Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-07-11 · Civilinė byla Nr. 2A-535-154/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-13Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-07-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-11
Bylos Nr.
2A-535-154/2014
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02198-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
A. M.
Civilinė byla Nr. 2A-535-154/2014Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02198-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija
(S)35.3.6.;35.5.;37.;42.10.;42.11.1.;63.3.;121.21.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Rasos Bartašienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-170-304/2014, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. M. 18 123,96 Lt skolą, 9 734,98 Lt palūkanas, 29 780,44 Lt delspinigius, 2 550,51 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,5 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės 18 123,96 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2005-09-20 AB SEB bankas ir atsakovas A. M. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1150518054508-10, pagal kurią AB SEB bankas atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl AB SEB bankas sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus dėl palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2009-11-09 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-83 AB SEB bankas perleido ieškovui UAB „Gelvora“ visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Kredito sutartį. Atsakovui A. M. buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą, pareikalauta įvykdyti įsipareigojimus, tačiau jis savo įsipareigojimų neįvykdė, yra skolingas ieškovui iš viso 60189,89 Lt.

Atsakovas A. M. atsiliepimo nepateikė, jam procesiniai dokumentai buvo įteikti viešai paskelbiant specialioje interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ LR CPK 130 str. nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies.

Priteisė iš atsakovo A. M. ieškovui UAB „Gelvora“ 18 123,96 Lt skolą, 3115,71 Lt palūkanas, 4696,88 Lt delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 778,00 Lt žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal Reikalavimo perleidimo sutartį AB SEB bankas perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo 18 123,96 Lt skolą, 3115,71 Lt palūkanas, 4696,88 Lt delspinigius, iš viso į 25 936,55 Lt įsiskolinimą. Konstatavo, kad atsakovas nėra grąžinęs 18 123,96 Lt skolos, todėl iš atsakovo priteisė ieškovui 18 123,96 Lt skolą. Teismas pažymėjo, kad 2009-11-09 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-83 ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 3115,71 Lt palūkanas ir 4696,88 Lt delspinigius. Nurodė, kad 2013-10-23 aktais ieškovas papildomai paskaičiavo palūkanas ir delspinigius už laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2013-08-21 ir prašo priteisti 6619,27 Lt palūkanas bei 25083,56 Lt delspinigius. Teismas konstatavo, kad AB SEB bankas perleido ieškovui reikalavimo teises į konkrečias palūkanų ir delspinigių sumas, reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių (CK 6.101 str. 1 d.), todėl ieškovo reikalavimą dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo patenkintino iš dalies, iš atsakovo priteisė ieškovui 3115,71 Lt palūkanos, 4696,88 Lt delspinigius (LR CK 6.71 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Teismas pažymėjo, kad iš „Ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinės“ (12 b. l.) matyti, kad atsakovui paskaičiuota 2550,51 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, kurių didžiąją dalį išlaidų sudaro darbuotojų darbo užmokestis, buhalterijos, informacinių technologijų paslaugos, darbo priemonės ir kt. Vertindamas šias išlaidas teismas konstatavo, jog šios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka LR CK 6.249 str. 4 dalies 3 punkto prasme. Priešingu atveju, pripažinus, kad šios išlaidos susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, reikėtų konstatuoti, jog atsakovas privalo finansuoti ieškovo tiesioginę veiklą. Teismas nurodė, kad pašto siuntimo išlaidos, teisinės paslaugos, užklausos iš Gyventojų registro tarnybos bei Nekilnojamojo turto registro galėtų būti pripažintinos būtinomis išlaidomis, tačiau ieškovas nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atmetė ieškovo reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo.

