Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-12-18 · Byla Nr. ATP-885-462/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
ATP-885-462/2013
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00496-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Pažeidėjas
J. J.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-885-462/2013(Proceso Nr. 4-24-3-00496-2013-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.1.;79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimo administracinėje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2013-06-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-2637356-13 už tai, kad jis 2013-05-31, 23.15 val., Maciuičių k., Klaipėdos r., būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,68 promilės), vairavo transporto priemonę „AUDI 90“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 p. reikalavimus ir tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimu J. J. pagal ATPK 124¹ str. 7 d. paskyrė 20 Lt (dvidešimties litų) dydžio baudą; pagal ATPK 126 str. 4 d., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2 000 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas apeliaciniu skundu panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-22 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, J. J. paskiriant 2 000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. J. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad J. J. gailisi, o teisė vairuoti reikalinga dėl jo ir neįgalaus tėvo priežiūros, byloje nėra reikšminga. J. J. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Toliau apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nenurodė jokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių J. J. būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir už tokį grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, taikyti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. Pažymėtina, kad J. J. dar turi kelis brolius, kurie gali ir privalo pasirūpinti neįgaliu tėvu, o jo tiesioginės darbinės funkcijos nėra susijusios su automobilio vairavimu. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymą neskirti jam administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliantas nurodo, kad visiškai nesutinka su jam paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams ir mano, kad teismas paskirdamas jam tokią nuobaudą, nors ir pritaikė ATPK 30¹ str., tačiau iki galo neįvertino visų bylos aplinkybių. Priimdamas nutarimą, Klaipėdos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo ir įvertino administracinės bylos medžiagoje esančius įrodymus – jo prisipažinimą, administracinio teisės pažeidimo protokolą, alkotesterio parodymus, tarnybinius pranešimus, kitą surinktą medžiagą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutarime nurodė, kad jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas nutarime taip pat nurodė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir jį taikė. Šiuo atveju teismas priėmė sprendimą paskirti jam mažesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje, ir paskyrė ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 8 mėnesiams. Pažymėtina, kad teismas atimdamas jam teisę 8 mėnesiams vairuoti transporto priemones, neįvertino visų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių, todėl teismo nutarimas yra keistinas.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas, šios aplinkybės, kaip aplinkybės, kuriomis teismas turėtų remtis yra: teigiama charakteristika darbe, duomenys ar asmuo yra priklausomybės ligų centro įskaitoje, ar per paskutinius metus nėra baustas, ar ankstesnes nuobaudas sumokėjo, ar nuoširdžiai gailisi, automobilis reikalingas nuvažiuoti į darbą, ar yra tam tikros asmeninio-šeimyninio pobūdžio aplinkybės, ar yra su darbo pobūdžiu susijusios aplinkybės, pagaliau, ar yra kitos svarbios aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti.

Toliau apeliantas pažymi, kad teismas nors atsižvelgė į visas byloje esančias išskirtines aplinkybes, kurioms esant, remiantis teismų praktika, vadovaujantis ATPK 30¹ str., gali būti švelninama administracinė nuobauda, tačiau jų svarbumo šios bylos kontekste teismas tinkamai neįvertino. Šiuo atveju teismas tinkamai neįvertino tokių aplinkybių, kaip kad jis savanoriškai sutiko pasitikrinti galimą neblaivumą alkotesteriu, neginčijo jo parodymų, neprašė papildomai ištirti jo neblaivumą alkotesteriu, neginčijo jo parodymų, neprašė papildomai ištirti jo neblaivumo medicinos įstaigoje, neginčijo ir neskundė pareigūnų veiksmų, su viskuo sutiko. Be to, nebuvo baustas administracine tvarka ir nebuvo priklausomybės ligų centro įskaitoje. Jis pripažįsta, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, elgėsi neatsakingai, tačiau tokį savo elgesį įvertino i pradarė išvadas.

Teismas taip pat netinkamai įvertino ir tokias aplinkybes, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tiek nuvažiuoti į darbą, tiek ir darbinėms funkcijoms atlikti. Apeliantas teigia, jog dirba suvirintoju Gargžduose, gyvena Klaipėdos rajone, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina nuvažiuoti iki darbo. Taip pat vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas važiuoti jį iškvietus pas klientus, bei nusivežti pas juos visą darbui reikiamą įrangą bei medžiagas. Taigi vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas darbinių funkcijų atlikimui. Be to, teismas taip pat tinkamai neįvertino ir to, kad byloje yra pateikta teigiama jo charakteristika iš darbo. Pati svarbiausia ir esminė aplinkybė yra asmeninio – šeimyninio pobūdžio, kurios teismas nepripažino kaip išskirtinės aplinkybės suteikiančios galimybę teismui neskirti jam nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina, kad jis slaugo neįgalų tėvą, kuriam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis, kadangi jam yra amputuotos abi kojos, todėl jo susisiekimo galimybė yra visiškai apribota. Kai tuo tarpu tėvo gyvybinėms funkcijoms užtikrinti yra reikalinga jį aprūpinti tiek maisto produktais, tiek kasdieninio vartojimo daiktais. Be to, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, yra būtina jį nuolat vežti pas gydytojus bei atlikti reikalingus tyrimus. Todėl kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo tėvu bei užtikrinti jo gyvybines funkcijas, jam yra reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones. Būtinumą turėti vairuotojo pažymėjimą patvirtino ir jo tėvo prašymas neatimti teisės vairuoti transporto priemones bei liudytojų parodymai.

Apibendrinant pateiktą skundą, apeliantas J. J. nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino byloje esančių esminių išskirtinių aplinkybių, į kurias, remiantis teismų praktika, reikalinga atsižvelgti skiriant baudą už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Teisingai įvertinus šias aplinkybes, teismas pagrįstai galėjo skirti tik baudą, bet netaikyti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko apeliacinis skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Tiek Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. pateiktuose apeliaciniuose skunduose J. J. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą.

