Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mestilla“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje FOSFA International arbitražo teismo, esančio Jungtinėje Karalystėje, 2012 m. vasario 9 d. sprendimą dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, suinteresuotasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Nuntia“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotasis asmuo UAB „Nuntia“ atsiliepimo į pareiškėjo UAB „Mestilla“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje FOSFA International arbitražo teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko 1958 metų konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Niujorko konvencija) dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Niujorko konvencijos V straipsnio bei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 39 ir 40 straipsnių nuostatas. Lietuvos Respublika yra Niujorko konvencijos dalyvė, todėl FOSFA International arbitražo teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje taikytinos Niujorko konvencijos bei Komercinio arbitražo įstatymo 39 ir 40 straipsnių nuostatos.

Pagal Niujorko konvencijos IV straipsnio nuostatą, arbitražo sprendimo pripažinimui ir vykdymui gauti prašančioji pusė, paduodama dėl to prašymą, pateikia: a) reikiamai paliudytą arbitražo sprendimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą; b) II straipsnyje nurodyto susitarimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą.

Pareiškėjas pateikė FOSFA International arbitražo teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo tinkamai patvirtintą kopiją (b. l. 26-34) ir jos vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 35-46).

Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodyta, kad kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta rašytinį susitarimą, pagal kurį pusės pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl kurių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku. Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalis, prašanti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražinio teismo sprendimą, turi pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui autentišką arbitražinį susitarimą arba tinkamai patvirtintą jo nuorašą. Jeigu arbitražinis susitarimas surašytas ne oficialia valstybės kalba, tai besikreipiančioji šalis turi pateikti tinkamai patvirtintą dokumento vertimą į lietuvių kalbą.

Pareiškėjas pateikė teismui UAB „Mestilla“ ir UAB „Nuntia“ sudarytą rapsų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MLL-100908-122 kopiją (b. l. 8) bei šios sutarties kopijos tinkamai patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 9-10). Šioje sutartyje yra įrašyta nuostata dėl arbitražinio susitarimo: „FOSFA28. Arbitražas: Londonas“. Taigi Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodytas susitarimas perduoti iš šalių sutarties kylančius ginčus nagrinėti arbitraže yra inkorporuotas į sutarties nuostatas.

Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas UAB „Mestilla“ informavo suinteresuotąjį asmenį UAB „Nuntia“ apie ginčo sprendimą FOSFA International arbitražo teisme (b. l. 11-15). Pareiškėjas ir suinteresuotasis asmuo buvo informuoti apie FOSFA International arbitražo teismo, esančio Jungtinėje Karalystėje, 2012 m. vasario 9 d. sprendimą (b. l. 47-49). Pranešime buvo nurodyta, jog FOSFA International arbitražo teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimas gali būti skundžiamas iki 2012 m. kovo 22 d., taip pat buvo nurodyta, kad arbitražo mokesčiai sudaro 9 100 svarų sterlingų. Nei viena šalis sprendimo neapskundė, todėl minėtas sprendimas 2012 m. kovo 23 d. įsiteisėjo. Pareiškėjas UAB „Mestilla“ FOSFA International arbitražo teismui sumokėjo visą arbitražo mokesčių sumą, t. y. 9 100 svarų sterlingų (b. l. 16).

Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis (Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 1 d.) nustato, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) arbitražinio susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą; arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų; arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija. Pagal Niujorko konvencijos ir Komercinio arbitražo įstatymo taikymo praktiką aukščiau nurodytų pagrindų buvimą teismas tikrina tik ginčo šalies, prieš kurią arbitražo sprendimas yra nukreiptas, reikalavimu. Suinteresuotasis asmuo UAB „Nuntia“ atsiliepimo į pareiškėjo UAB „Mestilla“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje FOSFA International arbitražo teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą nepateikė, todėl teismas minėtų pagrindų buvimo netikrina.

Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje bei Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad arbitražo sprendimą galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti jei: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas; b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Šių arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą teismas tikrina ex officio. (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a ir b punktai).

Ginčai, kylantys iš derliaus pirkimo – pardavimo sutarčių, nėra priskiriami išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, todėl gali būti nagrinėjami arbitraže (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str.). Teismas taip pat neturi pagrindo manyti, jog FOSFA International arbitražo teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimas arbitražo byloje pagal UAB „Mestilla“ ieškinį atsakovui UAB „Nuntia“ dėl žalos, kilusios neįvykdžius sutarties Nr. MLL-100908-122 dėl 2010 m. derliaus rapsų sėklų pirkimo ir pardavimo iš Kazachstano, prieštarautų viešajai tvarkai.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagrindų, numatytų 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsnyje, o taip pat Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje pareiškėjo prašyme nurodytą FOSFA International arbitražo teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810, 812, 813, 814 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje FOSFA International arbitražo teismo, esančio Jungtinėje Karalystėje, 2012 m. vasario 9 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Mestilla“ naudai iš UAB „Nuntia“ priteista 38 659,50 eurų (trisdešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt devyni eurai ir 50 euro ct) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos kas ketvirtį nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki priteistos sumos sumokėjimo, taip pat priteista 9 100 (devyni tūkstančiai šimtas) svarų sterlingų dydžio arbitražo mokesčiai, iš kurių 60 proc. turi padengti UAB „Mestilla“, 40 proc. – UAB „Nuntia“.

Ši nutartis per 3 mėnesius nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.