Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 3 MGL (390 Lt) bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2016 m. lapkričio 28 d., apie 14.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,72 ‰ girtumas), konflikto metu tyčia delnu sudavė į veidą savo žmonai K. P., tampė ją už plaukų, sugriebęs už galvos palenkė ją ir įsikišęs jos galvą tarp kojų pradėjo smaugti, po to du kartus keliu spyrė į veidą, taip savo veiksmais sukėlė pastarajai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Taip A. P. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

A. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- Kaltinamojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, kad gyvena kartu su savo žmona Karolina, trimis mažamečiais vaikais, jo broliu R. B. ir patėviu S. L.. Visi gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute, kuris nuosavybės teise priklauso jam. Vakar namuose kartu su savo broliu Rimu ir drauge M. L. gėrė alkoholinius gėrimus, o žmona su vaikais buvo išvažiavusi pas savo motiną. Jie visi išgėrė ir nuėjo miegoti. Rimas atsigulė į savo lovą kitame kambaryje, o Marija atsigulė šalia jo. Apie 14.00 val. grįžo namo Karolina ir pamatė jį lovoje kartu su Marija. Nors tarp jo ir Marijos nieko nebuvo, jie tik miegojo, Karolina tai pamačiusi pribėgo prie jo gulinčio lovoje ir pradėjo jį draskyti. Jis atsikėlęs iš lovos trenkė Karolinai dešinės rankos delnu per veidą, kad ji nusiramintų ir nuėjo į virtuvę. Kartu su juo į virtuvę atėjo ir Marija, o Karolina tuo metu buvo kambaryje. Po kokių 10 minučių Karolina atėjo į virtuvę ir pradėjo jį gąsdinti, tuomet jis nesusitvardė, paėmė ją už plaukų, įsikišo jos galvą sau tarp kojų ir gal netyčia keliu jai pataikė į veidą. Maždaug po kokių 5 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Jis pripažįsta, kad smurtavo prieš savo žmoną. Marijos telefono numerio nežino, kur ji tiksliai gyvena taip pat nežino. Kai viskas vyko Rimas tuo metu miegojo savo kambaryje ir nieko nematė. Alkoholį vartoja retai. Kiek jam yra žinoma Karolina vakar su vaikais išvažiavo gyventi pas savo motiną. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi (b.l. 20).

- Nukentėjusiosios K. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 m. lapkričio 28 d., 14.00 val. ji grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Užėjusi į butą, miegamajame rado miegantį vyrą A. P. ir jo draugę Mariją vienoje lovoje. Pradėjo žadinti. Aivaras atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, ji jam iš paskos. Virtuvėje įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą delnu sudavė jai į veidą. Tada griebė už plaukų ir pradėjo tąsyti. Ji nubėgo į miegamąjį ir paskambino 112. Aivaras atėjo iš paskos. Jis pradėjo rengtis, norėjo išeiti. Ji užrakino duris ir atėmė buto raktą, kad jis neišeitų. Jis pasakė, kad už tai jai atkeršys. Tada jis ją griebė už galvos, tarp kojų pradėjo smaugti ir du kartus spyrė keliu į veidą, vieną kartą pataikė. Tada atvyko policija. Smurtavo ir anksčiau. Dėl kūno sužalojimų į medikus nesikreips (b.l. 6-7).

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2016 m. lapkričio 28 d., 14.44 val., bendrajam pagalbos centrui pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėją sumušė neblaivus jos vyras (b.l. 4);

- 2015 m. lapkričio 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 28 d., apie 14.54 val. gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei nuvykus nurodytu adresu K. P. paaiškino, kad A. P. smogė ranka jai į veidą, tampė už plaukų, smaugė, spyrė koja į galvą, grasino susidorojimu. K. P. buvo labai susijaudinusi, verkė, nurodė, kad anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai (b.l. 11-12);

- alkotesterio rodmenimis, iš kurių matyti, kad A. P. 2016 m. lapkričio 28 d., 15.58 val. buvo nustatytas sunkus 2,72 promilės girtumas (b.l. 27).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, kuriame gyveno kartu su sutuoktine K. P., konflikto metu tyčia delnu sudavė į veidą savo žmonai K. P., tampė ją už plaukų, sugriebęs už galvos palenkė ją ir įsikišęs jos galvą tarp kojų pradėjo smaugti, po to du kartus keliu spyrė į veidą. Kaltinamojo A. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. P. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b.l. 41).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką A. P. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. P. – anksčiau teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, teistumas išnykęs (b.l. 30), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 31-38), dirba (b.l. 39), duomenų apie gydymąsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje byloje nėra, taip pat byloje nėra duomenų, kad A. P. yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi (buvimu) gydymo įstaigose, bei išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu A. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. lapkričio 28 d., 15.33 val. iki 2016 m. lapkričio 29 d., 11.29 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, šis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam A. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 22-23).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi (buvimu) gydymo įstaigose bei per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu šiuo laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi (buvimu) gydymo įstaigose, bei per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti A. P. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2016 m. lapkričio 28 d., 15.33 val. iki 2016 m. lapkričio 29 d., 11.29 val., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.