Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-495/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-28
Bylos Nr.
1A-110-495/2017
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00385-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Sigita Bieliauskienė
Nuteistasis
E. U.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Greta Paskačimienė, Natalja Kuchareva
Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-495/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00385-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.6.2.1.; 1.2.18.10.; 2.4.6.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,nuteistajai E. U.,gynėjai advokatei Nataljai Kucharevai,civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Gretai Paskačimienei,specialistui V. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir E. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą sutikimo.

Iš E. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 11 793,26 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. U. nuteista už tai, kad ji būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - UAB „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktore bei vykdydama kasininkės pareigas, turėdama administracinius įgalimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, visiškai disponuodama įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, turėdama tikslą pasisavinti jos žinioje esančias įmonės lėšas, laikotarpiu nuo 2005-05-10 iki 2009-09-30 siekdama melagingai pagrįsti neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas 11 793,26 eurų (40 719,78 Lt) išlaidas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus – kasos išlaidų orderius: 2007-05-31 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (3324,84 eurų (11 480 litų) sumai), 2007-06-08 KIO (duomenys neskelbtini) (146,66 eurų (506,40 litų) sumai), 2007-06-29 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (868,86 eurų (3000 litų) sumai), 2007-07-11 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (146,66 eurų (506,40 litų) sumai), 2007-09-12 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (166,94 eurų (576,40 litų) sumai), 2008-02-11 KIO (duomenys neskelbtini) (191,38 eurų (660,80 litų) sumai), 2008-03-12 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (149,10 eurų (514,80 litų) sumai), 2008-08-29 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (6082,02 eurų (21 000 litų) sumai), 2008-09-16 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (579,24 eurų (2 000 litų) sumai), 2008-09-22 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (137,56 eurų (474,98 litų) sumai), apie realiai neįvykusias ūkines operacijas - pinigų išmokėjimą B. H. U., nors pastarasis šių pinigų gavęs nebuvo bei pasirašė B. H. U. vardu, po ko įtraukė minėtus kasos išlaidų orderius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 11 793,26 eurų (40 719,78 Lt) sumai, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę turtinę žalą.

Taip pat ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktore bei vykdydama kasininkės pareigas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą laikotarpyje 2005-05-10 iki 2009-09-30, o būtent ji pažeidė: LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punkte nurodyta „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje <...>“, 19 punkte nurodyta „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti <...>“, 30 punkte nurodyta „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 5 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai“, o pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 2 dalį „ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas“, 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 11 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ ir E. U. apskaitoje apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas, t.y. į 2009 m. kovo mėnesio Avanso apyskaitą be Nr. įtraukė du apskaitos dokumentus (2009 m. kovo 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite serija A Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. kovo 30 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite serija A Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrai 280,93 eurų (970,00 Lt) sumai, kurie priklauso uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; apskaitoje apskaitė ūkines operacijas pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus – kasos išlaidų orderius: 2007-05-31 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (3324,84 eurų (11 480 litų) sumai), 2007-06-08 KIO (duomenys neskelbtini) (146,66 eurų (506,40 litų) sumai), 2007-06-29 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (868,86 eurų (3000 litų) sumai), 2007-07-11 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (146,66 eurų (506,40 litų) sumai), 2007-09-12 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (166,94 eurų (576,40 litų) sumai), 2008-02-11 KIO (duomenys neskelbtini) (191,38 eurų (660,80 litų) sumai), 2008-03-12 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (149,10 eurų (514,80 litų) sumai), 2008-08-29 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (6082,02 eurų (21 000 litų) sumai), 2008-09-16 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (579,24 eurų (2 000 litų) sumai), 2008-09-22 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (137,56 eurų (474,98 litų) sumai), t.y. buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, kurios iškreipė duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus, todėl dėl nustatytų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti laikotarpyje 2005 m. gegužės 10 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šalies argumentai

