- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- I-6997-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- L. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjai L. V., pareiškėjos atstovui (advokato padėjėjui) Virginijui Ražukui, atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Aurelijui Mačiulaičiui ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Dmitrijui Daščinskiui (Dmitrij Daščinskij),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo bei potvarkio panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), kuriuo prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 3R-123 (AG-85/05-2016) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, Ministerija) kanclerio 2015 m. gruodžio 2 d. potvarkį Nr. 4D-154 „Dėl Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Skundžiamas potvarkis); 3) įpareigoti Ministeriją iš naujo atlikti L. V. pateiktos 2015 m. birželio 30 d. paramos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ vertinimą.
Pareiškėja paaiškina, jog Skundžiamu potvarkiu buvo nuspręsta, kad pareiškėjos projektas „Investicijos į ūkį“ (2015 m. birželio 30 d. paraiškos registracijos Nr. 17VM-KM-15-1-06060-PR001) (toliau – ir Projektas) yra netinkamas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kadangi neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2015 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 metų, patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 27 punkto, 29.1, 29.2 ir 31.1 papunkčių.
Skundžiamame potvarkyje numatytos įsigyti investicijos: 12 korpusų plūgas, 8 m darbinio pločio sėjamoji, 28 tonų keliamosios galios puspriekabė, grūdų džiovinimo bei sandėliavimo įranga ir angaras buvo įvertinti kaip nesusijusios su projekto įgyvendinimu ir pieninės galvijininkystės veikla, nebūtinos projektui vykdyti. Su tokiomis išvadomis pareiškėja nesutinka ir teigia, kad nuo pat ūkio įregistravimo, t. y. nuo 1995 m. lapkričio 30 d. ji užsiima pieninės galvijininkystės veikla. Visos 2014 m. pajamos (5 686,66 Eur) gautos iš galvijininkystės veiklos (492,06 Eur iš gyvulių pardavimo ir 5 194,60 Eur pardavus pieną), ūkis yra specializuotas gyvulininkystės ūkis (specializacija – pieninė galvijininkystė). Projekte numatytos įsigyti investicijos su pieninės galvijininkystės veikla tampriai siejasi tuo, kad numatytos įsigyti investicijos leistų mažesnėmis sąnaudomis auginti vasarinius bei žieminius kviečius, žieminius rapsus ir kitas žemės ūkio kultūras, kas įgalintų gauti didesnes pajamas, kurios būtų panaudotos pieninės galvijininkystės nuostolingumo amortizavimui. Be to, tiek pieninės, tiek mėsinės galvijininkystės plėtros sėkmė labai priklauso nuo naudojamų pašarų kokybės, jų saugos. Yra nustatyta, kad žole ir iš jos pagamintu silosu, šienu melžiamoms karvėms galima patenkinti 60 proc. reikalingos energijos ir 67 proc. proteinų, penimiems galvijams atitinkamai – 79 proc. ir 85 proc. Ta augalininkystės produkcijos dalis, kuri sunaudojama pašarams gyvuliams, yra atspindėta 2015 m. birželio 30 d. tipinio verslo plano dalyje „Pelno nuostolių prognozės“, III eilutėje „Ūkio/įmonės reikmėms sunaudota produkcija“. Taigi, Projekte numatytos išlaidos investicijoms įsigyti turi abu Taisyklių 31.1 punkte nurodytus požymius, t. y. susijusios su projektu ir remiama veikla bei įvardytos Taisyklių 30 punkte.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat teigia, kad Skundžiamas potvarkis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 42 punkte nustatytą tvarką. Tokį savo argumentą grindžia tuo, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Marijampolės paramos administravimo skyrius (toliau – ir Skyrius) 2015 m. spalio 14 d. raštu Nr. S-KM-0171179 paprašė pareiškėjos pateikti duomenis pagrindžiančius planuojamų investicijų sąsają su pienine galvijininkyste. Pareiškėja tokius duomenis pateikė 2015 m. spalio 22 d. raštu Nr. 2, Skyrius daugiau papildomų dokumentų pateikti neprašė, todėl pareiškėja buvo įsitikinusi, kad pateiktų duomenų pakanka, nes priešingu atveju pareiškėjai turėjo būti išsiųstas pakartotinis pranešimas.
