Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei, Danutei Rainienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei R. A. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, , trečiasis asmuo G. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Tarnybos teigimu, rūpintoja G. R. nurodė, kad nepilnametei J. A. yra skiriami jai priklausantys vaiko pinigai - apie 90 Eur per mėnesį. Mergaitė atsakingai elgiasi su pinigais, jeigu pristinga visuomet skiriama pagal poreikį. Mergaitė yra pilnai aprūpinta. Vaiko motina prie vaiko išlaikymo prisideda. Rūpintoja nurodė, kad santykis su motina išlieka toks pats. Pažymėjo, kad kai mama būna blaivi mergaitė noriai su ja bendrauja, susitinka kai mama atvyksta į Vilnių, tuomet ir daugiau mamai pasipasakoja, paatvirauja. Rūpintoja dalijosi, kad mergaitei būna labai skaudu, kai mama skambina išgėrusi, ima jai priekaištauti, primena tai ką mergaitė pasakojo, pavyzdžiui apie draugus ir pan. Pažymėjo, kad būna, jog mama neblaivi skambina naktį po 25 kartus, nurodė, kad tuomet buvo užblokavę jos numerį, vėliau vėl atblokavo. Pažymėjo, kad kai mama blaivi, santykis yra gan šiltas. Mergaitė 2024 m. gruodžio 9 d. išklausius jos nuomonę nurodė, kad sesuo jai perveda vaiko pinigus t. y. apie 90 Eur per mėnesį, nurodė, kad moka jais disponuoti, pažymėjo, kad jeigu pritrūksta gali paprašyti sesers. Aprangą renkasi pati. Pažymėjo, kad naudojasi tiek grynais pinigais, tiek bankine kortele, būna, kad grynų pinigų duoda ir mama kuomet susitinka. Pažymėjo, kad pilnai visko užtenka. Mergaitė nurodė, kad santykis su mama nesikeičia, pažymėjo, kad mama kai būna blaivi ir kai būna išgėrusi būna kaip du atskiri žmonės. Mergaitės teigimu, ji jaučia kada mama skambina neblaivi.

4. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras 2024 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. S-674 Tarnybą informavo, jog kurį laiką atsakovė buvo motyvuota, lankė AA, lankė PLK konsultacijas P. sen. 1k./sav. Vėliau stebėta, kad R. A. pritrūko motyvacijos vykdyti pagalbos šeimai numatytas pagalbos priemones, atrasdavo sau pasiteisinimų, dėl ko negali numatytų priemonių vykdyti. Pažymima, kad moteris nuolat skundžiasi dėl sveikatos būklės, kad skauda kojas, važinėja pas gydytojus, žada gultis operacijai, kuri kol kas operacija nėra paskirta. Siekiant sėkmingos integracijos į darbo rinką, P. seniūnė R. A. siūlė įsidarbinti seniūnijoje pagalbine darbuotoja, bet klientė visiškai nemotyvuota dirbti, todėl siūlomo darbo atsisakė. Pažymima, kad iš bendruomenės nuolat būdavo gaunama informacija apie R. A. piktnaudžiavimo alkoholiu atvejus. Aptariant klausimą dėl dukros J. grąžinimo į šeimą, motina įvardindavo, kad pas seserį G. dukrai yra geriau, sutiko, kad dukra ir toliau gyventų ir tęstų mokslus Vilniuje, sesers globoje.

9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir ieškinį prašė tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės mergaitei teikiamą išlaikymą. Dar kartą išklausius mergaitės nuomonę, mergaitė nurodė, kad nenorėtų grįžti gyventi su mama, bijotų, kad mama vėl gertų. Tai, kad šiuo metu atsakovė negeria, galima nustatyti tik iš jos pačios paaiškinimų, tačiau atsakovei yra nutraukta atvejo vadyba, todėl atsakovė nėra tikrinama. Atsakovė atsisako visos jai teikiamos pagalbos, su specialistais nebendradarbiauja. Pati atsakovė nesiėmė jokių priemonių, kad susigrąžintų mergaitę į šeimą, nurodo, kad nori, jog mergaitė toliau gyventų su globėja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

13. Byloje sprendžiama dėl vaiko neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

14. Gimimo liudijimo (Trakų rajono civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, atsakovė R. A. yra J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), mama, tėvas nenurodytas.

15. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimu motinai R. A. buvo laikinai apribota valdžia dukros J. A. atžvilgiu, priteistas iš motinos R. A. išlaikymas dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, tuo pačiu sprendimu J. A. nustatyta nuolatinė rūpyba ir jos nuolatine rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskirta G. R., nustatyta J. A. gyvenamoji vieta kartu su rūpintoja, jos gyvenamojoje vietoje.

