Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2012 m. balandžio 6 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį - 5 MGL dydžio bauda;

2) 2013 m. balandžio 25 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 10 MGL dydžio bauda. 2013 m. lapkričio 26 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi 10 MGL bauda pakeista į 5 parų areštą, bausmę atliko 2013 m. gruodžio 16 d.;

3) 2014 m. kovo 21 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 4 MGL dydžio bauda;

4) 2019 m. kovo 5 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimu, paskiriant įpareigojimą, bausmę atliko 2019 m. rugpjūčio 19 d.;

5) 2021 m. kovo 5 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 38 MGL dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones;

6) 2022 m. rugpjūčio 31 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus su 2021 m. kovo 5 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda – 98 MGL dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

P. K. 2025 m. sausio 25 d., apie 6.00 val. (duomenys neskelbtini), buto miegamajame kambaryje, nevykdė teisėtų, į pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje reaguojančio Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. N. reikalavimų - nutraukti necenzūrinių žodžių vartojimą ir pasišalinti iš buto, panaudojo fizinį smurtą, t. y. rankoje laikydamas peilį dūrė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui D. N. į kairį petį ir dėl durtinės žaizdos kairiame žaste nežymiai sutrikdė jo sveikatą, tokiais tyčiniais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojo pareigas atliekančiam policijos pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Iš 2025 m. sausio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. N. pateikė 2025 m. sausio 25 d. gydytojo įrašą, kuriame užfiksuota, kad D. N. padaryta kairio peties 15x5x20 mm durtinė žaizda, tarnybinį bliuzoną, termo marškinėlius ir marškinėlius trumpomis rankovėmis su įplėšimo žyme (b. l. 58-66, 68).

Iš 2025 m. sausio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 378/2025 (01) matyti, kad D. N. nustatyti šie sužalojimai: durtinė 15x5x20 mm žaizda kairiame žaste. Sužalojimas galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu, kontaktuojant su aštriu daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 70).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta visiškai įrodyta, kad P. K., būdamas neblaivus, 2025 m. sausio 25 d., apie 6.00 val. (duomenys neskelbtini), buto miegamajame kambaryje, nevykdė teisėtų, į pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje reaguojančio Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. N. reikalavimų - nutraukti necenzūrinių žodžių vartojimą ir pasišalinti iš buto, panaudojo fizinį smurtą, t. y. rankoje laikydamas peilį dūrė pareigūnui D. N. į kairį petį ir dėl durtinės žaizdos kairiame žaste nežymiai sutrikdė jo sveikatą, tokiais tyčiniais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojo pareigas atliekančiam policijos pareigūnui. Šią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis P. K. pripažino visas pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad panaudodamas fizinį smurtą – peiliu durdamas policijos pareigūnui į petį, pasipriešino jam. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinta ir nukentėjusiojo D. N. bei liudytojų Ž. G. ir S. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose ir 2025 m. sausio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 378/2025 (01) užfiksuoti duomenys. Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama P. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat nustatomas skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 286 straipsnis), nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. P. K. nusikalto būdamas anksčiau teistas 6 kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs. Už nusikalstamų veikų padarymą jam ne kartą buvo skiriamos baudos bausmės, kaltinamasis paskirtų baudų nesumoka, jos keičiamos griežtesnėmis bausmėmis. Kaltinamajam taip pat buvo paskirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės, kurias jis atliko (b. l. 126-134), tačiau vėl nusikalto, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų taip pat nesumoka (b. l. 124-125), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Prokuroras nurodo, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai. BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu. Teismas gali asmenį pripažinti recidyvistu. Įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu ir šį sprendimą privaloma išdėstyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl dėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, teismas vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 6 kartus. Paskutinį kartą kaltinamasis teistas 2022 m. rugpjūčio 31 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus su 2021 m. kovo 5 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda – 98 MGL dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, tačiau teistumui neišnykus vėl padarė tyčinį nusikalstamą. Tokie duomenys kaltinamąjį charakterizuoja itin neigiamai, kaip asmenį, linkusį daryti nusikalstamas veikas. Šie duomenys leidžia spręsti, kad P. K. nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, tai yra susiformavęs jo gyvenimo būdas, rodantis didesnį kaltinamojo pavojingumą. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 61 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

