Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimo, kuriuo V. M., gim. 1942-02-23, nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt (28 Eur) dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt (868 Eur) dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta galutinė 3000 Lt (868 Eur) dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo - jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba numatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis - tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visumą. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais bei kitomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodytomis priemonėmis. Teismas, išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą ir negali būti tapatinamas su vidine nuojauta ar intuicija. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Šio reikalavimo laikymasis turi užtikrinti, kad sprendimą administracinėje byloje nulemtų tik neabejotinai patikrinti ir teisėtais būdais gauti duomenys.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kaltė yra vienas veikos subjektyviosios sudėties požymių. Kaltės turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padarytas pažeidimas. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra tyčinis administracinis teisės pažeidimas. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, kad iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-2013). Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. NI6-2330/2007).

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teismo posėdžio metu V. M. neprisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus. Parodė, kad tą dieną, apie 19 val. jie su sužadėtine, jo automobiliu atvažiavo prie parduotuvės „Maxima" (duomenys neskelbtini) gatvėje ir priparkavus automobilį, nuėjo į parduotuvę. Kadangi invalidų vietos buvo užimtos, automobilį jis pastatė šalia buvusioje laisvoje vietoje. Parkuojant automobilį, šalia buvęs automobilis stovėjo įstrižai, o išvažiuojant iš parduotuvės, ten jau galimai stovėjo kitas automobilis. Tuo metu kai jis aikštelėje prie parduotuvės parkavo automobilį, šalia stovėjusio automobilio jis tikrai nekliudė, jokio garso negirdėjo, todėl nuėjo į parduotuvę. Grįžus iš parduotuvės, jo sužadėtinei neužteko vietos į lipti į automobilį, todėl jis jį perparkavo į kitą vietą. Važiavo atbulas ir tik po to, išgirdo, kad įsijungė ištisas signalizacijos signalas. Perstačius automobilį į kitą vietą, jie pastebėjo, kad automobilis yra nežymiai įbrauktas. Apie 30 min. jie palaukė prie automobilio ir nieko nesulaukę, išvažiavo. Pažymėjo, kad jokio garso, kad būtų brūkštelėjęs, ar kliudęs kitą automobilį jis negirdėjo. Galbūt jo automobilis ir palietė kitą automobilį, tačiau jis nieko nejuto. Nurodė, jog įbrėžimą ant savo automobilio jis pastebėjo jau po to, kai pavažiavęs atbuline eiga, perstatė automobilį. Taip pat pastebėjo ir tai, kad buvo atlenktas ir automobilio dešinės pusės veidrodėlis, bet tik, kai perstatė automobilį į kitą vietą ( b. l. 30).

Liudytojas D. S. paliudijo, kad tą dieną jie su žmona ir vaiku vežimėlyje atėjo į parduotuvę „Maxima", esančią (duomenys neskelbtini). Stovėdamas prie parduotuvės su vaiku ir laukdamas žmonos, jis matė, kaip automobilis, džipas „Mercedes GL" išsukinėdamas, kabino šalia stovėjusio automobilio „Citroen" priekį, t. y. dešine vairuotojo puse užkabino šalia stovėjusį automobilį. Po ko, „Mercedes" vairuotojas išlipo, paspyrė po automobiliu išbyrėjusius stiklelius, išvažiavo ir tada tą automobilį perstatė jau kitoje vietoje. Tada iš minėto automobilio išlipo žmonės ir nuėjo į parduotuvę. Tuo metu jis stovėjo su vaiku ir laukdamas iš parduotuvės išeinančios žmonos, stebėjo viską iš šalies, gal iš 2 metrų atstumo. Tas žmogus, kuris vairavo „Mercedes" automobilį išlipo ir dviese su moterimi nuėjo į parduotuvę. Jis sulaukė kito apgadinto automobilio savininko, pasakė jam kaltininko automobilio numerius. Liudytojas patvirtino akivaizdžiai matęs šį įvykį, nes jį stebėjo gal dviejų metrų atstumu ( b. l. 66).

