Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B. ir R. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimt mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

R. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiosios J. V. civilinis ieškinys patenkintas. Priteista iš R. V., M. B. , o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš nepilnamečio M. B. atstovės pagal įstatymą M. B. nukentėjusiajai J. V. 5000 Lt turtinei ir 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai patenkinti. Priteista iš R. V., M. B. , o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš nepilnamečio M. B. atstovės pagal įstatymą M. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasai 61,80 Lt R. Z. ir 6982,70 Lt S. V. gydymo išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. B., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. gegužės 14 d., apie 15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo prie (duomenys neskelbiami) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbiami), įsibraudamas į patalpą išdaužė mokyklos durų stiklą 20 Lt vertės, kur iš mokykloje stovėjusio maisto produktų aparato, išdaužęs aparato stiklo paketą 98,01 Lt vertės, pagrobė UAB „ANGONITA“ priklausančius maisto produktus: 11 vnt. saldainių „KINDER BUENO“ 17,60 Lt vertės, 11 vnt. saldainių „MELLER 38G“ 11 Lt vertės, 13 vnt. saldainių „MENTOS FRUIT" 16,90 Lt vertės, 11 pakuočių sūrių kviečių 11 Lt vertės, 13 vnt. saldainių „SNICKERS CRUNCHER“ 13 Lt vertės, 15 vnt. saldainių „TWIX“ 18 Lt vertės, 3 vnt. saldainių „METRO“ 2,40 Lt vertės, 8 vnt. saldainių „LUNA WAFER" 6,40 Lt vertės, 13 vnt. saldainių „SNICKERS“ 15,60 Lt vertės, 9 vnt. saldainių „COCOSTAR“ 7,20 Lt vertės, 7 vnt. saldainių „Vyniukai“ 4,20 Lt vertės, 16 vnt. saldainių „MARS“ 19,20 Lt vertės, 7 vnt. saldainių „KAT KAT KAT STRAWBERRY“ 3,50 Lt vertės, 8 vnt. saldainių „TWIN GOFRET“ 3,20 Lt vertės, 9 vnt. saldainių „KING TAT“ 5,40 Lt vertės, 4 vnt. saldainių „BEBETO SOUR WORMS“ 2 Lt vertės, 7 butelius limonado „PEPSI 9,80 Lt vertės, viso bendros 166,40 Lt vertės, ir taip, įsibraudamas į patalpą, pagrobė svetimą turtą.

Taip pat, R. V. ir M. B. nuteisti už tai, kad jie 2007 m. kovo 27 d., apie 23.15 val., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, prie parduotuvės „P“, esančios (duomenys neskelbiami), panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia, bendrais veiksmais, sudavė ne mažiau 4 smūgių S. V. į įvairias kūno vietas, iš kurių R. V. ne mažiau vieną smūgį su savimi turėtu mediniu kočėlu nukentėjusiajam į galvą, o M. B. ne mažiau vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į pakaušio sritį, padarydami kraujosruvą kaklo kairėje, kairiame petyje, kraujosruvą dešiniame petyje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kraujosruvą momenų vidurinėje dalyje poodyje, kraujosruvą pakaušio kairėje, poodyje - sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus kraujo susikaupimui po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, išsivysčius smegenų ir smegenų kamieno suspaudimui, vegetacinei komai, nepaisant intensyvaus gydymo, S. V. mirė, ir taip, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, nužudė S. V.