Nuteistoji E. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir jai baudžiamąją bylą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Apeliantė mano, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą (BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnį), pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (padaryti esminiai BPK pažeidimai).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai ją nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jos veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties. Byloje neįrodyta, kad ji pasisavino bendrovės turtą – 40 710 Lt.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ji nuo 2005-05-10 iki 2009-09-30 vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės bei kasininkės pareigas. Vieninteliu akcininku buvo jos buvęs sutuoktinis B. H. U. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini)), kuris atliko bendrovės komercijos direktoriaus pareigas, tuo tarpu bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė O. S.. Bendrovė buvo įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo veiklą - užuolaidų ir aprangos prekybą, vykdė įvairiuose salonuose: 2006 m. kelis mėnesius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o visą laiką (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Visagine.

Teismo posėdyje (2015-10-28 teismo posėdžio protokolas) liudytojas B. H. U. parodė, kad jis dirbo aprangos prekybos parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, o ji dirbo užuolaidų salone, adresu (duomenys neskelbtini), Visagine. Jis patvirtino, kad asmeniškai įnešdavo pinigus iš parduotuvės kasos į banką, pateikdavo bedrovės buhalterei patvirtinančius dokumentus. Jis įnešdavo į banką ne tik bendrovei priklausančius pinigus, bet ir jam asmeniškai priklausančius pinigus, kada parduotuvės kasoje pinigų nebuvo, nes reikėjo mokėti PVM ir Sodrai. Jis parodė, kad įnešdavo į banką po 200 Lt, 300 Lt, 1000 Lt.

Liudytoja O. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kasos išlaidų orderiai buvo išrašomi buhalterinių dokumentų pagrindu, visi kasos orderiai buvo apskaityti buhalterijoje. O. S. patvirtino, kad B. H. U. asmeniškai įnešdavo pinigus į banką kas antrą, trečią dieną per savaitę, formino sąskaitas - faktūras, kuriose buvo jo parašas.

Ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, o liudytojas B. H. U. patvirtino kad, nors jis turėjo banko sąskaitą Lietuvoje, bet banko kortelės neturėjo, t.y. jis negalėjo nusiimti pinigų iš savo sąskaitos Turkijoje. Prekes (aprangą), kurias jie parduoda parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, B. H. U. užsakydavo Turkijoje, ir ten už prekes mokėdavo, nors prekes jie gavo iš Slovėnijos ir Vengrijos. Kadangi B. H. U. buvo reikalingi pinigai Turkijoje, ji įnešdavo pinigus į savo asmeninę sąskaitą Lietuvoje, o jis naudojosi jos banko kortelėmis ir paimdavo pinigus iš jos asmeninės sąskaitos Turkijoje. Šie pinigai buvo panaudoti vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ar kitaip bendrovės interesais. Apeliantė nurodo, jog pateikė AB (duomenys neskelbtini) banko jos asmeninės sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2006-04-06 iki 2009-01-20, kuris patvirtina, kad iš jos sąskaitos buvo paimta 28 545 TRY (Turkijos liros), t.y. - 55 301,19 Lt.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Sienos kontrolės organizavimo valdybos 2015-02-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys apie E. U. ir B.H. U. valstybės sienos kirtimą nuo 2005-05-10 iki 2010-01-01. Pagal pateiktus duomenis ji Turkijoje buvo 2006 vasario mėn. bei 2007 m. birželio mėn.

Žemesnės instancijos teismas

Tokiu būdu, apeliantės manymu, liudytojas B. H. U. nepagrįstai teigia, kad jis pinigų pagal nurodytus orderius nebuvo gavęs ir nesinaudojo jos (apeliantės) asmeninėmis banko kortelėmis. Dėl paminėtų aplinkybių jo parodymus reikėtų vertinti kritiškai. Teismas šių duomenų neaptarė. Tuo tarpu pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali būti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimą arba panaikinimą.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo ir tai, jog 2015-04-02 prašymu, pateiktu Vilniaus apygardos prokuratūrai, ji prašė prijungti prie bylos jos vardu (duomenys neskelbtini) banko išduotą voką su banko kortelės PIN kodu, nes ant voko B. H. U. rankraštinias įrašais užrašė jos banko kortelės PIN kodą ir kontaktinį telefono numerį. Ji prašė atlikti rašysenos tyrimą, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūra 2015-04-21 neskundžiamu nutarimu atmetė jos prašymą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas taip pat nepatenkino jos prašymo.