Teismas atmetė reikalavimą dėl 9,5 proc. metinių palūkanų už 18 123,96 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, nes šios palūkanos, skaičiuojamos pagal 2005-09-20 Vartojimo kredito sutartį, o ieškovas nėra Vartojimo kredito sutarties šalis, Reikalavimo perleidimo sutartimi jam buvo perleista reikalavimo teisė į konkrečias palūkanų bei delspinigių sumas ir reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių (LR CK 6.101 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas ieškovo prašymas priteisti 6619,27 Lt palūkanas, 9,5 proc. sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (18123,96 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, ir papildomai iš atsakovo priteisti 6619,27 Lt bei 9,5 proc. dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (18123,96 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. LR CK 6.101 str. 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Remdamiesi minėta nuostata 2009-11-09 AB SEB bankas ir ieškovas UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią AB SEB bankas perleido visus reikalavimus į atsakovo A. M. įsiskolinimą, susidariusį Vartojimo kredito sutarties Nr. 1150518054508-10 pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. LR CK 6.101 str. 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad prievolinė subjektinė teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (LR CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleista bendrais pagrindais (LR CK 1.112 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2000). Todėl apeliantą ir atsakovą sieja ne Reikalavimo perleidimo sutartis, o sutartis, kurios pagrindu atsirado atsakovo prievolė.

2. Atsakovas A. M., pasirašydamas Vartojimo sutartį, įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas (Sutarties 5.1 p.). Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-83 buvo perleistos reikalavimo teisės, kylančios iš sutarčių, nurodytų Priede Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-83 ( šios sutarties 1 p.). Pažymi, kad Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-83 1 punkte nurodytos sumos (kurios yra nurodytos Priede Nr. 1), yra paskaičiuotos 2009-11-06 datai, todėl Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punktas neapriboja naujojo kreditoriaus UAB „Gelvora“ teisės reikalauti delspinigių bei palūkanų. Remiantis CK 6.101 str. 2 dalimi, reikalavimo įgijėjui (apeliantui) perėjo ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, šiuo atveju - teisėti reikalavimai dėl palūkanų.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš ieškovo UAB „Gelvora“ pateikto apeliacinio skundo, apeliantas neginčija ne tik pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteista pagrindinė skola, palūkanos ir delspinigiai, paskaičiuoti iki 2009-11-09, bet ir tų dalių, kuriose netenkinti ieškinio reikalavimai dėl delspinigių priteisimo nuo 2009-11-06 iki 2013-08-21 ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstose dalyse pasisakys dėl palūkanų ir sutartinių metinių palūkanų priteisimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2005-09-20 AB SEB bankas ir atsakovas A. M. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1150518054508-10, pagal kurią AB SEB bankas A. M. suteikė 20 000 Lt vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą gražinti iki 2010-09-19, mokėti 9,5 procentų metinių palūkanų (Vartojimo kredito sutarties Specialiosios dalies 2.4. punktas). Atsakovas A. M. netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl AB SEB bankas sutartį nutraukė. 2009-11-09 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-83 AB SEB bankas perleido ieškovui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į skolininkus, kylančias iš sutarčių, pagal skolas, apskaičiuotas 2009-11-06. Todėl šia sutartimi perleidžiamos teisės reikalauti sumokėti pagrindinės skolos bendrą sumą, priskaičiuotų palūkanų bendrą sumą, netesybų bendrą sumą. 2009-11-19 pranešime dėl reikalavimo perleidimo atsakovas A. M. buvo raginamas per tris dienas sumokėti 18 123,96 Lt skolą, 3 213,88 Lt palūkanas, 4 932,49 Lt delspinigius, 72,76 Lt skolos išieškojimo išlaidas, iš viso 26 343,09 Lt (15–21 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad AB SEB bankas perleido ieškovui reikalavimo teises į konkrečias palūkanų ir delspinigių sumas, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių, todėl ieškovo reikalavimą dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo A. M. priteisė ieškovui palūkanas bei delspinigius, paskaičiuotus reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai, reikalavimą dėl metinių palūkanų priteisimo atmetė.

Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo teisės normų aiškinimu, teigia, kad perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi, todėl apeliantą (naująjį kreditorių UAB „Gelvora“ ir atsakovą (skolininką A. M.) sieja ne Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09-20-83, o Vartojimo sutartis, kurios pagrindu atsirado atsakovo prievolė.