Taip pat, R. V. ir M. B. nuteisti už tai, kad jie kartu su R. B. , veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. kovo 27 d., apie 23.15 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „P“, esančios (duomenys neskelbiami), panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia, bendrais su R. B. veiksmais, užpuolė R. Z. ir D. V., sumušė juos, sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas R. Z. , iš kurių R. V. ne mažiau 2 smūgius mediniu kočėlu nukentėjusiajam į galvą bei 2 smūgius į nugarą, R. B. ne mažiau vieno karto kumščiu į veidą, M. B. ne mažiau trijų kartų sudavė peiliu į įvairias kūno vietas padarydami R. Z. žaizdą kaktos dešinėje plaukuotoje dalyje, žaizdas kaktoje, smakre, nugaros kairėje, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydami sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sudavė nenustatytą smūgių skaičių D. V., taip sukeldami jam fizinį skausmą ir tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį, perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, taip pat nepatenkinti civilinių ieškinių dalyje dėl padarytos žalos priteisimo iš jo ir jo motinos.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Mano, jog nuo jo suduoto smūgio negalėjo nukentėjusiajam trūkti kraujagyslės, susikaupti kraujas ir įvykti pastarojo mirtis, nes jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį į galvą, šis smūgis suduotas ranka, ne įrankiu, taip pat nebuvo stiprus. Apelianto teigimu, nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo kito nuteistojo R. V. suduoti smūgiai kočėlu į galvą, kuriuos šis pats pripažino sudavęs. Tokią išvadą apeliantas daro remdamasis teismo medicinos ekspertės išvada. Be to, tokioms pasekmėms – nukentėjusiojo mirčiai, apelianto nuomone, įtakos taip pat turėjo ir medikų padaryta klaida, tai yra tinkamos medicininės pagalbos nesuteikimas (S. V. buvo išvežtas iš Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės į Kelmės ligoninę, kur tik atvežus ir mirė). Apeliantas skunde taip pat prašo vertinant jo atliktus veiksmus atsižvelgti į tai, jog jis smūgį nukentėjusiajam sudavė būtinosios ginties būklėje, kai muštynių metu vyresnių priešininkų buvo nublokštas ant žemės, o tyčios pažeisti viešąją tvarką neturėjo ir specialiai viešosios tvarkos nepažeidinėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra nepilnametis, nelabai drąsus, o jo vaidmuo muštynėse buvo antraeilis, nereikšmingas.

Be to, apeliantas skunde tvirtina, jog jis dėl muštynių ir kilusių sunkių pasekmių labai išgyvena, pakeitė gyvenimo būdą, vakarais būna namuose su mama, kuri dėl jo labai pergyvena ir juo rūpinasi, vėl pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje.

Taip pat skunde apeliantas prašo atsižvelgiant į tai, jog jo motina yra našlė, viena augina jį ir jo brolį, jų materialinė padėtis yra labai sunki, vienintelis jų turtas yra butas, kurį realizavus ieškiniui užtikrinti, jų šeima neturėtų, kur gyventi, nepatenkinti civilinių ieškinių dalyje dėl padarytos žalos priteisimo iš jo ir jo motinos.

Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde prašo apygardos teismo dėl jo priimtą nuosprendį pakeisti. Teigia, kad apygardos teismas pažeidė BK 1 straipsnio reikalavimus, bylos aplinkybių visapusiškai, pilnai ir objektyviai neištyrė, padarė išvadas, kurių teisingumas yra abejotinas, dėl to priėmė nuosprendį, kuris negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, ir turi būti pakeistas.