Be to, 2016-03-30 prašymu ji prašė prie bylos prijungti (išreikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) šiuos dokumentus:

1. Atsakingo asmens B. H. U. 2006 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2007 m. sausio mėn., 2008 m. sausio - rugsėjo mėn. avanso apyskaitas. Avanso apyskaitose atsispindi, kam atsakingas asmuo panaudojo pinigus, ar tai buvo pirktos prekės pagal sąskaitas - faktūras, ar buvo įnešami pinigai į banko sąskaitas, šie dokumentai nurodyti kasos išlaidų orderiuose, kaip pagrindas.

2. Išreikalauti iš AB (duomenys neskelbtini) banko kasos pajamų orderius 2006 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2007 m. sausio mėn., 2008 m. sausio - rugsėjo mėn.; iš AB (duomenys neskelbtini) banko kasos pajamų orderius 2006 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2007 m. sausio mėn., 2008 m. sausio - rugsėjo mėn. Banko kasos pajamų orderiuose yra nurodyta, kas įnešė pinigus.

3. Bendrovės banko sąskaitų 2006 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2007 m. sausio mėn., 2008 m. sausio - rugsėjo mėn. išrašus iš AB (duomenys neskelbtini) banko; bendrovės banko sąskaitų 2006 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2007 sausio mėn., 2008 m. sausio - rugsėjo mėn. išrašus iš AB (duomenys neskelbtini) banko. Banko išrašuose nurodyta, kas įnešė į įmonės sąskaitą pinigus ir kur jie buvo panaudoti.

4. 2006, 2007 metų bendrovės akcininko susirinkimo protokolus.

B. H. U. buvo vienintelis bendrovės akcininkas. Pagal bendrovės įstatus bei Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnį visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, bendrovės vadovo pateiktas bendrovės ataskaitas, priimti sprendimus dėl pelno paskirstymo. Kiekvienais metais VĮ Juridinių asmenų registrui nuo 2005 m. iki 2008 m. buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai bei aiškinamieji raštai. Akcininkas tvirtino pateiktas metines ataskaitas, jokių pretenzijų bei pastabų jai nepareiškė. Be to, nuo 2005 m. iki 2009-01-02 B. H. U. dirbo bendrovės komercijos direktoriaus pareigose.

Pirmos instancijos teismas, apeliantės nuomone, nepatenkindamas paminėtų jos prašymų, pažeidė BPK 292 straipsnio reikalavimus. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ji neturėjo gynėjo, kadangi neturėjo lėšų sumokėti už advokato pagalbą, tuo tarpu apie tai, jog jai gali būti paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, jai nebuvo paaiškinta, todėl ji atsisakė gynėjo ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras pažeidė BPK 45 bei 52 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo ir tai, jog teismas jos kaltę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasisavinimo grindė tuo, kad ji, kaip buvusi direktorė, galimai suklastojo bendrovės kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos B. H. U. neva buvo išmokėti atlyginimai bei atsiskaitytinai išmokėti iš kasos pinigai. Apeliantės įsitikinimu, byloje nėra įrodyta, jog ji paėmė pinigus, tai yra prielaida, kuria grįsti jos kaltę negalima. Taigi BK 183 straipsnio 2 dalis taikyta netinkamai, nenustačius jos veikoje visų būtinų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Dėl to nuosprendžio dalis dėl jos nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį naikintina ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl pripažinimo kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Kadangi nurodytuose teismo nuosprendyje kasos orderiuose nebuvo pinigų gavėjo B. H. U. parašų, ji prisipažino, kad šie kasos orderiai buvo įrašyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5, 19, 30 punktų reikalavimus, tačiau nesutinka, su teismo išvada, kad ji pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX- 575 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „į apskaitą įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai“, nes bylos medžiaga patvirtina, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus (pagal kasos išlaidų orderius) ūkinės operacijos realiai buvo įvykdytos - B. H. U. pagal kasos orderius pinigus gavo. Be to, apeliantės manymu, bylos medžiaga ir liudytojų parodymai patvirtina, kad nurodyti pažeidimai nebuvo padaryti tyčia, o dėl įstatymų nežinojimo. Tokią nuomonę išreiškė ir apklaustas teisme Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas V. K..

Byloje, apeliantės teigimu, nenustatytas būtinasis BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis - padariniai, t. y. kad dėl jos padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Mano, kad byloje nebuvo atliktas išsamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų tyrimas, nes specialistai tik apžiūrėjo iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų gautus dokumentus ir jų pagrindu atsakė į užduotyje suformuluotus klausimus, tuo tarpu turėjo būti išsiaiškinta, ar visos ūkinės, finansinės operacijos buvo apskaitytos ir patvirtintos dokumentais, be to, nebuvo tiriama įmonės veikla, jos įsipareigojimų dydis, struktūra, nuosavas kapitalas.

Kaip jau minėta, teismo posėdžio metu ji ne kartą prašė išreikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomus dokumentus (atsakingo asmens B. H. U. 2006 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., už 2007 m. sausio mėn., už 2008 m. sausio-rugsėjo mėn. avanso apyskaitas), iš AB (duomenys neskelbtini) banko 2006 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2007 m. sausio mėn., 2008 m. sausio - rugsėjo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius; iš AB (duomenys neskelbtini) banko 2006 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2007 m. sausio mėn., 2008 m. sausio - rugsėjo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius, bendrovės akcininko 2006, 2007 metų susirinkimo protokolus bei kita. Ji pati negalėjo pateikti paminėtų dokumentų, kadangi nuo 2009-09-30 nedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal 2009-11-02 perdavimo aktą perdavė akcininko paskirtai direktorei V. J. visus bedrovės dokumentus, taip pat ir prekių likučius 19 628, 66 Lt sumai. Jokių pretenzijų, pastabų nei akcininkas, nei V. J. jai nepareiškė.

Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, bei netinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 222 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir civilinio ieškovo atstovė prašė nuteistosios E. U. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. U. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, daro išvadą, kad apygardos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstas išvadas pripažįstant esant įrodytomis faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 183 straipsnio 2 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei teigia apeliantė, jos kaltė padarius paminėtas nusikalstamas veikas pagrįsta teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma, visi įrodymai aptarti ir įvertinti, o keltos gynybos versijos motyvuotai atmestos.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Nuteistoji neigia padariusi nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, tačiau šias nusikalstamas veikas įrodo pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma: liudytojų B. H. U., D. L., O. S., V. J. parodymai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, specialisto V. K. paaiškinimai, kiti rašytiniai bylos duomenys.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį E. U. nuteista už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore bei vykdydama kasininkės pareigas, turėdama administracinius įgalimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, visiškai disponuodama įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas 11 793,26 Eur sumai.

Byloje nustatyta, kad E. U. 2005 m. gegužės 10 d. – 2010 m. rugpjūčio 13 d. (faktiškai iki 2009 m. lapkričio 2 d.) ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės bei kasininkės pareigas, jai kaip bendrovės direktorei, buvo suteikti įgaliojimai atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant procedūras, susijusias su įmonės valdymu, pasirašyti finansinius dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas 2005 m. gegužės 10 d. – 2011 m. spalio 18 d. buvo E. U. sutuoktinis B. H. U..

Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė kasos išlaidų orderius dėl lėšų išmokėjimo B. H. U.: 2007-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini) (11 480 litų sumai), 2007-06-08 07-34 (506,40 litų sumai), 2007-06-29 Nr. (duomenys neskelbtini) (3000 litų sumai), 2007-07-11 Nr. (duomenys neskelbtini) (506,40 litų sumai), 2007-09-12 Nr. (duomenys neskelbtini) (576,40 litų sumai), 2008-02-11 (duomenys neskelbtini) (660,80 litų sumai), 2008-03-12 Nr. (duomenys neskelbtini) (514,80 litų sumai), 2008-08-29 Nr. (duomenys neskelbtini) (21 000 litų sumai), 2008-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000 litų sumai), 2008-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini) (474,98 litų sumai). Iš paminėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių matyti, kad juos pasirašė bendrovės direktorė E. U., ji pasirašė ir kaip pinigus išdavęs asmuo, taip pat šiuose kasos išlaidų orderiuose, išskyrus 2008-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini), yra pinigų gavėjo parašas, tačiau kaip nustatyta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2007-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-06-29 Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-07-11 Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-09-12 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-02-11 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-03-12 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-08-29 Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Gavėjo parašas“, B. H. U. vardu pasirašė vienas asmuo – E. U. (t. 5, b. l. 81-83).

Nuteistoji E. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė pasisavinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - pinigines lėšas 11 793,26 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja (BPK 80 straipsnio 1 punktas) E. U. tvirtino, jog B. H. U. kasos išlaidų orderius pasirašė pats ir pinigus gavo (t. 9, 94-95). Teisiamajame posėdyje nuteistoji parodė, kad 11 793,26 Eur sumą, nors ir ne visada grynaisiais, gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas B. H. U.. Kaltinime nurodytuose kasos išlaidų orderiuose ji (E. U.) pasirašydavo kaip pinigus išdavęs asmuo ir įrašydavo pinigus gavusio asmens - B. H. U. vardą, o pagal kasos išlaidų orderius išduotus grynuosius pinigus gaudavo H. B. U. ir juos nešdavo į banką. Kai B. H. U. būdavo išvykęs į Turkiją, ji pagal kasos išlaidų orderius B. H. U. išduotus pinigus įnešdavo į savo vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, tačiau šiais pinigais disponavo H. B. U., būdamas Turkijoje, t. y. jis naudojosi jai išduota banko mokėjimo kortele. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas B. H. U. nepatvirtino nuteistosios nurodytų aplinkybių. Liudytojas B. H. U. kategoriškai paneigė pagal kasos išlaidų orderius gavęs 11 793,26 Eur. B. H. U. parodė, kad jis nuo 2009-11-02 iki 2010-08-12 buvo Turkijoje, grįžęs į Lietuvą, peržiūrėjo priėmimo-perdavimo aktu E. U. perduotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, sužinojo, kad jam pagal kasos išlaidų orderius neva buvo išmokėtos pinigų sumos. Kasos išlaidų orderiuose buvo ne jo parašas, šiuose dokumentuose nurodytų pinigų jis negavo, be to, niekam nebuvo suteikęs teisės už jį pasirašyti kasos išlaidų orderiuose. Taip pat parodė, kad E. U. mokėjimo kortele jis niekada nesinaudojo, nežinojo šios kortelės PIN kodo. Prekės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perkamos Turkijoje. Liudytojas B. H. U. neneigė bendrovės pinigus įnešdavęs į banko sąskaitą, tai darydavo kai reikdavo mokėti mokesčius, pateikdavo tai patvirtinančius dokumentus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, jog nėra pagrindo tikėti E. U. parodymais, kad pagal kaltinime nurodytus kasos išlaidų orderius pinigai buvo išmokėti B. H. U. ar panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. Tokių apeliantės teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys. Apeliantė teigė, kad lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms patvirtina byloje pateiktas E. U. sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke išrašas, kuriame užfiksuota, jog 2006-04-06 – 2009-01-20 iš jos sąskaitos buvo paimta 28 545 TRY (Turkijos liros) - 55 301,19 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės teiginiai niekuo nepagrįsti. Aplinkybė, kad iš E. U. sąskaitos banke per beveik trijų metų laikotarpį buvo paimta 28 545 TRY, neleidžia daryti išvados, kad pinigai pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėti B. H. U. ar panaudoti įmonės reikmėms. Tokios išvados daryti neleidžia ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sienos kontrolės organizavimo valdybos pateikti duomenys apie E. U. ir B. H. U. valstybės sienos kirtimus 2005-05-10 – 2010-01-01 (t. 9, b. l. 90-92). Iš šių duomenų matyti, kad tiek E. U., tiek B. H. U. ne kartą vyko į Turkiją. Iš tikrųjų, kai kurios E. U., o taip pat ir B. H. U. buvimo Turkijoje datos sutampa su E. U. mokėjimo kortelės panaudojimu ir atsiskaitymu Turkijos liromis, tačiau teigti, kad E. U. mokėjimo kortelės panaudojimas atsiskaitant Turkijoje patvirtina, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius išmokėtus pinigus gavo B. H. U., ar jie buvo panaudoti įmonės reikmėms, nėra jokio pagrindo. Be to, pagal (duomenys neskelbtini) banko E. U. sąskaitos išrašo duomenis (t. 2, b. l. 100-111), E. U. mokėjimo kortele Turkijoje buvo atsiskaitoma ir tuomet, kai nei E. U., nei B. H. U. nebuvo šioje šalyje, o būtent 2007-08-30, 2007-11-21, 2007-12-07, 2007-12-14, 2008-08-18.

