Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos nustatymo ir globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys V. P., R. P., A. P., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prašymą dėl A. P. pripažinimo neveiksnia tam tikrų turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškimą tenkino: 1) pripažino A. P. neveiksnia šiose srityse: turtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); asmeninių neturtinių santykių srityse - asmens dokumentų gavimas; savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią, auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); politinių (pilietinių) teisių įgyvendinimo sritis; galėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas sritis; 2) nustatė neveiksnia nurodytų santykių srityse pripažintai A. P. globą nurodytose srityse ir jos globėja bei turto administratore tose srityse paskyrė R. P..

3. Suinteresuotas asmuo R. P. 2024 m. vasario 23 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patyrė 1 680 Eur bylinėjimosi išlaidų. Paaiškino, kad šalių suinteresuotumas byloje buvo skirtingas. V. P. nesutiko, kad R. P. būtų paskirta jų mamos A. P. turto administratore, jis pats siekė juo tapti, teikė tikrovės neatitinkančius ir įrodymais nepagrįstus faktus, keitė nuomonę dėl mamos globos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 8 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo suinteresuoto asmens R. P. prašymą tenkino ir priteisė iš suinteresuoto asmens V. P. 1 680 Eur advokatės atstovavimo išlaidų R. P.. Šis papildomas sprendimas laikomas neatskiriama 2024 m. vasario 15 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2015-429/2024 dalimi.

5. Teismas pažymėjo, kad byla buvo užbaigta sprendimo priėmimu, išsprendus fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos nustatymo ir globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimus. Nurodė, kad dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Tačiau įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjai R. P. pateikus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, jos priteistinos iš suinteresuoto asmens V. P., kuris nesutiko būti neveiksnia pripažinto asmens – savo motinos globėju, tačiau sutiko administruoti jos turtą, tai yra būti paskirtu administratoriumi. Esant patirtoms teisinės pagalbos – advokato atstovavimo išlaidoms – 1 680 Eur priteistinos iš suinteresuoto asmens V. P. pareiškėjai R. P..

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu V. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 8 d. papildomą sprendimą, kuriuo iš jo priteista 1 680 Eur suinteresuotam asmeniui R. P. bylinėjimosi išlaidų ir suinteresuoto asmens R. P. prašymą dėl išlaidų priteisimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. papildomas sprendimas nepagrįstas, neteisėtas, priimtas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo. 2024 m. sausio 29 d. teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo metu teismas nusprendė nagrinėti tik klausimą dėl A. P. pripažinimo neveiksnia, o dėl turto administratoriaus paskyrimo skyrė posėdžio datą 2024 m. kovo 7 d. 13.15 val. Tačiau 2024 m. vasario 15 d., dar iki numatyto teismo posėdžio, priėmė sprendimą dėl globėjo ir administratoriaus paskyrimo. Šis klausimas išnagrinėtas neatlikus jokio įrodymų tyrimo ir vertinimo, tame tarpe be Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus išvados;

1.2. teismas sprendime sutiko V. P. nurodytais motyvais dėl R. P. negebėjimo valdyti A. P. turtą, dėl jos priimamų visiškai nepagrįstų ir A. P. interesams akivaizdžiai prieštaraujančių sprendimų, susijusių su nekilnojamojo turto valdymu, tačiau skundžiamoje sprendimo dalyje jau dėstė priešingus argumentus ir paskyrė R. P. turto administratore.

1.3. 1 680 Eur už valandą trukusį posėdį neatitinka jokių protingumo kriterijų. Šios kategorijos bylose, esant abiejų suinteresuotų asmenų sutikimui dėl pareiškimo, nesant jokio priešingo suinteresuotumo, nebuvo jokio pagrindo priteisti išlaidas. V. P. sutiko su tuo, kad sesuo R. P. būtų paskirta mamos globėja, nes ji gyveno su mama. Tačiau matydamas, kad mamos turtas naudojamas ne jos interesais, atsiliepime nurodė aplinkybes dėl turto administravimo.

1.4. teismas nevertino aplinkybės, jog A. P. turtas yra išnuomotas už mažesnę nei rinkos kainą, kas patvirtina, kad R. P. netinkamai administruoja neveiksnia pripažintos A. P. turtą. Visiškai nesuprantamas sprendimo motyvas, kad pasibaigus žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui, brolis ir sesuo turėtų tarpusavyje aptarti tolimesnius A. P. globos ir turto administravimo būdus. Toks teismo reikalavimas nelabai įmanomas, nes su apeliantu niekas nieko nesitaria.

7. Suinteresuotas asmuo R. P. prašė V. P. apeliacinio skundo išlaidų netenkinti. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

2.1. V. P. sutiko, kad teismas savo nuožiūra priimtų sprendimą dėl A. P. neveiksnumo ir globėjo paskyrimo, bet nesutiko, kad turto administratoriumi būtų paskirta R. P.. Taip atsirado suinteresuotų asmenų nesutarimas. Teismo sprendimo, kuriuo R. P. paskirta A. P. globėja ir turto administratore V. P. neginčijo. R. P. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl V. P. prieštaravimo, kad R. P. būtų paskirta suinteresuotų asmenų mamos A. P. turto administratore;

2.2. V. P. tiek anksčiau pateiktuose atsiliepimuose, prašymuose, tiek dabar šiame apeliaciniame skunde teikia tikrovės neatitinkančius teiginius, niekuo nepagrįstus prieštaravimus, skaičiavimus ir kitą klaidinančią informaciją.

