- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- 1S-350-365/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- G. V.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties, kuria nuteistojo G. V. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams.
2. 2018 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2012 m. kovo 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų 12 dienų.
3. Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 22 d. Bausmės pabaiga – 2027 m. balandžio 5 d. (užskaityta 2 metai 11 mėnesių 28 dienos). Neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 3 metai 7 mėnesiai 6 dienos. 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2023 m. balandžio 2 d.
4. Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavus, kad nuteistasis nepasiekė reikšmingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistajam G. V. vienbalsiai nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
5. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi nuteistojo G. V. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas. Žemesnysis teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad pastaruoju metu stebimi teigiami nuteistojo elgesio ir asmenybės pokyčiai yra tvirti ir ilgalaikiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Konstatavo, jog nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo, nes BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
II. Skundo prašymai ir argumentai
6. Nuteistojo G. V. gynėjas advokatas M. Vagonis skundu aukštesniajam teismui prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos. Išaiškinti G. V., kad likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba, į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Lietuvos Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).
6.1. Skunde nurodoma, jog nuteistasis G. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį, su tuo sutiko tiek Komisija, tiek ir žemesnysis teismas.
6.2. Gynyba nurodo nesutinkanti su teismo motyvais, susijusiais su ankstesniais nuteistojo teistumais ir baustumais, nes sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti vertinami nuteistojo nusikaltimai, jų sunkumas ir nuteistojo elgesys iki bausmės paskyrimo. Visos šios aplinkybės yra vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti vertinamos nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu.
6.3. Atkreipiamas dėmesys, jog sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į darbą ir jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės, pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6.4. Pažymima, kad bausmės atlikimo metu G. V. dalyvauja mokymosi procese, jo vykdoma individuali veikla (vokų ir atvirukų gamyba) 2023 m. liepos 21 d. sprendimu buvo prilyginta darbinei veiklai. Taip pat G. V. pateikė dokumentus, patvirtinančius jo įsidarbinimo galimybes po lygtinio paleidimo. UAB „E.“ 2023 m. vasario 23 d. pateikė pažymą, jog G. V. po lygtinio paleidimo siūlo įsidarbinti vadybininkui. Tačiau šių aplinkybių nei Komisija, nei Teismas neįvertino.
6.5. Tvirtinama, kad vertinant G. V. elgesį bausmės atlikimo metu itin svarbios aplinkybės yra tai, kad: nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. jis lankėsi atvejo vadybininko vedamuose užsiėmimuose „Priklausomybė-Liga“, pažymoje nurodoma, jog matoma akivaizdžiai daroma pažanga, yra teigiamas pokytis; pareigingai lankė pokalbius tema - „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“; išklausė Teisinio ir Socialinio švietimo užsiėmimų programą, skirtą asmenims, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvė atėmimo vietų.
6.6. Akcentuojama ir tai, jog nuteistasis G. V. bausmės atlikimo metu buvo 4 kartus skatintas, bausmės atlikimo metu nuteistasis palaiko socialinius ryšius su tėvais, seserimi, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Pasak gynėjo, aktualu ir tai, jog per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį G. V. buvo baustas tik 1 kartą 2018 m. kovo 14 d., tačiau nuobauda nebegaliojanti, o daugiau pažeidimų nefiksuota. Manoma, jog viena nuobauda per visą bausmės laikotarpį neturėtu būti laikoma nedrausmingu elgesiu.
6.7. Skunde pažymima ir tai, jog konfliktinėse situacijose tarp nuteistųjų G. V. nedalyvauja ir pats konfliktinių situacijų nesudaro, jis bendrauja mandagiai, laikosi įprastų bendravimo formalumų, geba palaikyti pokalbį, pateikia esminę, su aptariamu klausimu susijusią informaciją.