Pasisakydama dėl Skundžiamo Komisijos sprendimo pareiškėja teigia, kad Komisija ginčą sprendė remdamasi ne teisiniais argumentais, bet subjektyviomis ekonominio efektyvumo prognozėmis. Komisija motyvuotai nepasisakė nei dėl vieno iš argumentų, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjos skundas, neatskleidė skundo esmės, o jos taikytas ekonominio efektyvumo kriterijus apskritai nėra įtvirtintas ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog negalima atsieti augalininkystės nuo galvijininkystės, nes augalininkystė yra aptarnaujanti galvijininkystę šaka. Verslo plane buvo kalbama, kad grūdai bus parduodami, tačiau likusi dalis – šienas, šiaudai, žolinė produkcija, naudojama šieno gamybai, t. y. naudojama galvijininkystei. Pažymėjo, kad pastaruoju metu galvijininkystės sektoriuje buvo labai nepalankios sąlygos, todėl paramos lėšos turėjo stabilizuoti ūkį, o išnykus aplinkybėms, ribojančioms galvijininkystės plėtrą, galvijininkystės ūkis galėtų būti plečiamas. Šios aplinkybės patvirtina ryšį tarp investicijų, kurias pareiškėja planavo ir galvijininkystės ūkio plėtros. Nesutiko, jog pareiškėja nenurodė visų numatomų išlaidų, nes jos visos buvo nurodytos Paraiškoje, o visos išlaidos dėl anksčiau minėtų priežasčių yra būtinos. Pareiškėjos nurodytos planuojamų įsigyti prekių kainos neviršijo rinkos kainų, todėl yra pagrįstos. Visos pareiškėjos nurodytos prekės buvo išvardintos Taisyklių 30 punkte ir to pakanka, kad nebūtų taikomas Taisyklių 31 punktas. Teigė, jog galvijininkystės sektoriaus plėtra yra negalima be augalininkystės sektoriaus vystymo.
Pareiškėja nurodė, jog visą savo auginamą produkciją šiais metais naudojo pašarams, nes dėl netinkamų oro sąlygų produkcija buvo netinkama pardavimui, tiekėjai jos nepriėmė. Kadangi pareiškėja neturi angaro pašarams laikyti, jie yra laikomi lauke, o kadangi šie metai buvo lietingi, dalis pašarų yra apipeliję, supuvę ir netinkami naudoti, todėl pareiškėja patiria nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–36).
Atsakovė paaiškina, kad Agentūra, vertindama Projektą, nustatė, jog pareiškėja paramos prašo pieninei galvijininkystei, tačiau iš Verslo plano III lentelėje nurodytos informacijos matyti, kad ūkio veiklos sritis – gyvulininkystė, bet ūkininkė taip pat planuoja užsiimti ir augalininkystės veikla. Ūkyje bus auginami vasariniai ir žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai ir kitos žemės ūkio kultūros. Augalininkystės produkcijai pardavimo pirkimo-pardavimo sutarčių nėra sudaryta – ūkininkė šią produkciją parduos rinkos kainomis palankiausias sąlygas pasiūliusiems supirkėjams, pareiškėja planuoja už paramos lėšas atliktas investicijas naudoti ir augalininkystės srityje. Pateiktoje patikslintoje pelno (nuostolių) prognozių lentelėje pareiškėja nurodė, jog didžiąją dalį pajamų planuoja iš augalininkystės produktų pardavimo, tuo tarpu iš gyvulininkystės planuojama nežymi pajamų dalis. Prie 2015 m. spalio 12 d. atsakymo į Agentūros 2015 m. rugsėjo 28 d. paklausimą Nr. S-KM-0168010 pridėtos patikslintos paraiškos IX skyriuje pareiškėja nurodė, jog auginamų gyvūnų skaičiaus prognoziniais metais neketina didinti, taip pat neketina didinti pajamų iš pieninės galvijininkystės srities. Patikslinusi paraišką ir Verslo planą pareiškėja nurodė, kad iki 2021 m. ūkyje bus laikomos 6 karvės, todėl nesikeis vidutinis priemilžis bei pajamos, gautos už natūralaus pieno pardavimą.
