Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką ir terminus, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-06-22 pirminė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė G. Č. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteikta naudotis ir valdyti (išnuomota) prekė (telefonas Samsung Galaxy Grand Prime VE G531 F) su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal sutartį, prekė pereis atsakovei nuosavybės teise. Atsakovė įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas (po 19,99 eurų kas mėnesį) ir kitus mokėjimus, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolinga 134,89 eurų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.504 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio projektams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius (Lietuvos Respublikos CK 6.886 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 str.). Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad atsakovė turi pareigą sumokėti kreditorei 134,89 eurų skolą.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str.). Išperkamosios nuomos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė mokės kreditorei 2 procentų dydžio delspinigius už nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atsakovei buvo apskaičiuoti 162,04 eurų delspinigiai už laikotarpį nuo 2016-11-23 iki 2017-04-13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006‑11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005‑06‑06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Iš atsakovės prašomos priteisti netesybos (delspinigiai) yra aiškiai per didelės ir laikytinos baudinėmis (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-107/2006). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad 2 procentų dydžio delspinigių norma yra neprotingai didelė ir nesąžininga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.258 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, netesybos mažintinos iki 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Dėl nurodytų aplinkybių iš atsakovės priteistini 4,05 eurų delspinigiai ieškovės naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. 2017-02-07 pirminė kreditorė UAB „Be kredito“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2017-01/02, pagal kurią ieškovė perėmė skolos iš atsakovės reikalavimo teisę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi pagal sutartį, todėl iš atsakovės priteistina 134,89 eurų skola ir 4,05 eurų delspinigiai ieškovės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (138,94 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017‑04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (46,79 procento) iš atsakovės priteistina 7,02 eurų žyminio mokesčio ieškovės naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 134,89 eurų skolą, 4,05 eurų delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (138,94 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017‑04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7,02 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas