. D. pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį yra nubaustas pagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.