Atsakovė paaiškina, kad 2015 m. spalio 14 d. Pareiškėjai buvo išsiųstas paklausimas Nr. S-KM-0171179 „Dėl pakartotinio reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“, kuriame Agentūra prašė pagrįsti, kad įsigyjamos investicijos bus 100 proc. orientuotos į prioritetinę galvijininkystės veiklą, pagrįsti investicijų reikalingumą bei patikslinti grynojo pelningumo rodiklį. Pareiškėja 2015 m. spalio 22 d. atsakyme į Agentūros paklausimą nurodė, kad 100 proc. investicijų numatoma padaryti į gyvulininkystės sektorių, o planuojami įsigyti plūgas, sėjamoji, puspriekabė, grūdų džiovinimo bei saugojimo įranga ir angaras bus naudojami vykdant veiklą tik gyvulininkystės sektoriuje, tačiau tai neatsispindi pareiškėjos Verslo plane, kuriame nurodoma, kad pareiškėja nedidins turimų gyvulių skaičiaus, todėl nebus gaunamos didesnės pajamos už parduotą produkciją. Be kita ko, pareiškėja nurodo, kad „grūdų džiovinimo ir saugojimo įranga ir angaras bus naudojami tik gyvulininkystės veikloje laikant ir saugojant pašarus galvijams“, tačiau taip pat nurodo, kad pagaminta augalininkystės produkcija nebus sandėliuojama, ją numatoma parduoti iš karto nuėmus derlių“. Atsakyme į paklausimą pareiškėja nurodė, kad „augalininkystės produkcijos pajamos kaip kompensacinė priemonė yra būtinos vykdant projektą gyvulininkystės sektoriuje, nes esant šiandieninei situacijai ir užsiimant tik gyvulininkystės veikla, ūkis būtų ekonomiškai negyvybingas ir generuotų nuostolius“. Minėti teiginiai bei Verslo plano informacija patvirtina, jog už paramos lėšas numatoma įgyti žemės ūkio technika bus naudojama augalininkystėje.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 25 punktu ir nurodė, kad šiuo atveju pareiškėja nurodė tik vieną specializuotą veiklos sektorių –galvijininkystę, tačiau jos Paraiškoje nurodytos investicijos buvo skirtos ne tik galvijininkystei, bet ir augalininkystės produkcijos gamybai. Iš Paraiškos turinio matyti, kad pareiškėja planuoja vykdyti veiklą iš dviejų sektorių, o vadovaujantis minėtu Įgyvendinimo taisyklių 25 punktu, tokios Paraiškos tenkinimas yra negalimas, nes pareiškėja turi pasirinkti tik vieną ūkinės veiklos sektorių. Be to, iš Paraiškos turinio aiškiai matyti, kad dalis ar netgi visos išlaidos susijusios su augalininkyste, o ne galvijininkyste. Išlaidos, skirtos augalininkystės produkcijos gamybai, o ne pašarų gamybai laikytinos visiškai nepagrįstomis ir neatitinka taisyklių reikalavimų. Be to, pareiškėja pati nurodė, kad pašarus galvijams pirks, o ne naudos savo išaugintą produkciją. Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis galvijininkystės ūkio plėtros ji neplanuoja, o jei iš galvijininkystės pajamos nedidės, visiškai nėra aišku kam reikalingos pareiškėjos numatomos investicijos.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 52–57).
Agentūra nurodo, jog pareiškėja, 2015 m. birželio 30 d. teikdama Paraišką paramai gauti, nurodė, kad žemės ūkio šaka, kuriai prašoma investicijos, yra pieninė galvijininkystė ir augalininkystė. Verslo plane (V lentelė) buvo pateikta informacija apie produkcijos gamybą ir pardavimus, tačiau nebuvo pateikta detalizuota informacija apie auginamų gyvūnų skaičių, parduotų gyvulių skaičių, vidutinę pardavimo kainą ir gaunamas pajamas. Be kita ko, tinkamų finansuoti išlaidų lentelėje buvo nurodyta, kad ketinama investuoti perkant naują žemės ūkio techniką – plūgą, sėjamąją, puspriekabę bei investuojant į naujus technologinius įrenginius – grūdų džiovinimo bei saugojimo įrangą bei angarą, tačiau paraiškos 3 priedo IX lentelėje, kurioje prašoma nurodyti numatomas investicijas bei jų finansavimo šaltinius buvo nurodyta visiškai kita žemės ūkio technika ir įranga – purkštuvas ir javų kombainas. Taip pat, buvo prašoma finansuoti konsultavimo paslaugas, skyrėsi ne tik investicijų pobūdis, bet ir prašoma paramos suma. Pareiškėja savo pirminėje Paraiškoje tiksliai nenurodė į ką konkrečiai ketina investuoti, kadangi skirtingose paraiškos dalyse buvo nurodytos skirtingos investicijos. Pareiškėja nenurodė prognozuojamos produkcijos gamybos ir pardavimų gyvulininkystės srityje, nors, kaip pati teigia, tai yra sritis, į kurią ketinama investuoti. Taip pat, teikdama pelno (nuostolių) prognozių lentelę, balanso prognozes, pareiškėja nurodė duomenis, susijusius tik su augalininkystės sritimi, bet ne su gyvulininkyste. Be to, tinkamų finansuoti projekto išlaidų lentelėje plūgo, sėjamosios bei puspriekabės būtinumo pagrindimas buvo identiškas, dėl ko nebuvo galima nustatyti konkrečios prašomų investicijų funkcijos. Dėl šių išvardytų priežasčių Agentūra negalėjo įvertinti investicijų būtinumo pareiškėjos ūkyje, todėl paprašė patikslinti/pateikti reikiamus dokumentus. Pareiškėja pateikė atsakymą į paklausimą, kuriame nurodė, kad žemės ūkio šaka, kuriai prašoma paramos – pieninė galvijininkystė. IX lentelėje pareiškėja nurodė auginamų gyvūnų skaičių ataskaitiniais, einamaisiais bei prognoziniais metais, tačiau iš pateiktų duomenų buvo matyti, kad pareiškėja neketina didinti turimų karvių skaičiaus bei didinti pajamų iš Paraiškoje nurodytos pieninės galvijininkystės srities. Pareiškėja nurodė, kad iki pat 2021 m. ūkyje bus laikomos 6 karvės, dėl ko nesikeis vidutinis primilžis bei pajamos, gautos už natūralaus pieno pardavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal verslo plane pateiktus duomenis pareiškėja planuoja gauti paramą pieninės galvijininkystės sričiai, o ne augalininkystei, tačiau prognozuojant gaunamą pelną iš pieninės galvijininkystės jis nebuvo didinamas, t. y. investavus į pareiškėjos nurodytą prioritetinę pieninės galvijininkystės sritį (įsigyjant žemės ūkio techniką), darbo našumas nepasikeis, pieninės galvijininkystės sritis neužtikrins ūkio augimo ir pajamų didėjimo. Iš pareiškėjos patikslintos Paraiškos ir verslo plano matyti, kad pieninės galvijininkystės sritis nebus vystoma, todėl Agentūra turėjo pagrįstų abejonių dėl planuojamų investicijų į pareiškėjos ūkį būtinumo ir dar kartą kreipėsi į pareiškėją dėl duomenų patikslinimo. Agentūra taip pat prašė pagrįsti investicijų reikalingumą bei patikslinti grynojo pelningumo rodiklį. Nepaisant to, pareiškėja nenurodė, kam tiksliai bus naudojama įsigyta žemės ūkio technika, todėl Agentūra neturėjo galimybės įvertinti šios technikos reikalingumo pareiškėjos ūkyje. Nors pareiškėja ir nurodo, kad ši žemės ūkio technika bus išskirtinai naudojama tik gyvulininkystės sektoriuje, tai neatsispindi pareiškėjos verslo plane.
