- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- e2-2069-769/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00376-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Augustė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- T. J.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 5211,06 Eur negrąžinto kredito, 603,80 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, 26 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 5211,06 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo termino dienos, 499,80 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1470,00 Eur administravimo mokesčio, 7,29 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018-09-08 iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2017-09-07 tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (toliau – vartojimo kredito sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 5800,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui; vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4619,00 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 26 proc.) bei 614,71 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022-09-07. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, ieškovei turėjo būti grąžintas per 60 mėnesinių įmokų. Ieškovė nurodė, jog atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl 2019-01-09 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.
Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Iš teismui pateiktų ieškovės duomenų matyti, kad skolinantis 5800 Eur sumą, bendra mokėtina suma turėjo būti 11033,71 Eur, kurioje 4619 Eur sudaro palūkanos už 5 skolinimosi metus ir 614,71 Eur tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas “preliminarus” per mėnesį 10,25 Eur. Administravimo mokestis pasiūlyme dėl 5800 Eur suteikimo į bendrą kredito kainą įskaičiuotas nebuvo.
Iš teismui pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad nuo paskolos gavimo dienos iki 2018-12-09 atsakovas iš viso ieškovei sumokėjo 2284,93 Eur sumą, t.y., beveik penktadalį visos mokėtinos skolos. Ieškovės teigimu, atsakovas liko skolingas 5211,06 Eur paskolos ir 603,80 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2019-01-16 kreipimosi į teismą dienos. Pagal teismui pateiktą Dalinių įmokų mokėjimo ( tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarką, atsakovas yra pilnai sumokėjęs 12 mėnesinių įmokų ( sumokėjo 2284,93 Eur, o pagal lentelę turėjo sumokėti 2206,77 Eur, dalis įmokų buvo užskaityta kaip vėlavimo palūkanos, tarpininkavimo mokestis, administravimo mokestis), todėl laikytina, kad atsakovo kredito likutis mažintinas iki 5120,16 Eur, įvertinus 90,90 Eur sumą, užskaitytą kaip administravimo mokestis, nors toks mokestis nei mokėjimo lentelėje nebuvo nurodytas, nei buvo įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito kainą.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad paimto kredito atsakovas negrąžino, sutartis 2019-01-09 nutraukta, iš atsakovo ieškovei priteistina 5120,16 Eur likusi negrąžinta kredito dalis.
Sudarydamos vartojimo kredito sutartį šalys susitarė dėl 26 procentų palūkanų normos, buvo nurodyta ir galutinė, per 5 metus mokėtina palūkanų suma,- 4619 Eur. Vadovaujantis tarp šalių sudarytų Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.15 punktu, atsakovui sutikus su jam teikiamo pasiūlymo dėl 5800 Eur kredito suteikimo sąlygomis, ieškovei iš atsakovo priteistina ieškovės prašoma 603,80 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019-01-16), suma, 26 procentai mokėjimo palūkanų už negrąžintą 5120,16 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos ( 2019-01-31) iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.874 straipsnis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 499,80 Eur tarpininkavimo mokesčio, ieškinyje nurodydama, kad tai mokestis, skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pažymėtina, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą ( ne 1.28 p., kaip nurodyta ieškinyje) komisinis mokestis – tai mokestis, kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. 5.3. punkte teigiama, kad „Komisinis mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas“. Teismui pateiktoje dalinių įmokų mokėjimo lentelėje šis mokestis nurodytas kaip „preliminarus“. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis). CK 6.228⁴ straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sąlygos yra nesąžiningos: kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos informacijos, reikalingos apsispręsti – sudaryti sutartį ar ne, ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, įvertinus, kad Sutartis tarp šalių vienašališkai nutraukta ir ieškovei nebereikia patirti išlaidų, susijusių su atsakovo mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ( kam ir yra ieškovės numatytas komisinis mokestis), įvertinus šio mokesčio apskaičiavimo tvarką, nurodytą Sutarties 5.3. punkte, priklausomą nuo kasmėnesinių įmokų dydžio ir priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, teismui priteisus visą negrąžintą kreditą, o ne mėnesines įmokas ( nuo kurių ir turėtų būti skaičiuojamas komisinis mokestis Sutarčiai tebegaliojant), prašoma priteisti iki 2022-09-07 paskaičiuota tarpininkavimo mokesčio suma ( preliminariai apskaičiuota) laikytina nepagrįsta, todėl šioje dalyje reikalavimas atmestinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1470,00 Eur administravimo mokesčio. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte sutarties administravimo mokestis apibrėžiamas kaip mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, jis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka, kur nurodyta, jog sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį; sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 eurų; vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu. Pagal 5.14 punktą, bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį; jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad sąlyga dėl administravimo mokesčio mokėjimo yra visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali / negalėjo numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas, šis mokestis nebuvo nurodytas pasiūlyme, nebuvo įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito kainą, todėl reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovė prašo priteisti 7,29 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y., nuo 2018-09-08, iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškinyje nurodyta, kad šios palūkanos skaičiuojamos pagal Sutarties 6.1 p. bei CK 6.261 straipsnį, numatantį minimalių palūkanų mokėjimą už prievolės termino praleidimą. Pažymėtina, kad teismui pateiktos Sutarties 6.1. punkte nenumatytos kompensacinės palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą,- ten nurodyta: vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia ieškovė, sutarties 6.2. punkte yra numatyta vartotojo atsakomybė pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir delsiant atlikti mokėjimą daugiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, <...>, numatant netesybų mokėjimą. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Įvertinus tai, jog ieškovės prašoma priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma Sutartyje nėra numatyta, todėl neaiški jos apskaičiavimo tvarka, atsižvelgiant į tai, jog kompensuojamosios palūkanos nėra tapačios mokėjimo palūkanoms bei netesyboms, ieškovei nenurodžius Sutarties punkto, kurio pagrindu buvo skaičiuojamos 7,29 Eur kompensacinės palūkanos, nesant duomenų apie taikytą palūkanų normą,- ši ieškinio dalis atmestina.
Ieškovė prašo priteisti įstatymo nustatytas minimalias palūkanas už priteistą sumą. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 175 Eur žyminio mokesčio, prašo priteisti 246,01 Eur išlaidas už procesinių dokumentų paruošimą teismui. Pažymėtina, kad taisydama ieškinio trūkumus dėl prašomų priteisti atstovavimo išlaidų, ieškovė pateikė analogišką, kartu su ieškiniu pateiktą, PVM sąskaitos faktūros Nr.0000693 originalą, išrašytą jau kito asmens „ apskaitą tvarkančios I. Ž.“. Pažymėtina, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Atsižvelgiant į teismui pateiktus rašytinius įrodymus, dvi originalias sąskaitas faktūras dėl to paties įvykio išrašytas skirtingų asmenų, įvertinus tai, kad galimai viena jų išrašyta atgaline data, t.y. netikra, laikytina, kad vertinti teismui pateiktas sąskaitas faktūras kaip rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra teisinio pagrindo. Todėl prašymas priteisti atstovavimo išlaidas netenkintinas. Laikant, kad patenkinta apie du trečdalius ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 117 Eur žyminio mokesčio (79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis). Byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 5,41 Eur. Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos susidarė siunčiant procesinius dokumentus atsakovui, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostatomis iš dalies nukrypstant nuo CPK 96 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų taisyklių, šios išlaidos į Valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. J., a.k.(duomenys neskelbtini), 5120,16 Eur (penki tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt eurų 16 ct) negrąžinto kredito, 603,80 Eur (šeši šimtai trys eurai 80 ct) mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 16 d.), 26 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 5120,16 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 5723,96 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117 Eur (vienas šimtas septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, į.k. 303225546.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo T. J., a.k.(duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 5,41 Eur (penki eurai 41 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.