Apeliantas nesutinka su apygardos teismo dėl jo priimtu nuosprendžiu. Teigia, kad jis nedideliu mediniu kočėlu tikslo ką nors sumušti arba nužudyti neturėjo ir to nesiruošė daryti. Byloje yra nustatyta, jog jis minėtą kočėlą nešiojosi su savimi savigynai, nes ne kartą buvo sumuštas. Teismo padaryta išvada, jog jis minėtu kočėlu vieną kartą sudavė S. V., dėl ko šis mirė, yra niekuo nepagrįsta. Apeliantas pripažįsta kočėlu sudavęs tik R. Z. , o nuteistųjų R. B. ir M. B. parodymus, kuriais remiantis teismas daro anksčiau minėtą išvadą, prašo atmesti. Apelianto teigimu, jis su žuvusiuoju S. V. jokių kontaktų neturėjo, R. ir M. B. jį apkalba, siekdami patys išvengti baudžiamosios atsakomybės, o kitų objektyvių jo kaltės įrodymų byloje nėra. Liudytojos J. K. parodymai, kurie minimi nuosprendyje, apelianto nuomone, neįrodo jo kaltės, nes liudytoja negalėjo nieko tiksliai pasakyti. Apeliantas mano, kad nagrinėjamoje byloje siekiant išaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, kokia buvo S. V. mirties priežastis ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą yra labai reikšmingi D. V. parodymai apie tai, jog šis, dėdamas alų ant žemės, išgirdo dūžtančio stiklinio butelio garsą, po ko atsisukęs pamatė ant žemės gulintį S. V. (t. 2, b.l. 110-113), ir skunde prašo juos išsamiai ištirti ir patikrinti. Taip pat skunde prašo atsižvelgti ir į tai, jog patys nukentėjusieji R. Z. , D. V. , S. V. buvo apsvaigę nuo alkoholio ir pirmi pažeidė viešąją tvarką. Jie pradėjo kabinėtis, kelti sijoną, vėliau nešti jo draugę J. K. , kas peraugo į tarpusavio santykių aiškinimąsi, o vėliau į konfliktą ir grupines muštynes. Apeliantas skunde mano, kad nustačius, jog jis yra vis dėl to kaltas, jo veika galėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, kaip neatsargus gyvybės atėmimas, padarytas esant nusikalstamam nerūpestingumui.

Be to, apeliantas teigia, jog jis, atsižvelgus į tai, jog nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, anksčiau neteistas, savo poelgį smerkia ir dėl jo gailisi, yra nuteistas per griežtai.

Apeliantas skunde taip pat nesutinka su apygardos teismo sprendimu neskirti jam teismo medicinos ekspertizės. Mano, jog atsižvelgiant į tai, jog jis buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje, taip pat, kaip matyti iš jo tėvo J. V. parodymų, jis (apeliantas) yra nesukalbamas, agresyvaus būdo, grubus, dažnai skundžiasi galvos skausmas, gydėsi nuo galvos traumų, jo gynėjo prašymas skirti minėtą ekspertizę turėjo būti patenkintas.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis M. B. , jo atstovė pagal įstatymą ir gynėjas prašo tenkinti nuteistojo M. B. apeliacinį skundą, nuteistojo R. V. gynėjas prašo tenkinti nuteistojo R. V. apeliacinį skundą, prokurorė prašo nuteistųjų M. B. ir R. V. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Panaikintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis (t. 5, b. l. 40), kurioje M. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir byla nutrauktina, kadangi yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį negalimas (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

Apygardos teismo nuosprendžiu M. B. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. kovo 27 d. apie 23 val. 15 min., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. V. ir R. B. , viešoje vietoje, prie parduotuvės ,,P“, esančios (duomenys neskelbtini), panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, pašaliečių žmonių akivaizdoje, tyčia, bendrais su R. V. ir R. B. veiksmais, užpuolė R. Z. ir D. V., sumušė juos, sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas R. Z., iš kurių ne mažiau trijų kartų sudavė peiliu į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam, R. V. ne mažiau 2 smūgių mediniu kočėlu nukentėjusiajam į galvą bei 2 smūgius į nugarą, R. M. ne mažiau vieno karto kumščiu į veidą, padarydami R. Z. žaizdą kaktos dešinėje plaukuotoje dalyje, žaizdą kaktoje, smakre, nugaros kairėje, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydami sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sudavė nenustatytą smūgių skaičių D. V., taip sukeldami jam fizinį skausmą ir tokiu būdu M. B. bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Iš nuosprendžio matyti, kad veika, už kurią nuteistas M. B. , padaryta 2007 m. kovo 27 d. Tuo metu M. B. , kuris yra gimęs (duomenys neskelbtini), buvo 15 metų ir 5 mėnesių amžiaus. Iki šio nusikaltimo padarymo jam nebuvo suėję šešiolikos metų, t. y. tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (BK 13 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ryšium su tuo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio. Panaikintina nuosprendžio dalis, kuria iš R. B. bei jo atstovės pagal įstatymą M. B. priteista Vilniaus teritorinės ligonių kasai 61,80 Lt už R. Z. gydymą (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Priteista suma išieškotina iš vieno R. V.