Agentūra taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog Agentūra pažeidė Paraiškos vertinimą, o tokį savo nesutikimą grindžia Įgyvendinimo taisyklių VI skyriaus 16 punktu ir Administravimo taisyklių 42 punktu bei teigia, kad šiuo atveju pareiškėja klaidingai aiškina šio punkto taikymą, kadangi Agentūra gavo atsakymus į paklausimus ir prašomus duomenis, tačiau jie nepagrindė pareiškėjos teiginio, kad investicija orientuota išskirtinai į pieninę galvijininkystę, o ne kitas žemės ūkio šakas.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, jog palaiko atsakovės poziciją bei teigė, kad pareiškėjos ūkiui tokių didelių investicijų nereikia, iki šiol šešiems galvijams pašarų pakako, o didinti jų kiekį pareiškėja neplanuoja, todėl manytina, kad tokio didelio kiekio pašarų pareiškėjos galvijininkystės ūkiui nereikia. Įvertinus Paraiškos turinį darytina išvada, kad pareiškėja pereina prie dviejų ūkinės veiklos sektorių, o ne konkrečiai galvijininkystės, nes visiškai nenumatomas joks galvijininkystės vystymas. Nors pareiškėja nurodė, kad neturi kur saugoti pašarų, tačiau kaip nurodė pati pareiškėja, ji galvijininkyste užsiiminėja ne pirmus metus ir iki šio laikotarpio pašarų užtekdavo. Paraiška su norima vykdyti veikla yra absoliučiai nesusijusi, iš pareiškėjos pateiktų argumentų matyti, jog Paraiškos lėšomis planuojama padengti savo patirtus nuostolius augalininkystėje. Pažymėjo, jog iš augalininkystės gaminių, tik labai maža dalis skiriama pašarams naudoti, o didžiąją produkcijos dalį sudaro grūdai, kurie yra parduodami.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 3R-123 (AG-85/05-2016) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2015 m. gruodžio 2 d. potvarkio Nr. 4D-154 „Dėl Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, sąrašo patvirtinimo“ panaikinimo.
Pareiškėja skunde iš esmės teigia, jog jos pateiktas projektas atitinka visus Taisyklių reikalavimus, planuojamos įsigyti investicijos: 12 korpusų plūgas, 8 m darbinio pločio sėjamoji, 28 tonų keliamosios galios puspriekabė, grūdų džiovinimo bei sandėliavimo įranga ir angaras yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir pieninės galvijininkystės veikla, nes pasitelkiant šias priemones užaugintos grūdinės kultūros bus naudojamos pašarams.
Iš teismui pateiktos Komisijos byloje Nr. AG-85/05-2016 (toliau – ir Komisijos byla) esančios medžiagos matyti, kad Potvarkiu buvo nuspręsta, jog pareiškėjos Projektas yra netinkamas gauti paramai, nes neatitinka Taisyklių 27 punkto, 29.1, 29.2 ir 31.1 papunkčių reikalavimų (Komisijos bylos 1 t., b. l. 11–13).
Taisyklių 27 punktas nustato, jog projekte turi būti numatytos visos išlaidos, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla. Perkamos prekės turi būti naujos, nenaudotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų nustatytus reikalavimus. Paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, ir ne daugiau nei numatytas paramos dydis ir intensyvumas. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti išvardytos pagal išlaidų kategorijas. Jei iki paramos paraiškos pateikimo prekių, paslaugų ir (arba) darbų pirkimai neatlikti, tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiami trys komerciniai pasiūlymai (su lygiaverčiais išlaidų pagrindines technines savybes apibūdinančiais techniniais parametrais), kuriais pagrindžiama visa prašoma paramos suma, o tinkama finansuoti išlaidų suma nustatoma pagal mažiausią pasiūlytą kainą. Tuo atveju, kai pareiškėjo pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose nurodyta prekės (paslaugos) darbų kaina yra 10 proc. didesnė, nei analogiškos rinkoje egzistuojančios prekės (paslaugos) ar darbų kainos, atliekami Administravimo taisyklių 69 punkte nurodyti veiksmai. Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos būtinos projektui vykdyti bei numatytos paramos paraiškoje (29.1 papunktis) ir realiai suplanuotos, pagrįstos ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų (29.2 papunktis). Netinkamos finansuoti išlaidos – išlaidos, nesusijusios su projektu ir remiama veikla ir neįvardytos šių Taisyklių 30 punkte (31.1 papunktis).