Liudytojas V. B. paliudijo, kad tą dieną jie su dėde, A. P., važiavo į parduotuvę „Maxima", esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje ir matė, kaip iš šios parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės atbuliniu išvažiuoja tamsios spalvos automobilis „Mercedes", kurio keleivio pusės sparnas buvo pabraižytas. Tada tas automobilis sustojo kitoje vietoje, o asmenys nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Grįžus iš parduotuvės, jie matė, kad jau buvo atėjęs ir nukentėjusysis, kuris vairavo automobilį „Citroen", kuriam, jie papasakojo matę, išvažiuojantį ir į kitą vietą aikštelėje sustojusį automobilį „Mercedes". Kadangi jis sėdėjo keleivio vietoje, ant tamsios spalvos automobilio „Mercedes" baltos spalvos nubrozdinimai matėsi akivaizdžiai. Jie su dėde matė kaip automobilis „Mercedes" pavažiavo apie 50 metrų ir sustojo kitoje vietoje, o tada jie sustojo vietoje jo. Kitas automobilis, gali būti, kad „Citroen" buvo apgadintas - vairuotojo pusėje sparnas ir durelės buvo apgadintos. Liudytojo manymu, automobilių apgadinimų pusės atitiko ( b. l. 47-48).

Liudytoja M. J. M., paliudijo, kad tą dieną, po darbo jie kartu su V. M. nusprendė užsukti į parduotuvę „Maxima". Jie priparkavo savo automobilį parduotuvės stovėjimo aikštelėje, kairėje pusėje nuo durų. Ir kairėje, ir dešinėje pusėje stovėjo kiti automobiliai. Užsukę į „(duomenys neskelbtini)," turgelį, po to, parduotuvėje „Maxima" jie užtruko dar apie 15-20 min., po ko, jau išeinat iš parduotuvės, išgirdo, kad veikia jų automobilio signalizacija. Automobilyje po kilimėliu ji buvo palikusi pinigų ir dokumentus, todėl išsigandusi pagalvojo, kad galimai išplėšė automobilį ir prie jo pribėgo. Kadangi negalėjo atidaryti durelių, V. M. perstatė automobilį į kitą vietą, į vidurinę aikštelės eilę. Tuomet jie pastebėjo, jog automobilis yra įbrėžtas ir įlenktas jo veidrodėlis - buvo nubrėžti dažai ant dešinio automobilio sparno. Apėję aplink automobilį, jie nieko nepastebėjo, nepastebėjo ir kito automobilio ir kad jis būtų buvęs apgadintas. Žmonių taip pat nebuvo, todėl jie pagalvojo, kad gal jie pavažiavo kur toliau. Palaukę dar apie 30 minučių, jie nuvažiavo prie jūros ir tada, apie 21.00 vai. vėl grįžo į parduotuvę „Maxima". Jie suprato, kad jų automobilis yra apgadintas, tačiau policiją nesikreipė, nes automobilis buvo draustas Kasko draudimu. Jeigu V. M. parkuodamasis būtų kliudęs kitą automobilį, ji būtų tai mačiusi ( b. l. 30-31).

Liudytojas D. M. paliudijo, kad liepos mėnesį, jis automobiliu Citroen C5 atvažiavo į parduotuvę „Maxima", esančią prie „Vasaros estrados" ir automobilį paliko beveik prie pat šios parduotuvės durų. Išėjęs po dvidešimties minučių prie parduotuvės durų stovėję žmonės pasakė, kad matė kaip kitas automobilis „Mercedes", kurį vairavo vyras, kliudė jo automobilį, po to dar tas žmogus išlipęs bandė pavalyti nubrozdinimus ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Liudytojai, matę šį įvykį, padiktavo minėto automobilio valstybinius numerius ir jis iškvietė policiją. Vėliau policijoje, buvo užpildytas protokolas nufotografuotas jo automobilis. Po įvykio apžiūrėjus automobilį buvo užfiksuoti šie apgadinimai - automobilio kairės pusės priekinis bamperis, sparnas, posūkis, durelės, veidrodis buvo apgadinti. Liudytojas mano, kad pagal tokius sužalojimus buvo neįmanoma jų nepastebėti. Liudytojai matę šį įvykį ir papasakoję jam, kas nutiko, buvo nepažįstami žmonės ( b. l. 39-40).