M. B. veika taip pat negali būti perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę pagal pasekmes (fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą), kadangi pagal šį straipsnį atsako asmuo, kuriam yra suėję šešiolika metų.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina teismo išvadas apie M. B. ir R. V. kaltumą tyčia nužudžius dėl chuliganiškų paskatų S. V. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog nuteistųjų M. B. , R. B., nukentėjusiojo R. Z. , liudytojų D. V., J. K. parodymai, teismo specialistų išvados yra pakankami įrodymai vertinant juos kaip visumą daryti tokią išvadą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu dėl šios faktinės aplinkybės ir laiko įrodyta, kad nuteistieji M. B. ir R. V. panaudojo fizinį smurtą ir nuo jų bendrų veiksmų S. V. mirė, t. y. tyčia jį nužudė. Matyti, kad nuteistieji, nesutikdami su teismo nuosprendžiu dėl įrodymų, prašo vertinti pagal jų pateiktus variantus, tačiau kolegija pažymi, kad įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva. Nuteistasis M. B. tvirtina, kad nuo jo smūgio negalėjo įvykti nukentėjusiojo S. V. mirtis, nes smūgis buvo suduotas ranka, nebuvo stiprus, jo nuomone, nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo R. V. suduoti smūgiai medine lazda (kočėlu). Skirtingai nei teigia M. B., nuteistasis R. V. tvirtina, kad jis nedideliu kočėlu sudavė nukentėjusiajam R. Z. , bet ne S. V., nuteistieji M. ir R. B. jį apkalba, o J. K. parodymai jo kaltės neįrodo, nes ji negalėjo nieko tiksliai pasakyti. Šie apeliantų argumentai atmetami, nes visiškai prieštarauja bylos duomenims. Specialisto išvadoje Nr. M314/07(04) 1 punkte konstatuota, kad S. V. mirtis įvyko nuo kraujo susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, išsivysčius smegenų ir smegenų kamieno suspaudimui, vegetarinei komai. Šios išvados 3 punkte pažymėta, kad S. V. kūne rasti sužalojimai: kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, kraujosruva momenų vidurinėje dalyje poodyje, kraujosruva pakaušio kairėje poodyje, kraujosruva kaklo kairėje, kairiame petyje, kraujosruva dešiniame petyje; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau 2 smūgių kontaktų į galvos plaukuotąją dalį, 1-į dešinį petį, 1 – į kaklo pusę, kairį petį poveikyje; S. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kraujo susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje (t. 2, b. l. 62). Specialisto išvados Nr. PM 12-314/07(04) 2 punkte parašyta, kad sužalojimai S. V. padaryti kietais bukais daiktais, galimai mediniu kočėlu ar kitu daiktu. Iš turimų duomenų negalima konkrečiai nustatyti, kokiu daiktu ar įrankiu padaryti sužalojimai, nes sužalojimuose nėra užfiksavę žalojantį įrankį identifikuojančių požymių (t. 2, b. l. 65). Specialisto išvados Nr. PM 20-314/07(04) 1 punkte nurodyta, kad S. V. kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje gavosi tiek nuo vieno smūgio į momens vidurinę dalį, tiek į pakaušio kairę pusę atskirai paėmus, tiek nuo abiejų smūgių kontaktų į galvos plaukuotąją dalį visumos. Nustatyti atskirai nuo kurio smūgio į galvos plaukuotąją dalį išsivystė kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, nėra galimybės. Šios išvados 2 punkte paaiškinta, kad sužalojimai padaryti tiesioginių ne mažiau dviejų smūgių kontaktų į galvos plaukuotąją dalį poveikyje (t. 2, b. l. 68). Nuteistasis R. B. parodė, kad jis S. V. sudavė vieną smūgį į žandikaulį, po to R. V. išsitraukė kočėlą ir sudavė S. V. porą smūgių į pakaušio sritį, o jo brolis nuteistasis M. B. sudavė vieną smūgį kumščiu iš nugaros (t. 5, b. l . 13-14). Nuteistasis M. B. parodė, kad jis sudavė S. V. vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, o R. V. tris -keturis smūgius S. V. (t. 5, b. l. 14). Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu R. B. buvo parodyta, kad jis pribėgo prie vaikino ir vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į pakaušį, tiksliau į galvos sritį. Ši smūgį sudavė tada, kai tas vaikinas buvo atsukęs jam savo nugarą, todėl smūgis kliuvo į užpakalinę jo galvos dalį (t. 4, b. l. 11). Liudytojas D. V. parodė, kad R. V. rankose turėjo lazdą (t. 5, b. l. 17). Liudytoja J. K. parodė, kad R. V. turėjo lazdą, ja sudavė vieną smūgį S. V., du smūgius sudavė kitam vaikinui (t. 5, b. l. 17). Iš šių visų duomenų teismas padarė vienareikšmę išvadą, kad R. V. ir M. B. sudavė į galvos sritį S. V. smūgius, nuo kurių jam išsivystė kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir įvyko mirtis. Apeliantas M. B. , nesutikdamas su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad nuo jo smūgio negalėjo įvykti nukentėjusiojo mirtis, nes smūgis buvo suduotas ranka, ne įrankiu, taip pat nebuvo stiprus, nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo R. V. suduoti smūgiai kočėlu į galvą. Tačiau šie argumentai paneigiami minėtomis specialisto išvadomis bei specialisto A. J. Kerežio apklausa teismo posėdyje apeliacine tvarka. Specialistas A. J. Kerežis paaiškino, kad S. V. sužalojimai galvoje padaryti kietais bukais daiktais, galimai kočėlu ar kitu daiktu. Prie kitų bukų daiktų taip pat priskiriamas rankos kumštis. S. V. mirtis galėjo įvykti ir dėl vieno M. B. kumščiu suduoto smūgio į galvos sritį. Kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje gavosi tiek nuo vieno smūgio į momenų vidurinę dalį, tiek į pakaušio kairę pusę atskirai paėmus, tiek ir nuo abiejų smūgių kontaktų į galvos plaukuotąją dalį visumos. Atskirai nuo kurio smūgio į galvos plaukuotąją dalį išsivystė kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu nėra galimybės nustatyti. Todėl neteisingi M. B. skundo argumentai, kad jo suduotas smūgis rankos kumščiu nukentėjusiajam į galvos plaukuotąją dalį neturėjo įtakos mirčiai. Specialisto A. J. Kerežio apklausa teismo posėdyje apeliacine tvarka paneigiami skundo argumentai, jog nukentėjusiojo mirčiai įtakos turėjo padaryta medikų klaida, tinkamos medicininės pagalbos nesuteikimas, jį perkėlus iš Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės į Kelmės ligoninę, į kurią tik atvežus ir mirė. Specialistas A. J. Kerežis paaiškino, kad S. V. mirtis įvyko nuo kraujo susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, išsivysčius smegenų ir smegenų kamieno suspaudimui, vegetacinei komai. Perkėlimas iš Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydymui į Kelmės ligoninę jokios įtakos jo mirčiai neturėjo, nes po padarytos tokios sunkios smegenų traumos S. V. išgijimas buvo neįmanomas. Vegetacinė koma reiškė klinikinę mirtį. Kolegija atkreipia dėmesį ir tai, kad specialisto išvados Nr. M 314/07(04) aprašomojoje dalyje iš medicininių dokumentų nurodyta, kad Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijoje Nr. (duomenys neskelbiami) buvo atžymėta, jog S. V. pasveikimo prognozė bloga (t. 2, b. l. 60). Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, jog S. V. mirties priežastimi buvo netinkamas medicininės pagalbos suteikimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ Nr. 46 4 punkte išaiškinta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (Teismų praktika Nr. 27, 213 psl.). Iš liudytojos J. K. parodymų matyti, kad nukentėjusysis S. V., kurį mirtinai sužalojo M. B. ir R. V., buvo tas asmuo, kuris prie jos ir apskritai prie jų visų nelindo ir nesikabinėjo (t. 2, b. l. 129). Jis nesikišo į konfliktą. R. V. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad S. V. nelindo (t. 3, b. l. 13). Šiuo atveju chuliganiškos paskatos pasireiškė neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo S. V. užpuolimu ir jo nužudymu be tarpusavio santykių priežasties panaudojant menkavertę dingstį. Dėl to, kad kitas nukentėjusysis R. Z. apkabino J. K., pakėlė ir pastatė ant žemės prasidėjus vidiniam konfliktui, nuteistasis M. B. mobilaus ryšio telefonu pasikvietė savo brolį R. B., turintį polinkį į chuliganiškus veiksmus (sukeliantį muštynes kavinėse, chuliganiškai besielgiantį gatvėse, girtaujantį viešose vietose, t. 3, b. l. 153-157), kuriam atvykus nuteistieji pradėjo agresijos išpuolį, kumščiais, mediniu kočėlu ir peiliu užpuolė D. V., R. Z. ir S. V. bei juos sužalojo, o pastarąjį mirtinai. S. V. nužudytas nuteistiesiems demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, jų siekiu priešpastatyti save aplinkiniams, pažeminti bei paniekinti juos.

