- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-270-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01386-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei AB SEB bankui dėl neteisėto sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja A. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7741-5998/2014, kurioje teismas nutarė atmesti pareiškėjos 2014-01-07 skundą dalyje dėl antstolio veiksmų ir palikti nenagrinėtu likusioje skundo dalyje. Vilniaus apygardos teismas 2014-03-05 pareiškėjos atskirojo skundo netenkino, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutartį.
2. Pareiškėjos teigimu, vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra naujai paaiškėjusios aplinkybės Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-318-611/2017 išnagrinėjus pareiškėjos kasacinį skundą. Pareiškėja nurodo, kad naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra tai, kad kasacinis teismas 2017-07-14 nutartimi nustatė esmines iki tol nežinotas aplinkybes. Pareiškėja nauja aplinkybe laiko tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėta nutartimi pripažino Kredito sutarties sąlygas dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą pagal sutarties 5 straipsnio 2 punkto 1 papunktį, 4 straipsnio 1, 2, 4 punktus nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo dienos. Pareiškėja teigia, kad teismai neteisingai išnagrinėjo bylą, nes Kredito sutartis buvo nutraukta vadovaujantis sutartimi, kurios atitinkama dalis (jau minėta) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo pripažinta negaliojančia, o tais atvejais, kai sutartis nutraukiama ne pagal sutartį, o įstatymą, tiek šalys, tiek teismai turi vadovautis tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217, tiek 6.209 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, ir netaikyti CK 6.209 str. 3 d. (nes neįvykdyta prievolė sudarė tik nedidelę prievolių dalį). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodymus vertino pagal negaliojančiomis pripažintas Kredito sutarties sąlygas, o kasacinis teismas tokios klaidos ištaisyti negalėjo, nes nesprendžia fakto klausimo.
3. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjos A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
5. Teismas dėl pareiškėjos nurodomos naujos aplinkybės – Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017-07-14 nutarties – nurodė, kad kasacinis teismas šioje byloje padarė išvadą, jog bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo esant pagrindą pripažinti sutarties nutraukimą teisėtu pagal CK 6.217 straipsnį ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, t. y. pagal įstatymą. Esminio sutarties pažeidimo buvimo sąlygas kasacinis teismas patikrino ir įvertino jau laikydamas, kad minėtos Kredito sutarties nuostatos laikytinos negaliojančiomis, t. y. kasacinio teismo nutartis buvo priimta įvertinus Kredito sutarties tam tikrų nuostatų negaliojimo kontekstą. Todėl pareiškėjos argumentai, kad teismai nagrinėdami bylą įrodymus vertino tik pagal negaliojančiomis pripažintas Kredito sutarties sąlygas, atmestini.
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjos teiginiai apie tai, kad teismai, jos nuomone, netinkamai nustatinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes nepagrindžia, kad dėl jos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės turėtų pasikeisti tų pačių įrodymų vertinimas. Be to, kasacinis teismas, net ir laikydamas dalį Kredito sutarties sąlygų negaliojančiomis, padarė išvadą, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo esant pagrindą pripažinti sutarties nutraukimą teisėtu pagal CK 6.217 straipsnį ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Kasacinis teismas matydamas, kad teismai neteisingai vertino įrodymus ir pažeidė tai reguliuojančias proceso teisės normas turėjo teisę grąžinti bylą nagrinėti atitinkamos instancijos teisme, bet dėl pareiškėjos (ieškovės) argumentų pasisakė, kad „Ieškovė, nesutikdama su bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pateiktu įrodymų vertinimu dėl pagrindo nutraukti Kredito sutartį prieš terminą buvimo, nepagrindė, kaip teismai, vertindami įrodymus, pažeidė proceso teisės normas, bet pateikė tik savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kitokio jų vertinimo“. Taigi kasacinis teismas pripažino, kad teismai tinkamai vertino įrodymus, taigi šį klausimą jau išnagrinėjo nagrinėdamas bylą, todėl laikytina, kad jokia nauja reikšminga bylai aplinkybė nėra paaiškėjusi.
7. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos nurodoma nauja aplinkybė – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis – atsirado 2017-07-14. Taigi laikytina, kad bylos nagrinėjimo metu ji neegzistavo. Apskritai, šiuo atveju teismo sprendimas toje pačioje byloje ir jame pateikiamas teisės aiškinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad tokiomis aplinkybėmis gali tapti teisiniai faktai, faktinio pobūdžio aplinkybės, t. y gyvenimo faktai, sudarantys įrodinėjimo dalyką byloje (Bolzanas D., Naujai paaiškėjusios aplinkybės kaip proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrindas, Socialinių mokslų studijos, 2010, Nr. 3 (7), p. 355). Taip pat laikoma, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės pasižymi ne tik tuo, kad jos nebuvo žinomas šaliai, bet ir teismui (Valančius, V., et al. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. II tomas. Vilnius: Justitia, 2005, p. 460), taigi teismų pateikti teisės aiškinimai ir išvados byloje negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą proceso atnaujinimui.
8. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė jokių esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių sudarančių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai, jog apskritai hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. 01120080030897, antstolio 2013-12-13 turto arešto aktas Nr. 0179/13/01165-TAA ir raginimas įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165 bei vykdomasis įrašas Nr. MK-6439 yra neteisėti ir naikintini, nes butai (44-23A ir 44-23B) su bendro naudojimo patalpomis yra sujungti į vieną turtinį vienetą, kurio bendras plotas yra 95,70 kv. m. laikytini nepagrįstais ir neturinčiais reikšmės sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas antstolio R. V. veiksmų teisėtumas priimant 2013-09-26 raginimą įvykdyti sprendimą. Pareiškėjos teiginiai, jog butų plotai negalėjo būti atskirai įkeičiami, areštuojami, suteikiamas leidimas priverstinai patekti, vertinami, parduodami arba naudojami atskirai ir kad bankas veikė neteisėtai ir nesąžiningai, vertintini kritiškai, kadangi jokių įrodymų, galinčių pagrįsti nurodytas aplinkybes pareiškėja nepateikė.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. Teismas nutartyje ir vėl netinkamai ir nepagrįstai nustatė esmines bylos aplinkybes (kaip ir 2018-08-30 dienos ir 2018-09-14 dienos nutartyse c. b. Nr. A2-32395-807/2018), kad pareiškėjos teigimu vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra naujai paaiškėjusios aplinkybės Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017-07-14 dienos nutartimi c. b. Nr. e3K-3-318-611/2017 išnagrinėjus pareiškėjos kasacinį skundą. Priešingai, pareiškėja teismui prašyme, vėliau ir kituose papildomuose paaiškinimuose patikslino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja proceso atnaujinimo pagrindu nurodė naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios paaiškėjo ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-14 nutarties c. b. Nr. e3K-3-318-611/2017.
9.2. Teismas turėjo atsižvelgti į naujas (naujai paaiškėjusias) esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą) ir pareiškėjos papildomų paaiškinimų pateikimo motyvus (jų visumą), kad pareiškėjos atstovas A. C. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką ir LR Seimo laikinąją komisiją skirtą tirti bankų veiksmus finansinės krizės metu (toliau – Seimas) dėl skandinavų bankų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų krizės metu ir vartotojų (skolininkų) interesų netinkamo gynimo šalyje su 2018-09-17 dienos prašymu, ir glaustai pateikė esmę.
9.3. Teismas turėjo atsižvelgti į naują teismų praktiką analogiškose bylose, nes pareiškėjos ieškinio reikalavimas ir argumentai, kad taip pat pagal CK 1.125 str. 5 d. nuostatas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, buvo nepagrįstai atmesti, nes teismai sprendimuose (nutartyse) dėl senaties termino taikymo pagrindų nemotyvuotai nepasisakė, nors pareiškėja prašė teismų taikyti senatį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
11. CPK 365–374 straipsniai numato proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Pagal CPK 370 straipsnio 1, 2 dalis, teismas gali prašymą atnaujinti procesą nagrinėti tik nustatęs, jog prašymas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 str. 1 d.) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia.
13. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kuri nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu.