16. Atsakovė R. A. dirba pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini).

Dėl motinos valdžios apribojimo

17. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

18. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

19. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

20. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. birželio 18 d. sprendimu motinai R. A. buvo laikinai apribota valdžia dukros J. A. atžvilgiu, priteistas iš motinos R. A. išlaikymas dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, tuo pačiu sprendimu J. A. nustatyta nuolatinė rūpyba ir jos nuolatine rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskirta G. R., nustatyta J. A. gyvenamoji vieta kartu su rūpintoja, jos gyvenamojoje vietoje.

21. Laikinai apribodamas motinos valdžią atsakovei teismas, pripažino, kad atsakovė savo kaltais veiksmais neįgyvendino motinos valdžios, nusišalino nuo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku bei išreiškė norą, kad dukra gyventų sesers šeimoje bei nurodė, kad pati dukra šiuo metu pasirūpinti negali. Teismas sprendė, kad esamomis sąlygomis mergaitė negali grįžti į savo motinos šeimą, todėl tikslinga laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu.

22. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) apribojimo nustatymo.

23. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti dukrą. Atsakovė tinkamai nesirūpina vaiku, motinos valdžios vaiko atžvilgiu neįgyvendina. Ieškovė pažymėjo, kad tokia padėtis tęsiasi nuo 2019 metų, atsakovės kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. vaiko nepriežiūra, nesirūpinimu ir nesidomėjimu juo, tinkamų vaiko sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei nutraukta atvejo vadyba. Pati atsakovė pripažino, kad su specialistas nebendrauja, paaiškino, kad neturi tam laiko. Atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų, kokius veiksmus siekia atlikti, susigrąžindama mergaitę į šeimą. Nors, atsakovės teigimu, ji su dukra bendrauja telefonu, taip pat kartais susitinka, tačiau epizodinis bendravimas nėra tinkamas ir pakankamas motinos valdžios ir jai tenkančių pareigų įgyvendinimas. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka, taip pat sutinka, jog mergaitė liktų gyventi pas sesę, paaiškino, kad ten mergaitei geriau, ten ji lanko mokyklą.

24. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė dukros neaugina, kartais su ja susitinka, bendrauja telefonu. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė turėjo problemų su alkoholio vartojimu, pati atsakovė nurodė, kad šiuo metu negeria. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovės kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. vaiko nepriežiūra, nesirūpinimu, tinkamų vaiko sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, buvo dar kartą išklausyta mergaitės nuomonė, kurioje ji nurodė, kad mama šiuo metu negeria, tačiau grįžti gyventi pas mamą nenorėtų, pažymėjo, kad nenorėtų rizikuoti, nebūtų verta. Nurodė, kad bijotų gyventi, vėl kaip ant adatų, kad išgertų ir vėl kokia nesąmonė įvyktų. J. A. teigimu, ji bet kokiu atveju planuoja mokytis Vilniuje, todėl jai pas seserį gyventi yra geriau, nieko keisti nenori.

25. Byloje aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo metu atsakovė R. A. nėra pajėgi visapusiškai pasirūpinti dukra ir užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas stabilioje aplinkoje. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad laikinas motinos valdžios apribojimas neatliko prevencinės funkcijos ir padėtis nepagerėjo, atsakovė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, su specialistais nebendradarbiauja, pati mergaitė, kuri yra jau 17 metų amžiaus, nurodė, kad bijotų grįžti gyventi pas mamą, nori gyventi toliau su sese. Pati atsakovė su ieškiniu sutinka ir nurodo, kad mergaitei geriau gyventi Vilniuje pas sesę. Įvertinęs visą tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės elgesys atitinka motinos valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovė vengia atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpina vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl jos kaltė pasireiškia neveikimu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas.

26. Atsakovei išaiškintina, kad apribojus motinos valdžią neterminuotai, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų; išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro motinos sutikimo vaikas gali būti įvaikintas; motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas; jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.180, 3.181 straipsniai).

27. Priėmus sprendimą neterminuotai apriboti motinos valdžią, pagal CPK 496¹ straipsnio 1 dalį teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Sprendimu laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią vaikui nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta trečiasis asmuo G. R., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, taip pat iš motinos priteistas išlaikymas. Pagrindų keisti nustatytą globą nenustatyta, todėl byla dėl vaiko globos steigimo, globėjo skyrimo nekeltina.

28. Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytas minimalus valstybei priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumos dydis, t. y. minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 23,79 Eur. Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintą pažymą, kurioje nurodė, kad valstybės naudai turėtų būti priteista 293,75 Eur antrinės pagalbos išlaidų suma.

31. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos už antrinę teisinę pagalbą ir procesinių dokumentų įteikimą valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią jos nepilnametės dukros J. A., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.