Patikrinusi nuteistųjų M. B. ir R. V. apeliacinių skundų argumentus, kolegija daro išvadą, kad procesinių normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė. S. V. nužudymo aplinkybės ir veiką padariusių M. B. ir R. V. kaltė nustatyta įrodymais, kurie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, kiekvieno iš jų, taip pat ir liudytojos J. K. parodymų patikrintas tikrumas, liečiamumas, leistinumas ir jie visi įvertinti kaip visuma.

Liudytojo D. V. 2007 m. kovo 28 d. apklausos protokole parodyta, kad supratęs, jog muštynės visgi įvyks, jis pastatė alų ant žemės, išgirdo dūžtančio stiklinio butelio garsą. Kai atsisuko, pamatė, kad netoli jo, maždaug už 3 metrų ant žemės guli S. Aplink jį šukių nebuvo (t. 2, b. l. 112). 2007 m. kovo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole, išskyrus kraujo pėdsakus, jokių kitų nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (t. 2, b. l. 3-4, 5-7). Teismo medicinos specialistas A. J. Kerežis posėdyje apeliacine tvarka paaiškino, kad medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad S. V. plaukuotoje galvos dalyje būtų aptikta stiklų šūkių. R. V. prašymu ištyrus ir patikrinus D. V. parodymus, neatsirado jokių naujų aplinkybių ar duomenų, kurie nebūtų žinomi pirmosios instancijos teismui ir būtų reikšmingi priimant nuosprendį. Nuteistojo R. V. skunde išdėstyti samprotavimai tuo aspektu yra subjektyvus aplinkybių interpretavimas, kuris prieštarauja byloje esančių ir teisme ištirtų bei nuosprendyje išvardintų įrodymų turiniui ir prasmei.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai kito žmogaus gyvybę kaltininkas atima veikdamas tyčia, t. y. suprasdamas, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatydamas, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir to norėdamas (tiesiogine tyčia) arba nenorėdamas, bet sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (netiesiogine tyčia). Kaltininkas kito žmogaus gyvybę atima tyčia ir tada, kai veikia numatydamas, kad gali sutrikdyti sveikatą ar atimti jo gyvybę, ir vienodai nori šių padarinių (neapibrėžta tyčia). Nustatydamas nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas pirmiausia turėjo remtis ir rėmėsi objektyviais bylos duomenimis, rodančiais, kad galvos sužalojimai S. V. buvo padaryti ne mažiau dviejų smūginių kontaktų poveikyje, smūgiai kumščiu ir įrankiu (mediniu kočėlu) buvo staigūs, nukentėjusiajam stovint į juos nugara, koncentruoti į nedidelę gyvybiškai svarbią kūno dalį. Visos šios aplinkybės rodo, kad smūgiai į galvos plaukuotąją dalį (momeninę) buvo neatsitiktiniai, o valingi veiksmai (M. B. smogė kumščiu įsibėgėjęs). Įvertindama kokiomis aplinkybėmis esant buvo panaudotas mirties padarinius sukėlęs smurtas, kolegija sprendžia, kad suvokdami tokio pobūdžio smūgius M. B. ir R. V. suvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnį, numatė pavojingas gyvybei pasekmes. Nenustačius M. B. ir R. V. tyčioje siekimo atimti gyvybę, teismo pagrįstai laikyta, kad jie veikė netiesiogine tyčia. Dėl to prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į BK 132 straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už neatsargų nužudymą, netenkintinas.