6.8. Gynybos vertinimu, jei nuteistasis G. V. atliks visą jam skirtą bausmę, jis bus paleistas į laisvę be jokios priežiūros ir be taikomų įpareigojimų, kas tik apsunkis nuteistojo integraciją į visuomenę. Tuo tarpu pritaikius lygtinį paleidimą, G. V. būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų, pažymint ir tai, kad Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Akcentuoja, kad taikant lygtinį paleidimą, pasikeičia bausmės vykdymo sąlygos – nuteistieji paleidžiami lygtinai toliau atlieka jiems paskirtą bausmę, yra prižiūrimi probacijos pareigūnų, turi laikytis bendrųjų pareigų (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo (toliau - Probacijos įstatymas) - 14 straipsnis) bei specialių, lygtinai iš įkalinimo įstaigos paleistiems asmenims taikomų įpareigojimų (Probacijos įstatymo 15 straipsnis), o jų nesilaikant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti panaikintas (Probacijos įstatymo 30 straipsnis).
6.9. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybės, gynėjas mano, jog toliau nuteistasis G. V. gali būti kontroliuojamos paties nuteistojo pastangomis su Probacijos pareigūnų priežiūra ir atitinkamais specialiais įpareigojimais.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.
8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. Nutarimo nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos lygtinio paleidimo instituto taikymo kontekste bei pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam G. V. netaikytinas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytą bausmės dalį. G. V. atlieka subendrintą 12 metų 12 dienų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nuteistasis G. V. 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2023 m. balandžio 2 d., todėl jis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Vis dėl to, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas yra įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis po lygtinio paleidimo laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje minimą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. Sutiktina su skundo argumentais, jog nagrinėjant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo išsprendimui reikšmingiausios aplinkybės nėra susijusios su padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir pavojingumu. Tačiau, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad be kitų aplinkybių turi būti vertinama ir tai, jog G. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, o subendrintą laisvės atėmimo bausmę už narkotinių medžiagų kontrabandą bei disponavimą labai dideliu kiekiniu narkotinių medžiagų (BK 199 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 3 dalis), didelės vertės svetimo turto pagrobimus (BK 178 straipsnio 3 dalis), t. y. už sunkius ir labai sunkų nusikaltimus. Be to, nors įkalinimo bausmę G. V. atlieka pirmą kartą, iš viso jis yra teistas penkis kartus Lietuvoje ir užsienyje, nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas labai jauno amžiaus (nuo 20 metų), jos buvo daromos nuo 1998 metų, nusikaltimai sunkėjo. Skundo argumetai, jog tiek Komisija, tiek Teismas nepagrįstai sprendimą grindė ir ankstesniais teistumais, atmestini kaip nepagrįsti, nes tokie duomenys parodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas apylinkės teismui leido pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu, nes tokių duomenų visuma neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei. Akcentuotina ir tai, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne) taikymo, asmens nusikalstama (-os) veika (-os) vertinama (-os) tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamos veikos, kaip vienos iš daugelio aplinkybių, pobūdžio ir pavojingumo vertinimas, neišskiriant šios aplinkybės, kaip esminio kriterijaus, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę įstatymo nėra draudžiamas.
11. Skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja ir tai, kad žemesnysis teismas ignoravo nuteistojo teigiamus ir pozityvius pokyčius (t.y. elgesyje, mąstyme, jo darbinę motyvaciją, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis laisvės atėmimo vietoje savo elgesį keičia dalyvaudamas socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimuose ir kt.). Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo, nes tiek Komisijos, tiek žemesniojo Teismo sprendimų turinys rodo, kad į visas šias teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybės buvo atsižvelgta ir dėl to padaryta išvada, jog tokios aplinkybės vertintinos kaip apsauginiai veiksniai, galintys padėti palengvinti integracijos į visuomenę procesą. Su tuo sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo reikšmingų aplinkybių kontekstą ir analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, vis tik pažymėtina, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nuteistajam G. V. nustatyta tebeišliekanti vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kuri jam buvo nustatyta ir ankstesnių atliktų vertinimų metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta, o kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo šiuo metu yra svarbus nuteistojo tęstinis resocializacijos priemonių vykdymas.
12. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, išdėstyti duomenys apie kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius, tarp kurių nesugebėjimas atsiriboti nuo neigiamos kitų asmenų įtakos, negebėjimas vertinti savo neigiamų savybių/ analizuoti savo elgesio neigiamų padarinių, impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, problemų atpažinimo įgūdžių stoka, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo stoka, kriminalinės nuostatos, neigiama nuostata į priežiūrą, neigiama nuostata į visuomenės narius. O apsauginių veiksnių tik du – galimybė gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu ir galimybė dirbti, abu jie buvo ir iki įkalinimo, tačiau jų nepakako sulaikyti jį nuo nusikalstamo elgesio. Darbas su vidinėmis nuostatomis matomai yra vienas esminių faktorių asmens recidyvo užkardymui. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, kad kriminogeniniai poreikiai, apimantys išsilavinimo, lėšų tvarkymo įgūdžių stiprinimo, gyvenimo stiliaus ypatumų, negebėjimą atsiriboti nuo kitų asmenų neigiamos įtakos, savivaizdžio adekvatumo stokos, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, kas akcentuojama skunde, bet ir nuteistojo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Priešingai nei teigiama skunde, nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
13. Iš nuteistojo gynėjo skundo argumentų matyti, kad šiuo atveju yra kvestionuoja Socialinio tyrimo išvada, kurios pagrindu žemesniojo teismo nutartimi buvo atmestas nuteistojo G. V. skundas dėl Komisijos Nutarimo. Visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog svarstydamas klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimto nutarimo patvirtinimo (nepatvirtinimo), taip pat ir nagrinėdamas skundą, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime (kuris priimamas apsvarsčius socialinio tyrimo išvadoje esančius duomenis) išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, aptartų normų sisteminė analizė suponuoja pagrįstą išvadą, kad vienas iš pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesą šaltinių yra būtent socialinio tyrimo išvada, kurioje esančius duomenis vertina tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tiek teismas, įgyvendindamas jam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kompetenciją. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimą atliko išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją atitinkantys vertintojai, vertinimui buvo taikyta aprobuota metodika, įvertinti su nuteistajam taikytomis pataisos priemonėmis, resocializacija susiję bei kiti duomenys. Todėl gynybos nesutikimas su išvadomis dėl vertinimo, nereiškia, jog pateiktos išvados yra neteisingos.
14. Iš nuteistojo gynėjo skundo turinio taip pat matyti, kad G. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė siejama su aplinkybe, jog G. V. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nors ir buvo baustas 1 kartą, tačiau net 4 kartus skatintas už gerą elgesį, kas neva rodo, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien ši aplinkybė savaime neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes kaip matyti iš asmens bylos duomenų, tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas pataisos įstaigos administracijos priimant sprendimus dėl jam skirtinų paskatinimų. Deklaruojamos aplinkybės susijusios su nuteistojo darbu, taip pat nebuvo ignoruotos žemesniojo teismo, tačiau ir aukštesniajam tesmui jos kelia abejones dėl nuteistojo motyvacijos dirbti laisvėje. Kaip teisingai pažymėta skundžiamojoje nutartyje, G. V. turi labai mažą oficialaus darbo patirtį laisvėje, laisvės atėmimo įstaigose nedirbo iki pat 2023 m., o teikti prašymus administracijai dėl įdarbinimo jis pradėjo tik 2022 m. (tiek 2017 m., tiek 2020 m. atsisakė dirbti, motyvuojant mokymusi, tačiau net nebandė laikyti egzaminų, tik išklausė vidurinio išsilavinimo programą, neįgijo jokių specialybių, profesinių kvalifikacijų nei laisvėje, nei įkalinimo įstaigose), o suinteresuotumą vykdyti individualią veiklą nuteistasis išreiškė tik tuomet, kai atsirado lygtinio paleidimo galimybė.
15. Atkreipiant dėmesį į nuteistojo gynėjo skundo argumentus susijusius su probacija, valstybinės politikos lygtinio paleidimo kontekste, aukštesnysis teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, Komisija ir Teismas įvertino nuteistąjį ir jo elgesį atliekant bausmę charakterizuojančių aplinkybių visumą, tačiau tokio vertinimo išdavoje negalima pagrįstai manyti, jog nuteistasis gali atlikti tolesnę bausmę nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės.
16. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo G. V. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.