2.3. A. P. pajamos nepakankamos tinkamai jos priežiūrai užtikrinti, todėl R. P. vaikai padeda dengti skirtumą tarp A. P. gaunamų pajamų ir lėšų, reikalingų sumokėti globos namams ir nupirkti vaistus, rūbus, higienos priemones ir kt. V. P. prie oresnio mamos gyvenimo ir visapusiškos priežiūros neprisideda, tik tikrovės neatitinkančiais teiginiais klaidina teismą ir, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, siekė vilkinti bylą.

8. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad dėl papildomo sprendimo teisėtumo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas R. P. prašymas inicijuoti procesą dėl jos mamos A. P. pripažinimo neveiksnia. Kauno apygardos prokuratūra CPK 49 straipsnio pagrindu kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti A. P. neveiksnia tam tikrose srityse, nustatyti A. P. globą ir paskirti globėją, paskirti A. P. turto administratorių. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu pripažino A. P. neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; nustatė neveiksnia sprendime nurodytų santykių srityse pripažintai A. P. globą nurodytose srityse ir jos globėja bei turto administratore tose srityse paskyrė R. P.. 2024 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisti iš suinteresuoto asmens V. P. 1 680,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidų pareiškėjai R. P..

12. Susipažinęs su pareiškėjo V. P. (toliau – ir pareiškėjas arba apeliantas) apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, nepriklausomai nuo apeliaciniame skunde nurodyto faktinio jo pagrindo, apeliantas nesutinka tik su papildomu sprendimu, kuriuo iš jo priteista 1 680 Eur R. P. bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde apeliantas nors ir išreiškia susirūpinimą dėl A. P. turto nuomos už mažesnę nei rinkos kainą, tačiau šiuo aspektu jokio reikalavimo apeliaciniame skunde nesuformulavo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas apibrėžia, kad apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dalykas yra pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.

13. Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama. Pralaimėjusi bylą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnis) (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328).

14. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

15. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir priteisdami bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ypatingosios teisenos bylose, t. y. taikydami CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį iš bendrosios taisyklės, pagal kurią dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose neatlyginamos, privalo argumentuoti ir nustatyti, ar dalyvaujančių šioje byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi. Teismams to nepadarius procesinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo laikytina nepagrįsta ir neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 46 pastraipa).

16. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, aplinkybės, kai reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai gali būti pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo taisyklės ir paskirstyti jas proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020 59 pastraipa).

17. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ypatingosios teisenos byloje (CPK 442 straipsnio 3 ir 5 punktai, 470, 491 straipsniai), papildomame sprendime konstatavo, kad pareiškėjai R. P. pateikus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, jos priteistinos iš suinteresuoto asmens V. P., kuris nesutiko būti neveiksnia pripažinto asmens – savo motinos globėju, tačiau sutiko administruoti jos turtą, tai yra būti paskirtu administratoriumi. Teismas sprendė, kad esant patirtoms teisinės pagalbos – advokato atstovavimo išlaidoms – 1 680 Eur, jos priteistinos iš suinteresuoto asmens V. P. pareiškėjai R. P..

18. Iš bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškime teismui Kauno apygardos prokuratūra A. P. dukrą R. P. ir sūnų V. P. prašė šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, tokia jų procesinė padėtis ir buvo byloje. R. P. teismui pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su pareiškimu, prašė pareiškimą tenkinti ir pripažinus A. P. neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių tam tikrose srityse, paskirti ją A. P. globėja bei turto administratore. V. P. savo atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog teismas savo nuožiūra priimtų sprendimą dėl A. P. neveiksnumo bei globėjo paskyrimo, tačiau nesutiko, kad R. P. būtų paskirta A. P. turto administratore ir pats pareiškė norą juo tapti. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog sutiktų mamą globoti, tačiau nežino ar tam pritartų jo sutuoktinė.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad A. P. pripažinus neveiksnia tam tikrose srityse, jos globėja bei turto administratore tose srityse teismas paskyrė suinteresuotą asmenį R. P., savaime nereiškia, kad būtent ji laimėjo bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti apelianto veiksmai neteikia pagrindo kvalifikuoti juos kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ta aplinkybė, kad apeliantas nesutiko, jog R. P. būtų paskirta turto administratore ir pareiškė norą būti pats juo skiriamas, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi tokią teisę jam numato įstatymas (CK 2.10 straipsnis, CPK 493 straipsnis). Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas, nesąžiningas šios teisės įgyvendinimas, tačiau šiuo atveju toks nenustatytas.

20. Apeliacinės instancijos manymu, iš CPK 443 straipsnio 6 dalies ir CPK 93 straipsnio 4 dalies loginės ir lingvistinės konstrukcijos matyti, kad ji nukreipia į CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis tiek, kiek tai susiję su proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo tvarka, bet nereglamentuoja šių išlaidų paskirstymo tarpusavyje tarp tų pačių proceso šalių, todėl sprendžia, kad papildomas sprendimas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp suinteresuotų asmenų yra pagrįstas klaidinga minėtų teisės normų interpretacija. Visa tai, kas konstatuota šioje ir 19 pastraipoje, sudaro pagrindą panaikinti papildomą sprendimą, kuriuo iš suinteresuoto asmens V. P. 1 680,00 Eur suinteresuotam asmeniui (pastaba: papildomame sprendime nurodyta pareiškėjai) R. P. priteista 1 680,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidų ir priimti naują procesinį sprendimą – atmesti R. P. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 straipsnio 5 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. papildomą sprendimą, kuriuo iš suinteresuoto asmens V. P. pareiškėjai R. P. priteista 1 680,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidų ir priimti naują procesinį sprendimą – atmesti R. P. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.