- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-1089-92-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Vladas Nikitinas
- Kaltinamasis
- D. J.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1089/2010
Teisėjas Petras Karvelis Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.22.1., 1.1.8.10., 1.1.8., 1.1.10.1., 2.4.6.4.2.,
2010 m. lapkričio 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai pasigamino penkis savadarbius neunitarinius šaudmenis iš penkių pramoninės gamybos 380-o (9 mm) kalibro garsinių revolverinių šovinių ir penkių guminių šratų ir įstatė į pramoninės gamybos „ME 38 Compact-G" modelio revolverį Nr. 018580, kas sudarė sąlygas šaudant iš šio revolverio paminėtais savadarbiais neunitariniais šaudmenimis, pasiekti daugiau nei trigubai didesnę iššauto sviedinio kinetinę energiją (vidurkis 26,3 J), kuri žymiai viršija D kategorijos šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą (7,5 J) tuo pačiu sąlygoja žymiai didesnį sviedinio žalojamąjį poveikį, po ko šiuos savadarbius neunitarinius šaudmenis, įstatytus į paminėtą revolverį laikė ir nešiojo su savimi iki 2009-03-06 04.30 val. prie Žemynos g. 13 namo, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pas jį buvo rastas minėtas revolveris su įstatytais penkiais paminėtais savadarbiais neunitariniais šaudmenimis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-02 nuosprendį ir: D. J. pripažinti kaltu pagal BK 253 str. 1 d. bei paskirti jam 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtą bausmę iš dalies sudedant, subendrinti su 2009-07-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir D. J. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. J. nežinojo, kad revolverio šovinių dėtuvėje yra ne dujiniai šoviniai, o perdirbti – su guminėmis kulkomis, kadangi pastarasis nėra specialistas. Prokuroro nuomone, išteisintojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtina tą faktą, kad jis buvo apžiūrėjęs įsigytą revolverį ir žinojo apie jo būgne esantį turinį. Tai įrodyta ir liudytojo (policijos pareigūno) R. K. parodymais. Prokuroro teigimu, D. J. buvo suinteresuotas ginklo atitinkamu funkcionalumu, todėl logiška manyti, kad prieš įsigydamas ginklą, jį pastarasis apžiūrėjo ir patikrino bei įsitikino, jog ginkle ne dujiniai šoviniai, o perdirbti šoviniai su guminėmis kulkomis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje yra pakankamai objektyvių duomenų konstatuoti, jog D. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegijos manymu, byloje įrodyta, jog D. J., neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė ir nešiojo su savimi pramoninės gamybos „ME 38 Compact – G“ modelio revolverį Nr. 018580, su jame įstatytais penkiais savadarbiais neunitariniais šaudmenimis, pagamintais penkių pramoninės gamybos 380-0 (9 mm) kalibro garsinių revolverinių šovinių ir penkių guminių šratų, kas sudarė sąlygas šaudant iš šio revolverio paminėtais savadarbiais neunitariniais šaudmenimis, pasiekti daugiau nei trigubai didesnę iššauto sviedinio kinetinę energiją (vidurkis 26,3 J), kuri žymiai viršija D kategorijos šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą (7,5 J) tuo pačiu sąlygoja žymiai didesnį sviedinio žalojamąjį poveikį. 2009-03-06 04.30 val. prie Žemynos g. 13 namo, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pas jį rastas minėtas revolveris su įstatytais penkiais paminėtais savadarbiais neunitariniais šaudmenimis, t.y. D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d.
Kaip matyti iš specialisto išvados, pas D. J. surastas ir išimtas revolveris priklauso D kategorijos šaunamiesiems ginklams, tyrimui pateikti 5 šoviniai yra savadarbiai, kuriais galima šaudyti iš pateikto revolverio (b.l. 17-23).
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį neatsižvelgęs į reikšmingas bylos aplinkybes ir padaręs klaidingas išvadas.