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pažeidėjas J. J. 2013-05-31, 23.15 val., Maciuičių k., Klaipėdos r., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,68 promilės), vairavo transporto priemonę „AUDI 90“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 p. reikalavimus ir tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių, kurios byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytos neginčijamai, nepasisako.

Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas skirdamas administracinę nuobaudą J. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., padarymą, pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas.

Apeliantas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai pažeidėjui paskyrė švelnesnę nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą. Tuo tarpu pažeidėjas J. J. įsitikinęs, kad byloje yra pagrindas paskirtą nuobaudą dar labiau sušvelninti, t. y. apskritai neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad abiejuose apeliaciniuose skunduose keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliaciniuose skunduose keliamų reikalavimų pasisako kartu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apylinkės teismas J. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidėjui taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir paskyrė mažesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. sankcijoje.

Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad J. J. nuo pat pažeidimo padarymo pripažino savo kaltę ir gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, anksčiau už vairavimą neblaiviam nebuvo baustas, o ankstesni jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo grubūs, byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad J. J. vienas rūpinasi pirmos grupės invalidu tėvu A. J., kuris yra be abiejų kojų, bei taip pat pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarytu teisės pažeidimu iš esmės nesutrikdė visuomeninės tvarkos, nesukėlė sunkių pasekmių, t. y. žmonės nenukentėjo. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas šias apylinkės teismo nurodytas aplinkybes nepripažįsta ypatingomis, sudarančiomis pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013).

Žemesnės instancijos teismas

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje reikšmingas aplinkybes, turinčias reikšmės administracinės nuobaudos individualizavimui, todėl nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas.

J. J. padarė itin šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,68 promilės), tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pažeidėjo J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, t. y. J. J. nuo pat pažeidimo padarymo pripažino savo kaltę ir gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančio 2013-06-01 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas“ J. J. nurodė: „draugės gimtadieniui pritrūko gaiviųjų gėrimų ir aš važiavau jų nupirkti į degalinę. Vairuotojo pažymėjimą palikau namuose“ (b. l. 4-5). Šis pažeidėjo pirminis paaiškinimas leidžia pagrįstai spręsti apie tai, kad tokį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą J. J. padarė dėl pakankamai menkavertės priežasties, t. y. dėl laisvalaikio pramogų pratęsimo. Tai parodo tuo metu buvusį jo visiškai atsainų požiūrį į galėjusias kilti skaudžias pasekmes dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo būsenoje.

Apygardos teismas pripažįsta, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidėjo tėvas A. J. yra neįgalus, jam nustatytas tik 15 procentų darbingumo lygis (dėl abiejų apatinių galūnių amputacijos) (b. l. 31-33). Jo žmona V. J. (pažeidėjo motina) yra mirusi (b. l. 58). Tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudytojas S. J. parodė, kad pažeidėjas yra jo brolis. Po mamos mirties jie (kiti broliai) su tėvu nebebendrauja, nes kai mama sunkiai sirgo, tėvas norėjo skirtis (b. l. 14-16). Šie duomenys patvirtina, kad pažeidėjas turi daugiau brolių, kurie realiai taip pat gali rūpintis neįgaliu tėvu. Apygardos teismas pažymi, kad nurodomos aplinkybės, jog tariamai su tėvu bendrauja ir jį prižiūri tik vienas iš brolių, t. y. tik pažeidėjas J. J., o kiti broliai yra nutraukę bendravimą su tėvu, yra teisiškai nereikšmingos, be to, jų negali patvirtinti jokie objektyvūs duomenys. Todėl šie J. J. apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Kitos aplinkybės, kurias nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinių funkcijų atlikimui; darbe charakterizuojamas teigiamai; anksčiau už analogiškus administracinius teisės pažeidimus nebaustas) nesudaro jokio pagrindo pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Tokia išvada darytina todėl, kad minėtos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, ypatingomis. Priešingai, nurodytos aplinkybės: teigiama charakteristika, ankstesnių baustumų už tokius pat pažeidimus nebuvimas ir pan., laikytinos įprastomis, civilizuotoje visuomenėje priimtinomis elgesio normomis, bet ne išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis pažeidėjo situaciją vertinti kaip išskirtinę.

Be to, byloje esanti UAB „Edelmeta“ direktoriaus pažyma patvirtina, jog šioje bendrovėje J. J. dirba šaltkalviu, o ne vairuotoju. Todėl apelianto J. J. skundo teiginiai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas atliekant darbo funkcijas, atmestini kaip nepagrįsti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas procesiniame sprendime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarytu teisės pažeidimu iš esmės nesutrikdė visuomeninės tvarkos, nesukėlė sunkių pasekmių, t. y. žmonės nenukentėjo. Tačiau šiuos argumentus Apygardos teismas vertina kritiškai, kadangi tuo atveju, jeigu dėl J. J. transporto priemonės vairavimo esant vidutinio girtumo būsenos būtų nekentėję žmonės, pažeidėjui būtų taikoma jau ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.).

Visa tai leidžia teigti, kad visų aptartų aplinkybių kontekste administracinėn atsakomybėn patrauktam J. J. paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. sankcijoje, ji nebūtų nei teisinga, nei protinga. Dėl visų išvardytų motyvų konstatuotina, jog administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti pažeidėjui paskyrus administracinę nuobaudą tik straipsnio sankcijos ribose (ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos minimumą). Todėl yra pagrindas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimą pakeisti.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko apeliacinis skundas tenkintinas ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimas keistinas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria J. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas, paskirta 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

J. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. paskirti 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., šią paskirtą nuobaudą subendrinti su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimu paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. ir J. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis