- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- ATP-270-533/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-00901-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Viktoras Dovidaitis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria E. N. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities VPK KP valdybos KPR 1-os kuopos 2-ojo būrio specialisto 2011 m. vasario 1 d. nutarimą paliktas galioti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK KP valdybos KPR 1-os kuopos 2-ojo būrio specialisto 2011 m. vasario 1 d. nutarimu E. N. nubaustas pagal ATPK 124² str. 1 d. 700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams už tai, kad jis 2011-01-28, apie 14.00 val., T. N. gatvės ir Konstitucijos prospekto žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda CRX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 9, 109 ir 134 punktų reikalavimus, nedavė kelio ta pačia kryptimi gretima eismo juosta važiuojančiam kitam automobiliui, rikiuodamasis privertė kito automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei taip sukėlė pavojingą situaciją.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, E. N. jį apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kuris 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi E. N. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities VPK KP valdybos KPR 1-os kuopos 2-ojo būrio specialisto 2011 m. vasario 1 d. nutarimą palikp galioti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį ir adminsitracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą neįrodyta, grindžiama vien samprotavimais, prielaidomis. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nepateikė motyvuoto aplinkybių įvertinimo.
Apelianto teigimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atmetė jo prašymą sulaukti tarnybinio patikrinimo dėl jį sustabdžiusio pareigūno veiksmų teisėtumo pabaigos, argumentuodamas tuo, jog tai betarpiškai nesusiję su byla. Tačiau kaip parodė tarnybinio patikrinimo rezultatai, policijos pareigūnai O. G. ir T. Č. tuo metu tarnybinių funkcijų nevykdė, taigi teisme duoti jų parodymai, kad E. N. sulaikymo metu jie vykdė tarnybines funkcijas, yra melagingi. Pažymi, kad mintėtojo tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog policijos pareigūnas O. G. , sustabdęs E. N. už tariamai padarytą administracinį teisės pažeidimą, siekdamas nuslėpti tarnybinio automobilio panaudojimą ne pagal paskirtį, melagingai informavo BPC operatorę apie įvykio aplinkybes (šie duomenys yra Policijos departamento prie VRM Vidaus tyrimų tarnybos bei Vilniaus apskrities VPK viršininko žinioje). Teisminio nagrinėjimo metu O. G. tvirtino, kad tarnybinį automobilį naudojo asmeniniams tikslams (nes įvykio metu jo automobilyje, be kolegos T. Č. , važiavo O. G. dukros) vadovybei leidus. Tačiau jeigu tikėti O. G. paaiškinimu, jog tarnybinį automobilį naudojo asmeniniams tikslams, vadovybės leidimu, kodėl jis melagingai informavo BPC operatorę, kuriai pranešė apie tariamai padarytą mano teisės pažeidimą, nurodydamas, kad jis pats tuo metu vairavo nuosavą automobilį, o iš tiesų - tarnybinį. Taigi, iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos seka, kad policijos pareigūnas O. G. , duodamas parodymus teisme, melavo. Tai reiškia, kad yra rimtas pagrindas abejoti pareigūno sąžiningumu ir abejoti kitų jo duotų parodymų pagrįstumu.
Apelianto teigimu, pareigūnų O. G. ir T. Č. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, neatitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų pažeidimo padarymo aplinkybių. Pažymi, kad tarnybiniuose pranešimuose minėti pareigūnai teigia, jog š.m. sausio 28 d., apie 14 val., patruliavo ir vykdė tarnybines pareigas važiuodami Narbuto link Konstitucjos prospekto trečia eismo juosta. Tačiau teismo posėdžio metu abu pareigūnai jau nurodo, kad važiavo tarnybiniais tikslais taisyti automobilio, kuriam sugadinti stabdžiai (b.l. 61, 66). Pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdyboje surinktą medžiagą, tarnybiniam patikrinimui atlikti buvo gauta informacija, kad tą dieną 12.30 val. O. G. ir T. Č. savavališkai tarnybiniu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš Raitosios policijos kuopos būstinės ir naudojo šį automobilį ne tarnybos tikslais (važiavo į draudimo bendrovę Justiniškių g., Karoliniškių mikrorajone, prie mokyklos į automobilį įsodino O. G. vaikus ir vežė juos į raitosios policijos kuopos būstinėje vykusią treniruotę). Kad jie tarnybos metu tarnybinį automobilį naudojo asmeniniais tikslais patvirtina ir, kaip jau minėta anksčiau, tarnybinio patikrinimo rezulatai. Taip pat tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nurodė, kad jis, E. N. , neva padarė keturis pavojingus manevrus, o būtent: pirma, neva be posūkio iš antros juostos rikiavosi į trečią juostą, kuria važiavo policijos pareigūnas, ir sukėlė jam pavojingą situaciją, dėl ko jis suko vairą kairiau ir užvažiavo ant sniego, trenkėsi priekiniu kairiniu ratu į kelkraščio bordiūrą; antra, neva iš trečios juostos jis, E.N., rikiavosi į pirmą juostą kirsdamas antrą eismo juostą keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams; trečia, tuomet jis, E. N. , tariamai iš pirmos eismo juostos vėl persirikiavo į trečiąją, kuria važiavo policijos pareigūnas ir dar kartą tariamai sukėlė jam pavojingą situaciją, dėl ko jis dar kartą užvažiavo ant sniego kairėje kelio pusėje; ketvirta, po viso to iš trečiosios eismo juostos jis, E. N. , tariamai pasuko dešinėn į Konstitucijos prospektą. Pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu O. G. nurodė tik du pavojingus manevrus, t.y. neva jis, E. K. , du kartus jiems kirto kelią. T. Č. teismo posėdžio metu duodamas parodymus bandė tiksliai papasakoti jo, E. N. , tariamai padarytus visus keturis pavojingus menvrus, tačiau šio pareigūno pasakojimas nesutapo su tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis. Be to, tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, jog O. G. jau po pirmo manevro įjungė tarnybinio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) švyturėlius ir garsinį signalą. Tuo tarpu teismo posėdžio metu O. G. jau pasakojo, kad jis supypsėjo, kai jis, E. N. , tariamai pirmą kartą užkirto jiems kelią, o garsinį signalą įjungė tik tada, kai E. N. padarė tai dar kartą (b.l. 65). Tačiau vėliau to paties posėdžio metu O. G. teigė, kad iš pradžių įjungė švyturėlius, o vėliau - garsinį signalą (b.l. 66). Tarnybiniuose pranešimuose abu pareigūnai nurodo, jog dėl E. N. tariamai padarytų pavojingų manevrų jie net du kartus automobilio priekiniu kairiniu ratu užvažiavo ant sniego ir trenkėsi į kelkraščio bordiūrą kairėje kelio pusėje. Tačiau T. Č. teismo posėdžio metu iš pradžių sakė, kad taip ir buvo, o vėliau nurodo, jog tiesiog užvažiavo ant bordiūro. Susuipažinęs su jo, E. N. , pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuotas minėtasis bordiūras, T. Č. pakeitė parodymus, jau aikškindamas, kad jų automobilis atsirėmė į bordiūrą (b.l. 61-62). Tuo tarpu O. G. pradžioje pasakojo, tik apie tai, kad E. N. neva užkirto jiems kelią, neminėdamas užvažiavimo ant bordiūro. Tik vėliau paklaustas apie tą bordiūrą, jis atsakė, kad E. N. privertė jį manevruoti du kartus ir jis priekiniu ratu buvo užvažiavęs ant bordiūro du kartus (b.l. 66). Paklaustas apie jo vairuojamo automobilio susidūrimą su labai aukštu bordiūru, jis pradėjo aiškinti, kad ten buvo išgaubtas monolitinis bordiūras, prie kurio buvo ledas ir ištirpęs sniegas, jie neva užvažiavo ant sniego ir buvo garsas, gal diskas lietėsi (b.l. 66). Pažymi, kad įsižiūrėjus į nuotrauką, kurioje užfiksuotas aptariamasis bordiūras, ir vadovaujantis sveika nuovoka bei protingumo kriterijumi, akivaizdu, kad tokia transporto priemonė, kaip lengvasis automobilis, jau po pirmo susidūrimo su tokiu aukštu bordiūru neabejotinai turėtų būti daugiau ar mažiau apgadinta. Juo labiau, kad įvykis vyko žiemą ir atsižvelgiant į ypatingas eismo sąlygas (slidi kelio danga ir pan.) bei judėjimą žiedu, turint galvoje, jog mašinų srautas buvo didelis, policijos pareigūnai, kaip matyti iš jų pasakojimų, net du kartus keistai sėkmingai išmanevravo iš tokios sudėtingos situacijos be visiškos žalos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pareigūnų parodymų analizę, tai kad pareigūnai painiojasi pasakodami įvykio aplinkybes, be to, abiejų pareigūnų paaiškinimai yra prieštaringi, esminėse aplinkybėse nesutampa, todėl negali būti vertinami kaip nuoseklūs ir patvirtinantys jo kaltę. Kyla abejonių, ar policijos pareigūnai apskritai buvo atsitrenkę į tą bordiūrą ir, ar E. N. apskritai atliko pavojingus manevrus, dėl kurių jie turėjo užvažiuoti ar atsitrenkti į bordiūrą. Kadangi, liudytojų, galinčių paliudyti jo, E. N. , naudai, nėra, prašo visas abejones vertinti jo naudai ir adminsitracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas prašo netenkinti E. N. skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. N. kaltė, padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir darytina išvada, jog E. N. veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.
E. N. jam inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą ir jo skundą išnagrinėjęs teismas, jo kaltę nustatė netinkamai surinkęs, o surinktus įvertinęs, įrodymus.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 str., pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą stebėjusius asmenis – T. Č. ir O. G. , ATP protokolą surašiusį pareigūną S. J. ir E. N. pateiktą vaizdo įrašą bei patį E. N. . Visų šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykių versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuotos duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.
ATPK 124² str. 1 d. numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, t.y transporto priemonių vairavimą, kai vienu metu ar paeiliui padaromi keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. N. vairuodamas automobilį, pavojingai manevravo, užkirto kelią ta pačia kryptimi gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui, priversdamas jo vairuotoją staigiai keisti važiavimo kryptį, ir šias veiksmais pažeidė KET 9, 109,134 punktus.
Nėra pagrindo abejoti T. Č. ir O. G. tarnybiniais pranešimais ir jų teisme duotais parodymais apie įvykio aplinkybės, nes byloje nėra duomenų, kad jie buvo suinteresuoti E. N. apkalbėti. Todėl bylą nagrinėjęs ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs pareigūnas neturėjo pagrindo netikėti šių asmenų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis. Priešingai nei kad teigia apeliantas, šie liudytojai teisme vienodai parodė, jog E. N. , važiuodamas žiedine sankryža ta pačia kryptimi, staiga pasuko į kairę, dėl ko O. G. buvo priverstas staiga sukti į kairę. Po to E. N. bandė staiga persirikiuoti iš antros eismo juostos į pirmą ir dėl to sukėlė pavojų jam iš dešinės važiavusioms transporto priemonėms. Nepavykus šiam manevrui, E. N. vėl staiga keitė važiavimo kryptį ir suko į trečią eismo juostą, nors tuo metu O. G. vairuojamas tarnybinis automobilis jau buvo įjungęs šviesos ir garso signalus. Tas pačias aplinkybes minėti liudytojai buvo nurodę ir savo tarnybiniuose pranešimuose.
Liudytoju apklaustas ATP protokolą surašęs policijos pareigūnas S. J. patvirtino tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų O. G. ir T. Č. parodymus, paaiškindamas, kad jis su kolega patruliavimo metu gavo pranešimą apie konfliktą tarp vairuotojų Konstitucijos prospekte ir nuvyko patikrinti. Jų ekipažas buvo „Dainava 15“. Įvykio vietoje rado pareigūną O. G. bei E. N. ir išklausė jų abiejų paaiškinimus apie įvykį. O. G. teigė, kad E. N. pavojingai manevravo ir už tai jį sustabdė. Po to jie nuvyko į policijos komisariatą, kur jis pagal gautus asmenų paaiškinimus surašė E. N. ATP protokolą. Tolimesniam aiškinimuisi vyko į komisariatą, nes stovint gatvėje pradėjo rinktis pašaliniai žmonės. Savo tarnybinį pranešimą rašė įvykio metu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, E. N. padarytas pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124² str. 1 d.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijso teismas, E. N. skunde nurodyti argumentai dėl neva netinkamo policijos pareigūnų tarnybinių pareigų atlikimo priežastiniu ryšiu su padarytu pažeidimu nesusiję ir negali įtakoti E. N. atsakomybės už pažeidimą. Juolab, tarnybinio patikrinimo išvada, pagal kurią O. G. transporto priemonę naudojo nesilaikydamas poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, savaime nesudaro pagrindo teismui vertinti O. G. ir T. Č. parodymus kaip neobjektyvius ir nepatikimus. Pažymėtina, kad būdamas Raitosios policijos kuopos vyriausiuoju patruliu, O. G. , kuris buvo tarnybos metu, tačiau tuo metu tarnybinių funkcijų nevykdė, sustabdydamas E. N. vairuojamą automobilį dėl KET 9, 109 ir 134 p. reikalavimų pažeidimo, Policijos veiklos įstatymo nuostatų nepažeidė. Pagal šio įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., policijos pareigūnas, tapęs teisės pažeidimo liudininku, įpareigotas imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymuų uždraustą veiką, pranešti apie įvykį policijos įstaigai. Šios pareigos policijos pareigūnui nustatytos, nepriklausomai nuo to, ar jis tuo metu vykdo tarnybines funkcijas. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad E. N. pažeidimo nepadarė, o pareigūnai O. G. ir T. Č. viršijo savo įgaliojimus nepagrįstai sustabdydami jo vairuojamą automobilį. Todėl apelianto teiginiai dėl tarnybinio patikrinimo išvadų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.
Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą ir E. N. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.