Kaltinamajam anksčiau ne kartą buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, laisvės apribojimas. Be to, kaltinamajam anksčiau buvo paskirta ir arešto bausmė, tačiau kaltinamasis vėl nusikalto. Teismo vertinimu, anksčiau paskirtos bausmės ir jų atlikimas kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė. Teismas, įvertinęs faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad P. K. teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam teismo skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą. Įvertinus vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nustatytinas laisvės atėmimo terminas, neženkliai didesnis nei įstatymo numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas (BK 50 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, tokia bausmė yra adekvati ir pakankama nubausti bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis pirmą kartą nuteisiamas laisvės atėmimo bausme. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Svarstydamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo teismas vertina visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su aukščiau nurodytais kaltinamojo asmenybe iš esmės neigiamai charakterizuojančiais duomenimis. Teismo vertinimu, kaltinamojo resocializacija galima be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo ir pakanka kaltinamajam paskirti įpareigojimus, ribojančias jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Teismo vertinimu, bausmės tikslus padės įgyvendinti kaltinamajam skirtini įpareigojimai per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaitytinas P. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. sausio 25 d. 06.00 val. iki 2025 m. sausio 26 d. 10.30 val. (dvi laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms) (b. l. 81-83, 84-86).

Kaltinamasis pripažintas kaltu Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams. Ši bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams bei 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, minėtas teismo baudžiamasis įsakymas yra neįsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nebendrinama.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 682,60 Eur žalos atlyginimo (b. l. 165-167). Šią sumą sudaro iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nukentėjusiajam D. N. išmokėta socialinio draudimo išmoka už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2025 m. sausio 25 d. iki 2025 m. vasario 7 d., ką patvirtina pažyma apie nukentėjusiajam D. N. išduotus nedarbingumo pažymėjimus bei pažyma apie išmokėtas išmokas (b. l. 168-174).

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 60,42 Eur žalos atlyginimo (b. l. 184-185). Šią sumą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gydymo įstaigai kompensuotos nukentėjusiajam D. N. 2025 m. sausio 25 d. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, ką patvirtina 2025 m. kovo 7 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 187-188).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala buvo padaryta dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Su civiliniais ieškiniais sutinka ir kaltinamasis. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė sveikatos sužalojimus, dėl kurių turėjo nedarbingumą bei privalėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 60,42 Eur sumai. Taip pat nedarbingumo laikotarpiu jam buvo išmokėta 682,60 Eur laikino nedarbingumo išmokos. Šios išlaidos buvo kompensuotos iš valstybės fondų biudžetų lėšų, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti

Nukentėjusysis D. N. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad po įvyko patyrė šoką ir sukrėtimą, turėjo nedarbingumą, jaučia baimę, sunkiau bendrauja su žmonėmis, įtariai reaguoja į kiekvieną pašnekovą (b. l. 43).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimo sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam D. N. dėl neteisėtų kaltinamojo P. K. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Įvertinus padarytus sužalojimus (durtinė žaizda kairiame žaste), akivaizdu, kad nukentėjusysis įvykio metu ir po jo jautė fizinį skausmą, sukrėtimą.

Nors nukentėjusysis nurodo, kad po įvykio patyrė šoką ir sukrėtimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dėl dvasinių išgyvenimų ar kažkokių psichikos sveikatos sutrikimų nukentėjusysis būtų kreipęsis pagalbos į specialistus, vartojęs atitinkamus vaistus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad patirti dvasiniai išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai ir tokie stiprūs, kad būtų buvęs poreikis kreiptis specifinės pagalbos.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti iš esmės nukrypta nuo teisminės praktikos, pagal kurią nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos sudaro nuo 150 iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.).

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nukentėjusiojo naudai priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismų praktiką, nėra būdas papildomai nubausti kaltinamąjį, taip pat nesudaro prielaidų iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui.

VI. Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bliuzonas, termo marškiniai, marškinėliai trumpomis rankovėmis ir 3 peiliai, perduoti saugojimui į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpas (b. l. 67), sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), gydytojo įrašas – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad P. K. 2025 m. sausio 25 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistas.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant šiuos įpareigojimus: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti P. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. sausio 25 d. 06.00 val. iki 2025 m. sausio 26 d. 10.30 val. (dvi laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms).

Tenkinti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, juridinio asmens kodas 191674725, civilinį ieškinį ir priteisti iš P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 682,60 Eur turtinę žalą, žalos atlyginimą įpareigojant pervesti į vieną iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, įstaigos kodas 191674725, atsiskaitomąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 282.

Tenkinti civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188784179, civilinį ieškinį ir priteisti iš P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 60,42 Eur turtinę žalą, žalos atlyginimą įpareigojant pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tenkinti nukentėjusiojo D. N. civilinį ieškinį iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bliuzoną, termo marškinius, marškinėlius trumpomis rankovėmis ir 3 peilius, perduotus saugojimui į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpas, sunaikinti, gydytojo įrašą – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.