Apylinkės teismas, spręsdamas D. J. kaltės klausimą, nuosprendyje rėmėsi tuo, kad nepaneigta kaltinamojo versija, jog jis neva, nežinojo apie revolverio dėtuvėje įdėtus perdirbtus šovinius su guminėmis kulkomis bei, kad D. J. nėra ginklų specialistas, todėl galėjo jų neatskirti. Tačiau, kaip pagrįstai teigiama prokuroro skunde, apylinkės teismas neatsižvelgė į kaltinamojo D. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad „su revolveriu buvo 5 šoviniai, jokių šratų jis nematė, nes kai pirko revolverį, šoviniai stovėjo būgne“ (b.l. 34,142). Taigi, akivaizdu, jog įgytą ginklą kaltinamasis apžiūrėjo. Be to, iš nuteistojo D. J. parodymų matyti, kad revolverį jis įgijo kovo 3 dieną, taigi jį laikė ir nešiojo su savimi 3 dienas iki sulaikymo, t.y. iki kovo 6 dienos. Todėl visiškai neįtikėtinas jo skundo teiginys, neva jis nematė ir neapžiūrėjo ginklo. Be to, kaip pagrįstai nurodyta prokuroro skunde, teismas neįvertino liudytojo R. K. parodymų, iš kurių seka, kad sulaikytas D. J. pripažino, jog pas jį rastas ginklas yra dujinis, su pritaikytais šaudyti šoviniais. Be to, kolegija pritaria skundo teiginiui, kad ginklo įgijimo tikslas savigynai, patvirtina D. J. suinteresuotumą, jog jis būtų funkcionalus, realiai veikiantis, o tai taip pat patvirtina, jog J. turėjo tikslą nusipirkti veikiantį ginklą ir, būtent, tokį įsigijo, tokia veika atitinka BK 253 str. 1 d. dispoziciją.
Pagrįstas prokuroro apeliacinio skundo teiginys, jog apylinkės teismas padarė tarpusavyje prieštaringas išvadas, t.y. nuosprendžio išvada, kad nepaneigta kaltinamojo versija, neva jis neapžiūrinėjo revolverio šovinių dėtuvėje esančių šovinių, prieštarauja kitai išvada – jog D. J. nėra ginklų specialistas, todėl negalėjo atskirti perdirbtus šovinius nuo neperdirbtų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad D. J. apžiūrėjo šovinius, padarė tarpusavyje prieštaringas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.
Kolegijos nuomone, D. J. pareikštas kaltinimas dėl neteisėto ginklo disponavimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais, jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 str. 1 d.
Kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį D. J. atžvilgiu, jį pagrindė išvadomis, neatitinkančiomis bylos aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 328 str. 3 p., 329 str. 2 p.).
Tačiau kolegija daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog D. J. pats neteisėtai pasigamino penkis savadarbius neunitarinius šaudmenis iš penkių pramoninės gamybos 380 (9 mm) kalibro garsinių revolverinių šovinių ir penkių guminių šratų ir juos įstatė į pramoninės gamybos „ME 38 „Compact – G“ modelio revolverį Nr. 018580. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kodėl, prokuroro manymu, D. J. turi būti pripažintas kaltu, neteisėtai disponavęs šaudmenimis, tačiau jokių motyvų, kad jis būtų pripažintas kaltu neteisėtai pasigaminęs savadarbius šaudmenis, skunde neišdėstyta. Kaip matyti iš anksčiau aptartų aplinkybių, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme D. J. nepripažino pats gaminęs šaudmenis. Kadangi, sprendžiant kaltės klausimą, teismas negali remtis prielaidomis, kolegija daro išvadą, jog ši kaltinimo dalis nepagrįsta.
Kaip žinoma, BK 253 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli vienodos reikšmės požymiai, t.y. vienodos reikšmės skirtingi veiksmai, kurių kiekvienas atskirai kartu su kitais nusikaltimo sudėties požymiais sudaro visą nusikaltimą. Kad nusikaltimas būtų laikomas baigtu, pakanka bent vieno įstatymo dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų atlikimo. Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, D. J. atliko du objektyviąją BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančius veiksmus (t.y. laikymą ir nešiojimą), todėl jo veika pripažįstama baigtu nusikaltimu.
Skiriant D. J. bausmę, kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo principais, numatytais BK 41 str. 54 str., atsižvelgia į jo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
D. J. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas apysunkiams, duomenų, jog kaltinamasis būtų panaudojęs perdirbtus šaudmenis, nėra, tačiau jis charakterizuojamas neigiamai, daug kartų teistas, turi neišnykusį teistumą, todėl jam skirtina griežčiausia iš BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimas, kaip to ir prašoma prokuroro skunde.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-22 nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už veiką, įvykdytą 2009-10-22, t.y. vėliau nei apysunkis nusikaltimas, padarytas šioje byloje, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, duomenų, kad kaltinamasis būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas ar pažeidimus, nėra, kolegijos nuomone, yra pagrindas manyti, kad galutinės bausmės tikslai D. J. atžvilgiu bus pasiekti pritaikius BK 75 str. nuostatas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-22 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę D. J. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams. Remiantis BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. J. atidėti 2 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.