Teismo nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai dėl nuteistųjų M. B. ir R. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o R. V. dar pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir bausmių paskyrimo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka neatsirado jokių naujų pagrindų paskirtų bausmių sušvelninimui.

Teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, M. B. ir R. V. už nužudymą, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir BK 91 straipsnio 3 dalyje numatytais ypatumais nepilnamečiams. M. B. paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis nepilnamečiui. Šiuo atveju nepilnamečiui bausmės vidurkis BK 129 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1468 redakcija, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d.) sankcijoje 6 metai ir 3 mėnesiai (12 metų 6 mėnesiai perpus). Teismas paskyrė M. B. laisvės atėmimą penkeriems metams, t. y. mažesnę negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis nepilnamečiui. Dar labiau sušvelninti šią išsamiais motyvais paremtą bausmę nėra jokio pagrindo. Nuteistajam R. V. teismas paskyrė griežtesnę – šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima vidurkiui. Dar labiau sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra pagrindo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Iš gauto teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-374 matosi, kad R. V. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. V. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti paaiškinimus ir stoti prieš teismą, gali teisingai suvokti aplinkybes ir duoti apie tai parodymus (t. 5, b. l. 89-90).

Neturtinės ir turtinės žalos klausimas iš esmės išspręstas tinkamai. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Teismas nustatė, kad J. V. išleido 5000 Lt laidodama S. V. Todėl teismas pagrįstai R. V. ir M. B. įpareigojo laidojimo išlaidas atlyginti. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas pagrįstai atsižvelgė į žalos pasekmes, žalą padariusį asmenį, kaltę, jų turtinę padėtį ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, laikėsi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir susiklosčiusios teismų praktikos.

Tenkinant iš dalies M. B. apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dar keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė: ,,priteisti solidariai iš R. V. ir M. B. , o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iš nepilnamečio nuteistojo M. B. įstatyminės atstovės M. B. nukentėjusiosios J. V. naudai 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) turtinei ir 150 000 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti“. Šiuo atveju teismas turėjo nurodyti atitinkamą žalos dalį, kurią turi atlyginti M. B. atstovė pagal įstatymą, kadangi CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taip pat nurodant atitinkamą žalos dalį, kurią turi atlyginti M. B. atstovė pagal įstatymą, keistina nuosprendžio dalis, kuria Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistos S. V. gydymo išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir bylą M. B. nutraukti kaip asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo 16 metų amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. B. BPK 63 straipsnio 5 d. 1 p., 2 p. numatyta tvarka subendrintos apėmimo būdu bausmės.

Nukentėjusiajai J. V. priteisto civilinio ieškinio dalyje - nepilnamečiui nuteistajam M. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iki pasieks pilnametystę – iš jo atstovės pagal įstatymą M. B. nukentėjusiajai J. V. priteisti 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) turtinei ir 75 000 Lt (septyniasdešimt penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisto civilinio ieškinio dalyje – M. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iki pasieks pilnametystę, iš jo atstovės pagal įstatymą M. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 3 496,35 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis litus 35 ct) C. V. gydymo išlaidų, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. B. ir jo atstovės pagal įstatymą M. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 61,80 Lt R. Z. gydymo išlaidų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.