Liudytojas R. S. parodė, kad tą dieną buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, prie parduotuvės „Maxima", (duomenys neskelbtini), gatvėje, kur buvo iškviesta policija. Po įvykio, nukentėjęs žmogus, D. M., atvažiavo į policijos biurą. Jis pats asmeniškai apžiūrėjo apgadintą automobilį, jį nufotografavo. Apžiūros metu buvo užfiksuoti šie automobilio apgadinimai - buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis, sparnas, durelės, dešinės pusės veidrodėlis. Minėtu atveju automobilio apgadinimai buvo „švieži", arba, kitaip tariant, padaryti visiškai neseniai, tai padeda nustatyti ir ant automobilio atsiradusios dulkės. Apžiūrėjus taip pat matėsi, jog kito automobilio užkliudymas buvo specifinis, buvo fiksuojamas automobilio apgadinimo aukštis, pobūdis. Šio eismo įvykio schema buvo padaryta pagal kito patrulio darytas nuotraukas, pagal jo darytą juodraštį. Kai eismo įvykio metu į automobilį įvažiuoja arba jį kliudo kitas automobilis, tokie apgadinimai yra skirtingi ir turi skirtingą specifiką. Šiuo konkrečiu atveju apgadinimas buvo padarytas stipriai prabraukiant ir jį vairuotojas turėjo pajausti. Liudytojas taip pat paaiškino, jog apgadinimų aukštis gali nesutapti, nes būna, kad žmonės gudrauja, ir kiekvienu atveju, reikia žiūrėti į apgadinimų specifiką. Pvz. pridėjus į automobilį papildomo svorio, kinta ir to automobilio aukštis, be to, būna automobilių, kuriuos galima pakelti. Dėl to, tokiais atvejais, nustatant apgadinimų aukštį, labai svarbu yra apgadinimo specifika. Dauguma „Citroen" markės automobilių kai stovi ir nevažiuoja, jų kėbulas nusileidžia, o tuo metu kai važiuoja, kėbulas pasikelia, be to, ten yra ir oro pagalvės ( b. l. 40).

Liudytojas B. M. paliudijo, kad 2014 m. liepos 29 d. jis ėjo į parduotuvę „Maxima", ir išgirdo, kad suveikė automobilio signalizacija. Tada pamatė V. M. šokantį į automobilį už vairo, o šalia stovėjo J. M.. Ji negalėjo įlipti į automobilį atidaryti durelių, nes šalia stovėjo kitas automobilis. V. M. vairavo automobilį atbuline eiga prie šaligatvio Liepojos g. ir jokio kito apgadinto automobilio nebuvo ( b. l. 67).

Eismo įvykio schema nustatyta, kad 2014-07-29 eismo įvykio metu 2014 m. liepos 29 d., 18.20 val., Liepojos gatvėje ties 9 namu, Klaipėdoje, buvo apgadinti du automobiliai „Mercedes Benz", GL450 v/n (duomenys neskelbtini) ir Citroen C5, v/n (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobiliui Citroen C5, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės žibintas, kairės posūkio žibintas, kairės pusės durys. Automobiliui „Mercedes Benz", GL450 v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas (b. 1. 7-8).

Fotolentėmis nustatyta, jog nuotraukose užfiksuoti abiejų automobilių - „Mercedes Benz", GL450 v/n (duomenys neskelbtini) ir Citroen C5, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. 1. 16-17).

Apygardos teismas susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, visiškai pritaria apylinkės teismo vertinimui, jog liudytojų S. S. ir V. B. parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės analogiški. Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog V. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. yra įrodyta. Netikėti ankščiau aptartais liudytojų S. S., V. B., D. M., R. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje visiškai sutampa, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad minėti liudytojai apkalba V. M. nenustatyta. M. J. M. ir B. M. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi jie yra pažįstami (M. J. M. sieja artimi ryšiai su V. M.) ir jie gali būti suintersuoti bylos baigtimi, siekiant V. M. išvengti atsakomybės.

Ta aplinkybė, kad V. M. pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR ATPK 256 straipsnio nuostatų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Jokių naujų, teismo nutarime dar neįvertintų aplinkybių, turinčių tiek administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui, tiek skiriamos nuobaudos dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir administracinės bylos medžiagoje. Darytina išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apylinkės teismas tinkamai aiškino bei taikė administracinio teisės pažeidimo įstatymą ir tinkamai paskyrė nuobaudą V. M..

Apygardos teismas automobilio „Mercedes Benz", GL450 v/n (duomenys neskelbtini) eismo įvykio schemoje nurodytus apgadinimus – apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas (b. 1. 7-8) vertina kaip apsirikimo klaidą, nes visi kiti duomenys, kaip V. M. ir M. J. M. parodymai, foto lentelės, įrodo, jog iš tikro buvo apgadinta automobilio „Mercedes Benz", GL450 v/n (duomenys neskelbtini)“ dešinė pusė.

Aptarti duomenys nekelia jokių abejonių, kad V. M., supratęs, jog kliudė kitą automobilį, išsigando ir siekdamas išvengti atsakomybės iš įvykio vietos pasišalino tyčia, todėl V. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn bei nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pagrįstai.

Dėl apelianto prašymo bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėti žodinio proceso tvarka pastebėtina, jog ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliantas nenurodo, kokius papildomus veiksmus atlikti ir kokius įrodymus papildomai surinkti bei ištirti turėtų apeliacinės instancijos teismas. V. M., kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutinka tik su jam nepalankiu įrodymų vertinimu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimą nepakeistą, V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.