Apeliantės parodymus apie tai, kad bendrovės akcininkas B. H. U. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius pinigus gavo ir juos panaudojo bendrovės reikmėms paneigia ir kasos išlaidų orderiuose nurodyta išmokėtų pinigų paskirtis. Byloje esančiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose 2007-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-02-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-03-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69, 71, 72, 73, 74, 77) nurodyta pinigų išmokėjimo paskirtis, t. y. atlyginimas B. H. U.. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius 2007-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-08-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 68, 70, 75, 76) pinigų išmokėjimo pagrindas – avanso apyskaita. Priešingai nei nurodo apeliantė, liudytoja O. S. nepatvirtino jos teiginių apie B. H. U. pagal kaltinime nurodytus kasos išlaidų orderius gautus pinigus. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja O. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-22 – 2009-09-30 dirbusi buhaltere, parodė, kad kasos išlaidų orderius išrašydavo bendrovės direktorė E. U.. Kasos išlaidų orderiai buvo išrašomi buhalterinių dokumentų pagrindu. Direktorė E. U. jai (O. S.) paduodavo kasos išlaidų orderius jau su parašais. Pinigų perdavimo momento ji nematydavo, todėl nežino, ar B. H. U. gavo pinigus pagal kasos išlaidų orderius. Taip pat liudytoja parodė, kad B. H. U. įnešdavo į bendrovės sąskaitą banke grynuosius pinigus – papildydavo bendrovės sąskaitą, tai matydavosi banko sąskaitos išraše. Pinigai, kurie turėjo būti išmokėti B. H. U. pagal avanso apyskaitas, tai bendrovės įsiskolinimas B. H. U.. Kasos išlaidų orderyje nuoroda, kad pinigai išmokėti pagal avanso apyskaitą reiškia, kad asmeniui grąžinama įmonės skola. Taigi apeliantės versija, kad B. H. U. gautą atlyginimą ir grąžintą įmonės skolą, naudojo įmonės reikmėms, neįtikinama.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą buvo įtraukti pagal kasos išlaidų orderius apskaityti išmokėjimai B. H. U.: 2007-05-31 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (11 480,00 litų), 2007-06-08 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (506,40 litų), 2007-06-29 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (3 000,00 litų), 2007-07-11 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (506,40 litų), 2007-09-12 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (576,40 litų), 2008-02-11 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (660,80 litų), 2008-03-12 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (514,80 litų), 2008- 08-29 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (21 000,00 litų), 2008-09-16 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000,00 litų), 2008-09-22 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (474,98 litų). Bendra suma 40 719,78 Lt, iš jų 2008-09-16 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000 Lt) ir 2009-01-26 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (1 727, 29 litų) nėra pinigų gavėjo parašo (t. 6, b. l. 1-200, t. 7, b. l. 1-56). Teisiamajame posėdyje specialistas V. K. patvirtino specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atliekant įrodymų tyrimą, teismo posėdyje specialistas V. K. paaiškino, kad atlikdamas tyrimą rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad kasos išlaidų orderiuose pasirašė ne B. H. U.. Taip pat paaiškino, kad kasos išlaidų orderiai ir pinigų išgryninimas bankomate niekaip nėra susiję. Pinigus, išgrynintus bankomate, privaloma įnešti į kasą, užpajamuoti, išrašyti kasos išlaidų orderį ir tik tada tais pinigais galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas.

Apeliantė nurodo, jog B. H. U. jam išmokėtus pinigus įnešdavo į bendrovės banko sąskaitą arba atsiskaitydavo už prekes Turkijoje, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius. Nuteistosios teiginys, kad piniginės lėšos - 11 793,26 Eur buvo panaudotos bendrovės reikmėms, niekuo nepagrįstas, yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

Pagal teismų praktiką, darant išvadą dėl asmens veiksmų atitikimo ar neatitikimo BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokio turto panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltininko parodymai, jog įmonės turtas buvo naudojamas įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau, ar kitiems asmenims) šis turtas buvo naudojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-197/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadoms, kad nuteistosios E. U. parodymai apie B. H. U. išmokėtus pinigus ar jų panaudojimą bendrovės reikmėms nepasitvirtino, šie teiginiai nėra pagrįsti jokias objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamosios E. U. parodymus. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistosios kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Nuteistoji atskirus įrodymus byloje interpretuoja savo naudai, tačiau juos vertina atsietai nuo visumos. Teisėjų kolegija konstatuoja, nuteistosios E. U. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota BK 183 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nuteistoji nesutinka ir su jos nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad ji šio nusikaltimo nepadarė. Apeliantės manymu, byloje nenustatytas būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – padariniai. Su šiais skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiame straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus. Apeliantė teisi nurodydama, kad BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-508-976/2015). Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Pagal šio įstatymo 10, 11, 21 straipsnius, apgaulingos apskaitos tvarkymo subjektas specialusis, tai asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistais), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176/2015, Nr. 2K-437-303/2015).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja O. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-22 – 2009-09-30 dirbusi buhaltere, parodė, kad ji bendrovėje tvarkė buhalterinę apskaitą, teikė mokesčių deklaracijas, ruošė balansus. Pirminius buhalterinius dokumentus jai pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė E. U.. Kasos išlaidų orderius išrašinėjo bendrovės direktorė ir jai pateikdavo jau pasirašytus. Taip pat parodė, kad dvejuose pirkimo-pardavimo kvituose buvo klaidingai atspausdintas įmonės pavadinimas, vietoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Ji suklydo ir įrašė ne tos įmonės pavadinimą, tai techninė klaida. Kasos išlaidų orderyje 7629 Lt sumai buvo klaidingai įrašyta bendrovė „(duomenys neskelbtini)‘, iš tikrųjų tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis. Kvitai 300 Lt ir 670 Lt sumoms klaidingai buvo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. rugpjūčio mėn. buvo apskaityti du kasos pajamų orderiai tuo pačiu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), šie kasos pajamų orderiai buvo pažymėti tuo pačiu numeriu taip pat klaidingai. Nuteistoji E. U. teisiamajame posėdyje parodė iš esmės analogiškas aplinkybes dėl techninių klaidų buhalteriniuose dokumentuose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad byloje nebuvo nustatytas būtinasis BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – padariniai. Nagrinėjamoje byloje dėl apeliantės apgaulingai tvarkytos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos. Kaip nurodyta specialisto išvadoje, E. U. veiksmai apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą pasireiškė tuo, kad ji į 2009 m. kovo mėnesio Avanso apyskaitą be numerio įtraukė du apskaitos dokumentus bendrai 970,00 Lt sumai, kurie priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje prekės 970,00 Lt sumai apskaitytos sąskaitoje 2011 „Atsargos“. Tyrimui nepateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 2011 „Atsargos“ registras už 2009 metus, todėl nėra galimybės nustatyti, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo apskaitytos 2009 m. kovo 20 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite serija A Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. kovo 30 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite serija A Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių, kurias pagal kvituose padarytus įrašus nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, tolesnis panaudojimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje užfiksuota, kad direktorei E. U. 2009 m. liepos 31 d. iš bendrovės kasos, išmokėjimo dokumento pagrindu nurodžius Avanso apyskaitą (duomenys neskelbtini), buvo išmokėta 7 629,00 Lt. Direktorei E. U. 7 629,00 Lt buvo išmokėti pagal svetimos bendrovės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. liepos 31 d. išrašytą Kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktoje atskaitingo asmens E. U. Avanso apyskaitoje už 2009 m. spalio mėnesį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose apskaitos registruose nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėta 7 629,00 Lt suma (laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 31). UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktuose apskaitos registruose nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo apskaitytos pagal prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitus serija A Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos prekės 670, 00 ir 300,00 Lt sumoms (laikotarpiu 2009 m. kovo, 2009 m. liepos - spalio m.). Taip pat šioje išvadoje nurodyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą buvo įtraukti pagal kasos išlaidų orderius apskaityti išmokėjimai B. H. U.: 2007-05-31 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (11 480,00 litų), 2007-06-08 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (506,40 litų), 2007-06-29 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (3 000,00 litų), 2007-07-11 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (506,40 litų), 2007-09-12 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (576,40 litų), 2008-02-11 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (660,80 litų), 2008-03-12 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (514,80 litų), 2008- 08-29 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (21 000,00 litų), 2008-09-16 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000,00 litų), 2008-09-22 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (474,98 litų). Taigi buvo nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 5 straipsnio 2 dalies nuostatų „Į apskaitą įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai“, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 2 dalies „ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas“, 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 11 straipsnio 1 dalies „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punkto „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje <...>“. 19 punkto „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“. 30 punkto „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Taip pat šioje išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiškai nepagrįstais ir finansiškai nenaudingais sandoriais pardavė ilgalaikį turtą mažesne kaina nei parduodamo turto likutinė vertė (1827,11 Lt) ir neatlygintinai perdavė teisę naudotis internetine svetaine „(duomenys neskelbtini)“ (svetainės sukūrimo kaina 510,40 Lt), patyrė 3 337,51 Lt nuostolį. Automobilis H. A. parduotas 1250,49 Lt mažesne kaina nei likutinė vertė, šio sandorio vertė viršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo (20 000,00 Lt), bendrovės direktorė, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 4.6, 4.34 ir 4.35, punktais privalėjo gauti akcininkų sutikimą parduoti lengvąjį automobilį H. A.. Tyrimo metu akcininko sutikimas parduoti šį automobilį nebuvo pateiktas. Specialistas, atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nebejotina, kad E. U. suvokė savo, kaip įmonės vadovės, pareigas. Tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima su įmonės valdymu susijusias pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, o taip pat ir kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. U., būdama įmonės direktore ir kasininke, žinojo ir suvokė, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė apgaulingai, pažeisdama teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, neužtikrino tinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, numatė, kad dėl to nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymais, tinkamai nustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius ir teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką.

Skundžiamu nuosprendžiu iš E. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 11 793, 26 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nuteistoji nenurodo jokių argumentų dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo ar jo dydžio.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio priteisimo iš nuteistosios E. U.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio, taip pat nustatęs, kad žala padaryta kaltinamosios nusikalstamais veiksmais, pagrįstai civilinį ieškinį patenkino. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas BPK 109, 113, 115 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Nuteistoji E. U. apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių argumentų dėl nesutikimo su jai paskirtos bausmės dydžiu ir pagrįstumu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes E. U., nepažeidė BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų dydžius, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininkės asmenybę. Skundžiamu nuosprendžiu E. U. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, įstatymo numatytos bausmių skyrimo taisyklės nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios E. U. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigita BieliauskienėDaiva Pranytė- ZalieckienėAlgimantas Valantinas