Įvertinus Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo už akių motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei nagrinėjamam ginčui taikytinas materialinės teisės normas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimą bei palūkanų priteisimą, todėl yra pagrindas iš dalies sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso nuostatomis, kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (LR CK 1.112 str. 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (LR CK 1.112 str. 2 dalis). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja LR CK 6.101–6.110 straipsniai. LR CK 6.101 str. 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, LR CK 6.101 str. 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, inter alia teisė į palūkanas, netesybas, vaisius pajamas ir pan., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006).

Dėl to, pradinis kreditorius turi teisę perleisti naujam kreditoriui ne tik reikalavimo teisę į pagrindinę skolą, bet ir teisę į prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytas teises. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas atsakovo atžvilgiu įgijo iš pradinės prievolės kylančias visas teises ir gali jomis disponuoti, be kita ko – pasinaudoti teise prašyti priteisti sutartines palūkanas.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti 6 619,27 Lt palūkanas bei 9,5 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Vartojimo kredito sutarties Nr. 1150518054508-10, pagal kurią AB SEB bankas atsakovui suteikė 20 000,00 Lt kreditą, 2.4 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 9,5 procentų metines palūkanas.

Pagal LR CK 6.37 str. 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu prašomos priteisti palūkanos, paskaičiuotos pagal sutartį, yra neproporcingai didelės, kadangi reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo kreditorius ieškovui perleido 2009-11-09, tačiau ieškovas UAB „Gelvora“ į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2013-12-30, prieš tai atsakovą paraginęs sumokėti skolą tik vieną kartą (2009-11-19) ir tai reiškia, jog būtent kreditoriaus veiksmai lėmė didelės palūkanų sumos atsiradimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad laiko tarpas, per kurį ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, šiuo atveju negali būti laikomas protingu terminu kreiptis į teismą, ypač bendrovei, kurios veikla susijusi su atlygintiniu pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų. Todėl, atsižvelgus į šias paminėtas aplinkybes, bei į tai, kad atsakovas nagrinėjamu atveju yra vartotojas, t. y. silpnesnioji sutarties šalis, kurio teisių gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas, siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovo prašomų priteisti palūkanų dydis mažintinas iš atsakovo priteisiant papildomai 872 Lt palūkanų, paskaičiuotų už 6 mėnesius nuo reikalavimo teisės perleidimo momento.

Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti 9,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (nuo negrąžinto kredito) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo (iki kredito grąžinimo).

Pagal LR CK 6.210 str. 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Be to, pažymėtina, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui LR CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų pagal ginčo sutartį neįvykdė, sutartyje nustatytos 9,5 procentų metinės palūkanos nenuginčytos, todėl atsakovas A. M. privalo sumokėti sutartines palūkanas už laiku negrąžintą kreditą. Dėl to, ieškovo reikalavimas priteisti 9,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (18 123,96 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Remiantis išdėstytu, apelianto apeliacinis skundas dėl Telšių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo už akių tenkintinas iš dalies ir Telšių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimas pakeistinas (LR CPK 326 str. 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Atsižvelgiant į tai, kad pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl palūkanų priteisimo, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme. CPK 93 str. 1, 2 dalys numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo UAB „Gelvora“ bendras reikalavimas atsakovui A. M. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo sudarė 60 189,89 Lt sumą, o ieškovui iš viso priteista 26 808,55 Lt, t. y. patenkinti 45 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 812,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 199,00 Lt žyminį mokestį, todėl proporcingai patenkintiems ir atmestiems apeliacinio skundo reikalavimams, iš atsakovo A. M. priteistini 54,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti iš dalies Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gelvora“ (į. k. 125164834) 18 123,96 Lt (aštuoniolikos tūkstančių šimto dvidešimt trijų litų 96 ct) skolą, 3987,71 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt septynių litų 71 ct) palūkanas, 4696,88 Lt (keturių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt šešių litų 88 ct) delspinigius, 9,5 procentų metines palūkanas nuo 18123,96 Lt pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 26 808,55 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 812,00 Lt (aštuonis šimtus dvylika litų) žyminio mokesčio.

Likusią ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gelvora“ (į.k. 125164834) 26,00 Lt (dvidešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėRasa BartašienėDanutė Matiukienė