Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai L. B., gynėjoms advokatei Stasei Kupčiūnienei, advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, vykdanti individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamoji L. B. 2024-07-07 apie 15.15 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Skoda Octavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRK-0053, nustatytas mažiausias 2,46 promilės neblaivumas

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną dirbo (duomenys neskelbtini) ir su kolegomis šiek tiek išgėrė. Važiuoti niekur neplanavo, kolegos iškvietė taksi, tačiau iki automobilio ėjo pasiimti raktų. Dėl kilusio konflikto su apsaugos darbuotoja, šiek tiek pavažiavo su automobiliu, norėdama įrodyti, jog gali važiuoti ir taip užkliudė kitą automobilį. Iš anksto neplanavo tokių veiksmų, dėl įvykio labai gailisi.

Kaltinamosios L. B. padaryta nusikalstama veika, be jos pačios prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba apsaugos darbuotojos pareigose. Pastovi darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). 2024-07-07 apie 15.10 val. išėjo į minėto (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę ir pastebėjo kaip automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti iš stovėjimo vietos. Iš karto atpažino, jog šį automobilį vairuoja (duomenys neskelbtini) darbuotoja, tačiau asmeniškai nepažįsta šios moters, anketinių duomenų jos nežino. Automobilis priekinio bamperio dešiniu kampu atsitrenkė į kito automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę kairės pusės dalį, ir nuvažiavo toliau link išvažiavimo. Kadangi automobilis išvažinėjo iš aikštelės, pagalvojo, jog reikia nufotografuoti automobilį, todėl pro minėto (duomenys neskelbtini) vidų ėjo link kitų durų. Išėjus pro kitas duris pastebėjo, jog minėtas automobilis „Skoda“ stovi toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Priėjo prie automobilio „Skoda“ vairuotojo durelių, paprašė jas atrakinti. Vairuotoja atidarė duris. Iškart suprato, jog vairuotoja yra neblaivi, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams visą laiką buvo prie vairuotojos, alkoholinių gėrimų prie jos vairuotoja nevartojo. Automobilių stovėjimo aikštelė yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, nurodė, pas ką kreiptis dėl įrašų gavimo (1 t., b. l. 81–84).

Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-07-07 vairavo uošvio vardu registruotą automobilį „Ford Transit“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) 08.20 val. atvyko į darbą (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė vidiniame (duomenys neskelbtini) kieme tarp kitų stovinčių transporto priemonių. Apie 15.15 val. išėjo iš darbo ir nuėjo prie automobilio. Ketino važiuoti namo. Išgirdo, kad ją kažkas kviečia. Pasisukusi pamatė (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoją, kuri ją kvietė ateiti. Atėjo prie jos ir tada sužinojo apie įvykusį eismo įvykį, apgadintą jos automobilį. Atėjusi prie savo automobilio „Ford Transit“ matė, kad apgadinta galinio bamperio kairė pusė. Kuomet ryte atvyko į darbą, automobilis toje vietoje tikrai nebuvo apgadintas. Apsaugos darbuotoja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojos vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos stovėjusį automobilį. Parodė, kad šiuo metu įvykio kaltininkės automobilis stovi šalimais. Liudytoja visą laiką stovėjo prie apsaugos darbuotojos. Matė, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbanti L., sėdi už savo baltos spalvos automobilio vairo. Vairuotojo durys buvo pravertos. Su L. nekalbėjo, prie jos priėjusi nebuvo. Apsaugos darbuotoja pasakė, kad L. yra neblaivi. Kuomet atėjo į kiemą ir pamatė apgadintą automobilį „Ford Transit“, galimai 5-10 minučių bėgyje atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Kaip įvyko pats eismo įvykis nematė. L. asmeniškai nepažįsta, tačiau jai yra žinoma, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), mato ją kasdien darbo vietoje. Liudytojai išaiškinta, kad dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini), kur įvykio momentu buvo draustas L. vairuotas automobilis „Skoda Octavia“ (1 t., b. l. 86–87).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo D. J. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, jog 2024-07-07 dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju E. J. apie 15.18 val. iš budėtojo gautas pranešimas, kad automobilio „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja neblaivi važiavo kieme, pranešėja ją sulaikė. Atvykus nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko apsaugos darbuotoja G. S.. Moteris nurodė, kad 2024-07-07 apie 15.10 val. išėjo į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę ir pastebėjo kaip automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti iš stovėjimo vietos. Pranešėja iš karto atpažino, jog pastarojo automobilio vairuoja dirba (duomenys neskelbtini), tačiau tos moters asmeniškai nepažįsta. Pranešėja nurodė eismo įvykio kilimo aplinkybes, jog automobilis „Skoda“ priekinio bamperio dešine dalimi atsitrenkė į automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę kairės pusės dalį ir nuvažiavo toliau link išvažiavimo. Priėjo prie automobilio „Skoda“ vairuotojo durelių, vairuotoja atidarė duris. Iš karto suprato, jog vairuotoja yra neblaivi, todėl iškvietė policijos pareigūnus. G. S. nurodė, kad iki atvykstant policijos pareigūnams, visą laiką buvo prie vairuotojos, alkoholinių gėrimų vairuotoja nevartojo. Priėjus prie automobilio „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad automobilio priekinės kairės pusės durys yra pravertos, vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip vėliau nustatyta, L. B., gim. (duomenys neskelbtini). L. B. nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 1 valandą. L. B. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRK-0053, patikros sertifikato Nr. 2070568, pirmuoju tikrinimu 2024-07-07 15.35 val. nustatytas 2,46 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu 15.53 val. nustatytas 2,79 prom. neblaivumas. Automobilis nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t.,b. l. 46–48).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu bei transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė. Apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės: „Skoda Octavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir „Ford Transit“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) fiksuoti apgadinimai, sudarytos fotolentelės, nubraižyta eismo įvykio vietos schema. Lengvasis automobilis „Skoda Octavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu paimtas ir nuvežtas saugojimui į UAB (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13–43).

Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad L. B. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRK-0053, 2024-07-07, 15.35 val. nustatyta – 2,46 ‰ neblaivumas, antrojo tikrinimo metu - 2024-07-07, 15.53 val. – 2,79 ‰ neblaivumas (1 t., b. l. 52-54).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, jog automobilio „Skoda Octavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas L. B. (1 t., b. l. 56).

Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) atstovo pateiktas eismo įvykio vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas L. B. sukeltas eismo įvykis, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų veiksmai, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 70–72, 73, 74–78).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais pačios kaltinamosios L. B. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, liudytojų parodymais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji L. B. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį „Skoda Oktavia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamoji L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Ji veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamosios L. B. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

Laiduotoja A. B. prašo atleisti L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jos laidavimui be užstato. Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamoji L. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Ji praeityje neteista, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiama. Byloje civilinių ieškinių nepareikšta, viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, galima teigti, jog L. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji dirba, teigiamai charakterizuojama, neturi drausminių nuobaudų, yra neteista, todėl save laiko tinkama laiduotoja.

Prokurorė su prašymu sutinka ir sprendžia, kad yra visos sąlygos atleisti L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad yra būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji L. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamoji neteista, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiama. L. B. priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruota, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, dirba. Byloje civilinių ieškinių nepareikšta. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad L. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo mama A. B. prašė perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji žino, dėl ko yra teisiama L. B., jos elgesį vertina kritiškai. Mano, kad yra kaltinamajai autoritetas, ji į ją visada kreipiasi, viską pasipasakoja, leidžia laiką kartu. Anksčiau neteista, dirbanti. Mano, jog gali daryti jai teigiamą įtaką.

Dėl tokių nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, A. B. yra tinkama būti laiduotoja, nes ji gali daryti teigiamą įtaką L. B.. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra teisinis pagrindas L. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Byloje nustatyta, jog L. B. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisyklę – būdama neblaivi, kai nustatytas 2,46 promilių girtumas. Todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgė į tai, kad L. B. nėra teista, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 1 metai (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad L. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį „Skoda Octavia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra L. B. (1 t., b. l. 56), taigi nusikaltimo padarymo priemonė – priklauso kaltinamajai, ji yra faktinė automobilio valdytoja, todėl transporto priemonė – automobilis „Skoda Octavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui ir jo šeimos nariams, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VI. Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. liepos 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai L. B. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 210,42 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamosios gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese, iš jos nepriteistinos.

VII. Kiti klausimai

L. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

2024 m. liepos 9 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 73), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. B. perduoti laiduotojos A. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti L. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- 1 (vienerius) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024-07-09, apie tai pranešant AB „Regitra“;

- konfiskuoti automobilį „Skoda Octavia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, kuris saugomas UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o pradėjus konfiskavimo vykdymą, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas minėtam automobiliui.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš L. B. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinį diską, esantį baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti L. B., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.