14. Apeliantės siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7741-5998/2014, kurioje teismas nutarė atmesti pareiškėjos 2014-01-07 skundą dalyje dėl antstolio veiksmų ir palikti nenagrinėtu likusioje skundo dalyje. Nurodytoje byloje pareiškėja A. S. buvo pateikusi skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, prašydama panaikinti 2013-12-13 turto arešto aktą Nr. 0179/13/01165-TAA ir raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165; sustabdyti šios bylos vykdymą ir panaikinti šios bylos vykdymo išlaidas bei užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0179/13/01165; sustabdyti neteisėtus ir nesąžiningus AB SEB banko išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki šio ginčo nagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam sutarties turtui (butui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas ir taip apriboti AB SEB banko tolesnius neteisėtus veiksmus bei pripažinti, jog 2013-09-26 AB SEB banko priimtas sprendimas vienašališkai prieš laiką nutraukti Kredito sutartį Nr. 1450818074101-67 buvo priimtas neteisėtai ir nesąžiningai.
15. Prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7741-5998/2014, savo prašymą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su išnagrinėta civiline byla, kuri buvo iškelta pagal jos ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl atsakovo vienašališko Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nesąžiningu, Kredito sutarties sąlygų dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, įpareigojimo atsakovą atnaujinti kredito sutarties galiojimą. Vieną iš naujai paaiškėjusių aplinkybių apeliantė nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartį pripažino Kredito sutarties sąlygas dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo dienos. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi nors ir tenkino ieškovės (pareiškėjos) reikalavimą dėl Kreditavimo sutarties sąlygų dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą nesąžiningumo ir negaliojimo nuo Kredito sutarties sudarymo dienos, tačiau konstatavo, kad šio reikalavimo tenkinimas per se (savaime) nereiškia, jog kiti ieškovės reikalavimai – pripažinti vienašališką Kredito sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę atnaujinti Kredito sutarties galiojimą nekeičiant ankstesnių sutarties sąlygų – turėtų būti tenkinami. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje pasisakė dėl Kredito sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo pagal įstatymą ir pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo esant pagrindą pripažinti sutarties nutraukimą teisėtu pagal CK 6.217 straipsnį ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką.
16. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nepanaikino žemesnės instancijos teismo nutarčių ir nepripažinimo kredito sutarties vienašališko nutraukimo neteisėtu, nėra pagrindo šios aplinkybės sieti su antstolio veiksmų teisėtumu, t. y. nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pripažinus kredito sąlygas nesąžiningomis ši aplinkybė reikšminga bylai, kurioje buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodo, kad teismo sprendimas toje pačioje byloje ir jame pateikiamas teisės aiškinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiomis aplinkybėmis gali tapti teisiniai faktai, faktinio pobūdžio aplinkybės, t. y gyvenimo faktai, sudarantys įrodinėjimo dalyką byloje.
17. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantės atstovas A. C. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją komisiją skirtą tirti bankų veiksmus finansinės krizės metu (toliau – Seimas) dėl skandinavų bankų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų krizės metu ir vartotojų (skolininkų) interesų netinkamo gynimo šalyje su 2018-09-17 dienos prašymu, ir glaustai pateikė esmę. Šį apelianto atstovo kreipimąsi apeliantė laiko taip pat nauja aplinkybe, turinčia reikšmės sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą. Pažymėtina, jog pareiškėjo atstovo A. C. kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją komisiją faktas negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kaip jau minėta, naujai paaiškėjusia aplinkybe gali būti tokia aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui negalėjo būti žinoma. Taigi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju, akivaizdu, jog šiame nutarties punkte aptariama apeliantės nurodoma nauja aplinkybė atsirado tik 2018-09-17, o siekiamas atnaujinti procesinis sprendimas buvo priimtas 2014 metais, kas negali būti bylos atnaujinimo pagrindas. Atitinkamai negali būti laikomos naujomis aplinkybėmis po nutarties byloje, kurią apeliantė siekia atnaujinti, priėmimo apeliantės nurodomi priimti teisės aktai ar apeliantės nurodomos ES Direktyvos nuostatos.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, nenustačius ir apeliantei jų nenurodžius, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.