Iš pareiškėjos pateiktos 2015 m. birželio 30 d. paraiškos matyti, jog pareiškėja paramos prašo projektui „Į gyvulininkystės ūkį“. Tuo tarpu pareiškėjos nurodomos anksčiau minėtos investicijos pačios pareiškėjos yra siejamos su žemės ūkio produktų gamyba, t. y. pati pareiškėja paraiškoje nurodė, jog investicijos reikalingos siekiant didinti darbo našumą ir dirbamos žemės savalaikę priežiūrą, taip pat, jos reikalingos žemės ūkio produkcijos sandėliavimui, planuojant dirbamos žemės plotų didinimą ir didesnių produkcijos kiekių gavimą (Komisijos bylos 1 t., b. l. 132–134). Be to, pareiškėjos pateiktame verslo plane ji nurodė, jog ūkyje auginama produkcija bus parduodama rinkos kainomis palankiausias sąlygas pasiūliusiems supirkėjams (Komisijos bylos 1 t., b. l. 148). Verslo plane pareiškėja nenurodė, jog tokia produkcija bus naudojama pašarams jos auginamiems galvijams šerti. Be to, iš verslo plano V dalyje pateiktos informacijos matyti, jog pajamų didėjimas planuojamas tik iš augalininkystės, o pajamos iš pienininkystės bei galvijininkystės numatytos nekintančios (Komisijos bylos 1 t., b. l. 149–152). Be kita ko, pareiškėja 2015 m. spalio 22 d. atsakyme į Agentūros 2015 m. spalio 14 d. raštą Nr. S-KM-017119 nurodė, jog pagaminta augalininkystės produkcija nebus sandėliuojama – ją numatoma parduoti iš karto nuėmus derlių (Komisijos bylos 1 t., b. l. 171). Taigi, pareiškėjos pateikti argumentai dėl planuojamų investicijų panaudojimo gyvulininkystės veiklai yra prieštaringi. Vienu atveju pareiškėja teigia, jog įranga bus naudojama augalininkystei, kurios produkcija bus naudojama pašarams, o kitu atveju teigia, jog jos augalininkystės produkcija nebus sandėliuojama. Taip pat, sutiktina su atsakove, jog pareiškėja nepagrindė investicijų būtinumo Projekto įgyvendinimui ir dėl to, kad pareiškėja turi tik 6 karvių bandą (paraiškos IX skyrius, Komisijos bylos 1 t., b. l. 34) ir tokia pati planuojama visu 2015–2012 m. laikotarpiu, joks pajamų didėjimas bei galvijų skaičiaus didinimas pagal Projektą neplanuojamas, todėl pareiškėjos nurodomos investicijos yra visiškai nepagrįstos ir nelogiškos. Iš minėtų faktinių duomenų bei byloje esančių aplinkybių matyti, jog pareiškėja nepagrindė, kad investicijos 100 proc. bus padarytos į gyvulininkystės veiklą, o kaip teisingai Skundžiamame sprendime nurodė Komisija, pareiškėjos nurodomos investicijos būtų efektyvios tik jas investavus į augalininkystės ūkį, o ne gyvulininkystę.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog buvo pažeista Administravimo taisyklių 42 punkte nustatyta tvarka, tačiau teismas su tokiu pareiškėjos argumentu nesutinka.
Administravimo taisyklių 42 punktas nustato, jog iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu ir (arba) projekto vykdymu ar pareiškėjo veikla, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų. Negavus prašomų duomenų, siunčiamas pakartotinis pranešimas. Mokėjimo agentūra pareiškėjui išsiunčia pranešimą raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas, jeigu asmuo sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjai pakartotiniai pranešimai buvo siunčiami kelis kartus, pareiškėjai buvo sudaryta galimybė tikslinti Agentūrai pateiktus dokumentus. Agentūrai nustačius, jog pareiškėjos pateiktų duomenų pakanka priimti sprendimui dėl paramos skyrimo, Projektas buvo išnagrinėtas. Jokie teisės aktai nenustato, jog prieš priimant sprendimą skirti arba neskirti paramos, paraišką pateikęs asmuo turi būti informuojamas, kad jo pateiktų dokumentų pakanka sprendimui priimti. Jokių kitų procedūrinių pažeidimų skunde teismui pareiškėja nenurodė, todėl darytina išvada, kad Skundžiamas potvarkis priimtas nepažeidžiant teisės aktais numatytų procedūrų.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2015 m. gruodžio 2 d. potvarkį Nr. 4D-154 „Dėl Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, sąrašo patvirtinimo“, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas. Taip pat, nėra pagrindo naikinti ir skundžiamą Komisijos sprendimą, nes jis priimtas surinkus visus tokiam sprendimui priimti reikalingus įrodymus ir tinkamai juos išanalizavus. Nors Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nevisiškai išsamiai atsakyta į visus pareiškėjos skunde pateiktus argumentus, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 3R-123 (AG-85/05-2016) taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus pirmuosius du pareiškėjos reikalavimus, atmetamas kaip išvestinis ir reikalavimas įpareigoti Ministeriją iš naujo atlikti pareiškėjos pateiktos 2015 m. birželio 30 d. paramos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ vertinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos L. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.